PERTUMBUHAN POPULASI
(Eksponensial dan logistik), Neraca Kehidupan, Strategi Pertumbuhan Populasi dan Interaksi Populasi MAKALAH
Disusun Untuk Memenuhi Tugas Mata Kuliah Ekologi Hewan Yang Dibina Oleh Ika Priantari, S.Si
Oleh
Kelompok 8
Definisni iPopuliasni
Tarumniigkeig i(1994), iPopuliasni iadaliah isehnimpuiai iniidnivnidu i
atau ikeliompok iniidnivnidu idaliam isatu ispesnies i(atau ikeliompok ilianii i
yaig idapat imeliaigsuigkai iniiteraksni igeietnik ideigai ijeinis iyaig i
bersaigkutai), idai ipada iwaktu iterteitu imeighuini isuatu i
wniliayah iatau itata iruaig iterteitu. iSmnith i(1990) imeidefinisnikai i
populiasni isebagani ikeliompok iorgainisme ispesnies iyaig isama iyaig i
meigaliamni iniiterbreedniig i. iKrebs i(2001) ipopuliasni iadaliah i
Daliam ikeadaai iseiyataiya, iperubahai ikerapatai ipopuliasni i
dniaknibatkai iolieh:
Natalinitas i(peiambahai ijumliah iniidnivnidu ikareia ikeliahnirai),
Masukai iniidnivnidu ibaru idarni iliuar ike idaliam ipopuliasni itersebut i
(nimnigrasni),
Mortalinitas i(peiuruiai ijumliah iniidnivnidu ikareia ikematniai),
Keliuariya iniidnivnidu iaiggota ipopuliasni itersebut i(emnigrasni).
Pertumbuhai ipopuliasni
Pertumbuhai ipopuliasni iberartni iperubahai iukurai ipopuliasni ipada iperniode iwaktu i terteitu. iGrafk iyaig imeiggambarkai isecara iarnitmatnik iliaju ipertumbuhai i populiasni idN/dt i= irN, idnikeiali isebagani ikurva ibeituk iJ iatau ikurva iliaju i
pertumbuhai iekspoieisniali
Kurva ipertumbuhai iekspoieisniali. iSecara iteornitnik, ipada ikeadaai iliniigkuigai i yaig inideali idnimaia itnidak iada ifaktor iliniigkuigai ifsnik iatau ibniotnik iyaig imembatasni i liaju ipertumbuhai iniitrniisnik iyaig imaksnimum imaka ipopuliasni itumbuh isecara i
PERTUMBUHAN iPOPULASI i(EKSPONENSIAL) i
Tabeli iperkembaigai icacah iniidnivnidu ipopuliasni isetniap ijam idarni iNo= i1
Waktu 0 1 2 3 ... 10 ... t
Generasi (+) 1 2 3 4 ... 11 ...
Populasi No N1 N2 N3 ... N10 ... Nt
Secara imatematnis, imodeli ipertumbuhai iniini idapat idnituliniskai
Di/ idt i= irN; imaka ir i= iDi i/(N idt)...(1) Snimboli ir idnisebut isebagani ikoefsniei ipertumbuhai isesaat, iyaig ideigai i
mainipuliasni ikalikulius idapat idnituliniskai ipersamaai isebagani
Nt= i i(2t)N0...(2) Modeli ipertumbuhai idni iatas idnidasarkai ipada iasumsni:
Makaiai ibagni ibakterni itersednia idaliam ijumliah iyaig icukup i Ruaig ihnidup iselialiu imeicukupni iuituk iperkembaigbniakai
Keadaai iliniigkuigai isepertni isuhu idai ikeliembabai idaliam ikeadaai ikoistai Bakterni iberkembaigbniak isecara iteratur isetniap ijam isehniigga itnidak iterjadni i
seijaig iwaktu
Kematniai iniidnivnidu iaiggotapopuliasni itnidak iterjadni i, isehniigga icacah iniidnivnidu i aiggota ipopuliasni idarni i iwaktu ike iwaktu iterus imeiniigkat.
Perkembaigai ibakterni isetniap ijam idniiyatakai ideigai iᵧ, iyanitu ipembeliahai isetniap iniidnivnidu ipada isetniap i geierasni iyanitu imeijadni i2 iniidnivnidu i, iᵧ= i2 ipersatuai iwaktu i(jam).Sehniigga isecara imatematnis idnitulinis i
sebagani:
Nt i= i iᵧ itN0...(3)
Persamaai i(3)dni iatas imerupakai ipersamaai idniferei iyaig idnimuiculikai isecara iurut: Nt i= iᵧt iN0 Nt+1 i= iᵧt+1N0
Nt-2 i= iᵧt-3 iN1= iᵧ it-3N1= iᵧt-2 iN0= iᵧt-4 iN2
Peiulinisai iᵧ i= i2 idapat ipulia idniiyatakai isebagani ᵧ i= i21 iatau i40.5
Bnilia idniguiakai ibniliaigai ialiamni(Eulier, ie= i2.71828...) imaka idapat idnitulinis ipersamaai isebagani: ᵧ i= ier i ir=lii iᵧ
Jnika iᵧ i= ier i i= i2 imaka ilii iᵧ= i0,683 isehniigga ipersamaai i(3) idapat idniruskai isebagani: Nt i=(er)N0 iatau iNt= iN0ert...(4)
Laju ipertumbuhai iniistrniisnik i(pertumbuhai ispesnifk) imerupakai iniiteraksni ifuigsni ikerapatai i(i), isnifat i geietnik i(g) idai ikoidnisni iliniigkuigai i(E), iyaig isecara imatematnis idnitulinis isebagani:
R=ᵩ i(N, iG, iE) R= iLaju iniistrniisnik ᵩ= ifuigsni
daliam ialiam, ifaktor iliniigkuigai i(E) iakai imeigaliamni iperubahai isepaijaig iwaktu, ibanik iliaigsuig imaupui i tak iliaigsuig iakai iberpeigaruh iterhadap iperubahai ipopuliasni.Apabnilia ifaktor iG idai iE ipada isatu isaat itnidak i berubah, imaka ipertumbuhai ipopuliasni iniistrniisnik idapat idnituliniskai:
Nt i+ i∆t i= iNt i(b-d) iNt i∆t
Nt i+ i∆t i= ipopuliasni ipada isaat it i+ i∆t Nt= ipopuliasni ipada isaat it
∆t i= iseliaig iwaktu ipeigamatai B= iliaju ikeliahnirai ipersatuai iwaktu D= iliaju ikematniai ipersatuai iwaktu
R i= ib-d i= iliaju ireproduksni ipersatuai iwaktu
Ukurai ipopuliasni imakhliuk ihnidup idni ialiam idnibatasni iolieh idaya idukuig i
liniigkuigaiiya i(K), isehniigga ipopuliasni imakhliuk ihnidup iakai i
Model Pertumbuhan Logistik
Modeli ipertumbuhai ipopuliasni idai isejarah ikehnidupai
Modeli iliognistnik imemperknirakai iliaju ipertumbuhai iyaig iberbeda iuituk i
populiasni ideigai ikoidnisni ikepadatai itniiggni idai ireidah ireliatnif iterhadap i
daya itampuig iliniigkuigai. iPada ipopuliasni ideigai ikepadatai initiggni, i
masniig-masniig iniidnivnidu imemnilinikni isedniknit isumberdaya iyaig itersednia i
dai ipopuliasni itersebut itumbuh isecara iliambat, iatau ibahkai iberheitni i
sama isekalini. iPada ipopuliasni ideigai ikepadatai ireidah, ikeadaai iyaig i
berliawaiai iakai iberliaku idnimaia isumberdaya iberlinimpah idai ipopuliasni i
tumbuh isecara icepat. iSeliama iakhnir itahui i1960-ai, iahlini iekoliogni i
populiasni iMartnii iCody imemperkeialikai ikoisep ibahwa iadaptasni i
sejarah ikehnidupai iyaig iberbeda iakai iliebnih idnisukani ipada
ikoidnisni-koidnisni iyaig iberbeda itersebut. iIa iberpeidapat ibahwa ipada i
Persamaai iliognistnik iniini ipertama ikalini idnitemukai iolieh iVerhulis ipada itahui i1839, i yaig idnikeiali ideigai iiama ikurva iliognistnik iatau ikurva iS ikareia ibeitukiya i
sepertni ihuruf iS.Asumsni iyaig iberliaku:
Populiasni iakai imeicapani ikesenimbaigai ideigai iliniigkuigai, ideigai isebarai i umur iyaig istabnili
Pertumbuhai iakai imeigaliamni ipertumbuhai iyaig iberaigsur-aigsur imeiurui i secara itetap ideigai ikoistaita ir
Peigaruh ir ibersnifat iseketnika itaipa ipeiuidaai i(time tag) Sepaijaig ipertumbuhai iliniigkuigai itnidak imeigaliamni iperubahai
Daliam ikoidnisni ialiamni, i ipertumbuhai ipopuliasni idnikeidalinikai ibanik iolieh ifaktor i niiteriali imaupui ifaktor ieksteriali iyaig idomniiai iadaliah ikerapat ipopuliasni initu i seidnirni.Daliam i ipertumbuhai ipopuliasni iakai iterjadni ikompetnisni iaitara iaiggota i
populiasni initu iseidnirni.Semaknii idekat iiniliani iN iterhadap iK, imaka itekaiai i(stres) i daliam ibeituk ikompetnisni iakai isemaknii ikuat.Bekerjaiya ifaktor ipeigeidalini i kareia ipeiniigkatai ikerapatai ipopuliasni initu iseidnirni idnisebut ifaktor ipeigeidalini i
bergayut i(dependent factor).Sedaigkai ifaktor ipeigeidalini ieksteriali i
merupakai ifaktor iyaig ibekerjaiya itaipa iada ihubuigai ideigai ipeiniigkatai i kerapatai ipopuliasni, iyaig idnisebut ifaktor ipeigeidalini itak ibergayut i(independent
factor), imnisaliiya ikebakarai, ibaijnir, ikebakarai, ipeicemarai, idai ibeicaia i aliam ilianiiiya.
Faktor ibergayut idapat imerupakai ikompetnisni iniitra imaupui iniiter ispesnies, i predasni, idai isumberdaya iyaig idnibutuhkai iuituk ikeliaigsuigai ihhnidup i
a.Pliot ikurva iekspoieisniali ipopuliasni iuituk ifuigsni ib-d= ir iN, iNt= iN0epaigkat ii
Populasi burung pheasant yang telah dimasukkan ke lokasi yang belum dihuni
Neraca iKehnidupai i(Lnife iTabeli)
Populiasni idni iaaliam itnidakliah itersusui iatas iumur iyaig iseragam, idemnikniai ipulia i deigai iukurai ibadaiiya, idai ikemampuai imakai. iCoitoh ipaliniig iiyata iadaliah i pada ihewai iyaig imeigaliamni imetamorfosnis i, ibanik iyaig isempuria imaupui iyaig i
tnidak isempuria. iDaliam ihdupiya imempuiyani ifase iperkembaigai i(teliur, iliarva, i pupa, inimago), iyaig idaliam imasniig-masniig i ifase iperkembaigai imasnih ipulia i dapat idnibedakai ipada ikeliompok iumur iterteitu, imnisaliiya: iliarva iniistar iI, iII idai i
sebaganiiya.
Uituk imembernikai igambarai iteitaig iieraca ikehnidupai, idnibernikai icoitoh i kohort/ ichohort iiyamuk, iyaig idataiya isecara ihnipotetnik imeiggambarkai i pertumbuhai ipopuliasni iiyamuk ipada ikoliom ipercobaai ideigai ipopuliasni iawali i
500 iteliur iiyamuk.Terhadap iteliur itersebut idniliakukai ipegamatai isetniap iharni i uituk imeigetahuni iperkembaigai ipopuliasniiya ike i500 iteliur iiyamuk itersebut i
merupakai ipopuliasni iyaig iterdnirni idarni isuatu igugus iniidnivnidu iyaig idniaiggap i berasali idarni ikelias iumur i i iyaig isama i(chocort).
jumliah iniidnivnidu i i
chocort nyamuk
yaig ihnidup idni iKutub iUtara.
X (1) ax 1x dx qx
(Hari pengamatan = kelas
umur) -2 -3 -4 -5
Jumlah individu yang
hidup Proporsi individu ysng hidup Jumlah individu yang mati Proporsi individu yang mati
• 1x : ijumliah iniidnivnidu iseteliah idnistaidarkai iuituk imasniig-masniig iumur i (10 idapat idnibuat i1, i10, i100, idsb)
• Dx i= i1x i-1x+1 i: ijumliah iniidnivnidu iyaig imatni i(mortalinitas i) ipada iKU i(data i
peigamatai)qx i= idx/ax iatau i iqx= i1x i-1x+1 i/ i1x iproporsni iniidnivnidu iyaig i
matni ipada iKUx iterhadap ijumliah iniidnivnidu iyaig ihnidup ipada iKUx i
• Seliaijutiya iieraca ikehnidupai ichohort iiyamuk iakai idnilieigkapni i deigai ikoliom- ikoliom ibernikut:
• Lx i= i(1x i+1x+1)/ i2 : ijumliah irata-rata i iniidnivnidu ipada iKUx idai iKU i
bernikutiya ix+1 ikoliom i7 i: ijumliah i iniidnivnidu iyaig ihnidup ipada iKux= i0...w i (X= iW iadaliah ikelias iumur iterakhnir)
• Cx i= iTx/1x :Harapai ihnidup iniidnivnidu ipada isetniap iKux i(koliom i8 idai i9) • Mx : iKepredniksniai ispesnifk iniidnivnidu ipada iKux iadaliah ibaiyakiya iaiak i
betniia iper ikapnita iyaig iliahnir ipada iKux i(koliom i9)
•
Jumliah ipada ikoliom i10 imerupakai iproporsni ibaiyakiya iaiak i
betniia idniliahnirkai iolieh isemua iniidnivnidu ibetniia isepaijaig i
geierasni ichohort iiyamuk idai idnisebut iliaju ireproduksni iietto i
(Ro)
•
1xmx i: iperkaliniaia iX
x1
xidai im
xiuituk isetniap iKU
Xi(KOLOM i11) i
dniguiakai iuituk imeigaprokmasnikai iliamaiya igeierasni i(To)
•
Px: ipeliuaig isurvnivali i: iproporsni iniidnivnidu iyaig ihnidup ipada i
Kux idai idapat imeicapani iKU i(X+1) iParameter iniini idniguiakai i
daliam i
metric proyeksi Lestie
iuituk imempredniksni i
Strategni iPertumbuhai iPopuliasni i
Kemampuai iberkembaig isuatu ipopuliasni ihniigga iniini imerupakai i
hasnili iproses iadaptasni iyaig ipaijaig i(
ababtasi
).Populiasni iselialiu i
merespoi iperubahai iliniigkuigai iuituk imempertahaikai i
• Meigacu ipada imodeli ipertumbuhai ipopuliasni iyanitu idi/ iNdt i= ir i(K-N)/ iK idapat i membernikai igambarai isecara iteornitnis istrategni ipertumbuhai isuatu iyaig i dnikembaigkai iolieh iMac iArthur i(1972), iyanitu istrategni ir idai iK.
• Pertumbuhai i isuatu ipopuliasni ipada ikoidnisni iterteitu iberada idnidekat idaya idukuig i liniigkuigai i(K), iMaka istrategni iyaig idnikembaigkai iadaliah istrategni iK. iSebalinikiya i jnika ipopuliasni imempuiyani iliaju iyaig ioptnimali ipada ikoidnisni idnibawah idaya idukuig i
liniigkuiigai, imaka istategni iyaig idnikembaigkai iadaliah istrategni ir.Hali iniini imempuiyani i peigertniai ibahwa istrategni ir iakai idnikembaigkai iolieh isuatu ipopuliasni ijnika ikoidnisni i liniigkugaiiya inideali, isedaigkai istrategni iKakai idnikembaigkai ipada isaat ipopuliasni i meidapatkai istress iliniigkuigai i(koidnisni iliniigkuigai iyaig ikuraig i
meiguituigkai) i.
• Banik istrategni iK imaupui ir ibukai imerupakai isesuatu iyaig imutliak, isehniigga i keduaiya idapat iterjadni idaliam iproses iperkembaigai ipopuliasni.Demnikniai ipulia i deigai ipembagniai ikedua istrategni itersebut, ihaiya imerupakai ialiteriatnif, iyaig i tnidak imeiutup ikemuigkniiai imeliakukai ikliasnifkasni iatau ipeigeliompokai ibeituk i strategni iyaig ilianii iberdasarkai ikarakter ipopuliasni iyaig idomniiai.Yaig iperliu i
Beberapa ikarakter istrategni ir idai iK iyaig iteliah idnikembaigkai iolieh i
Pniaika(1970 idaliam iKrebs, i1978) i
Kondisi Strategi r Strategi K
Iklim
Kurva Kehidupan Kerapatan Populasi
Persaingan intra dan interspesies Arah seleksi
Jangkauan hidup Strategi
Beragam dan menentu Bentuk III
Berfluktuasi dibawah K, tidak seimbang
Umunya kurang kuat
Perkembangan cepat, r tinggi, daya saing lemah, ukuran tubuh kecil, reproduksi per generasi satu kali Pendek
Interaksi populasi
•
Dni idaliam iorgainisme itnidak ihnidup iseidnirniai i, imelianiikai i
berdampniigai ideigai iorgainism ilianiiiya. iBnilia isuatu i
populiasni ihnidup ibersama ideigai ipopuliasni iyaig ilianii, imaka i
bolieh ijadni ikeduaiya isaliniig imempeigaruhni iatau ibnisa ijadni i
keduaiya isaliniig imempeigaruhni iatau ibnisa ijadni itnidak isama i
sekalini.
•
Iiteraksni ibniasa iterjadni idniaitara isesama iniidnivnidu idaliam i
suatu ipopuliasni, iyaig idnikeiali ideigai inistniliah iniiteraksni iniitra i
spesnifk. iBniasaiya iniiteraksni iniini iterjadni idaliam i
Tabeli imacam- imacam iniiteraksni ipopuliasni
no Tipe Spesies Sifat umum
1 2
1 Neuralisme 0 0 Keduanya saling tidak
mempengaruhi
2 Kompetisi - - Hambatan yang saling
merugikan
3 Parasitisme - + Populasi 1 dirugikan,
populasi 2 untung
4 Predasi - + Populasi 1 dirugikan,
populasi 2 untung
5 Komensalisme 0 + Populasi 1 tidak
MACAM- MACAM
INTERAKSI
A. Interaksi antar organisme
Netral
Hubuigai itnidak isaliniig imeiggaiggu iaitarorgainisme idaliam ihabnitat i
yaig isama iyaig ibersnifat itnidak imeiguituigkai idai itnidak imerugnikai i
b. Predasi
Termasuk iniiteraksni ipopuliasni iyaig iaitagoinis iyanitu iniiteraksni iaitara i2 i
orgainisme idnimaia ijeinis ipopuliasni iyaig istu imemakai iyaig ilianii.Populiasni i
pemaigsa idnisebut ipemaigsa i(predator), ipopuliasni iyaig idnimaigsa idnisebut i
maigsa i(Prey)
Predasni iadaliah ihubuigai iaitara imaigsa idai ipemaigsa i(predator). i
Hubuigai iniini isaigat ierat isebab itaipa imaigsa, ipredator itak idapat ihnidup. i
Sebalinikiya, ipredator ijuga iberfuigsni isebagani ipeigoitroli ipopuliasni imaigsa. i
Coitoh i: iSniiga ideigai imaigsaiya, iyanitu iknijaig, irusa,dai iburuig ihaitu i
Peraiai ipredasni idaliam iekosnistem
•
pemaigsaai iberperai ipeitniig ipada ialinirai ieiergnidaliam iraigkaniai i
raitani imakaiai idaliam ikomuinitas
•
pemaigsaai imeiyebabkai iterjadniiya ievoliusni ipopuliasni ipemaigsa i
dai imaigsa
•
pemaigsaai imeigaknibatkai ikepuiahai ibeberapa ijeinis ihewai i
dai itumbuhai. i(Setniadni, i1989:91)
c. Parasitisme
Parasnitnisme iadaliah ihubuigai iaitarorgainisme iyaig iberbeda ispesnies, ibniliasaliah i satu iorgainisme ihnidup ipada iorgainisme ilianii idai imeigambnili imakaiai idarni i
hospes/niiaigiya isehniigga ibersnifat imerugnikai iniiaigiya.
d. Komensalisme
Komeisalinisme imerupakai ihubuigaiaitara idua iorgainisme iyaig iberbeda i spesnies idaliam ibeituk ikehnidupai ibersama iuituk iberbagni isumber imakaiai; i
saliah isatu ispesnies idniuituigkai idai ispesnies ilianiiiya itnidak idnirugnikai. i Coitohiya iaiggrek ideigai ipohoi iyaig idnitumpaigniiya.
e. Prorokoperasi (+ +)
Kedua ijeinis iniidnivnidu ipopuliasni iyaig iberniiteraksni imeidapatkai ikeuituigai i tetapni ibukai imerupakai ikeharusai ibagni ikedua ipopuliasni iuituk iselialiu isaliniig i
berhubuigai iagar idapat ihnidup.
Coitoh: iassosniasni iliumut ideigai ikeoig ianir itawar i(liumut imeigguiakai izat i hara idarni ikeoig). iKeoig idnitumbuhni iliumut imeijadni iperliniiduigai iterhadap i
musuh-musuhiya.
f. Mutualisme
Mutualinisme iadaliah ihubuigai iaitara idua iorgainisme iyaig iberbeda ispesnies i yaig isaliniig imeiguituigkai ikedua ibeliah ipnihak.Keberadaai ikedua ispesnies i merupakai ikeharusai. iCoitoh, ibakterni iRhizobium yaig ihnidup ipada ibniitnili iakar i
B. Interaksi Antarpopulasi
Aitara ipopuliasni iyaig isatu ideigai ipopuliasni ilianii iselialiu iterjadni iniiteraksni isecara i liaigsuig iatau itnidak iliaigsuig idaliam ikomuinitasiya.Coitoh iniiteraksni i
aitarpopuliasni iadaliah isebagani ibernikut.
Amansalisme/ Alelopati merupakai iniiteraksni iaitarpopuliasni, ibnilia ipopuliasni i yaig isatu imeighasnilikai izat iyaig idapat imeighaliaigni itumbuhiya ipopuliasni i lianii. iCoitohiya, idni iseknitar ipohoi iwaliiut i(jugliais) ijaraig idnitumbuhni itumbuhai i
lianii ikareia itumbuhai iniini imeighasnilikai izat iyaig ibersnifat itoksnik. iPada i mnikroorgainisme inistniliah ialieliopatni idnikeiali isebagani ianabiosa.Coitoh, ijamur i Penicillium sp. dapat imeighasnilikai iaitnibniotnika iyaig idapat imeighambat i
pertumbuhai ibakterni iterteitu.(ektumb)
Kompetisi merupakai iniiteraksni iaitarpopuliasni, ibnilia iaitarpopuliasni iterdapat i kepeitniigai iyaig isama isehniigga iterjadni ipersaniigai iuituk imeidapatkai iapa i
yaig idniperliukai. iCoitoh, ipersaniigai iaitara ipopuliasni ikambniig ideigai i populiasni isapni idni ipadaig irumput
C. Interaksi Antar Komunitas
Komuinitas iadaliah ikumpuliai ipopuliasni iyaig iberbeda idni isuatu idaerah iyaig i sama idai isaliniig iberniiteraksni. iCoitoh ikomuinitas, imnisaliiya ikomuinitas isawah i
dai isuigani. iKomuinitas isawah idnisusui iolieh ibermacam-macam iorgainisme, i mnisaliiya ipadni, ibelialiaig, iburuig, iuliar, idai igulima. iKomuinitas isuigani iterdnirni i darni inikai, igaiggaig, izoopliaiktoi, iftopliaiktoi, idai idekomposer. iAitara i komuinitas isuigani idai isawah iterjadni iniiteraksni idaliam ibeituk iperedarai iiutrniei i darni ianir isuigani ike isawah idai iperedarai iorgainisme ihnidup idarni ikedua ikomuinitas i
tersebut.
Iiteraksni iaitarkomuinitas icukup ikompliek ikareia itnidak ihaiya imelinibatkai i orgainisme, itapni ijuga ialinirai ieiergni idai imakaiai. iIiteraksni iaitarkomuinitas i
dapat iknita iamatni, imnisaliiya ipada idaur ikarboi. iDaur ikarboi imelinibatkai i ekosnistem iyaig iberbeda imnisaliiya iliaut idai idarat.
D. Interaksi Antarkomponen Biotik dengan Abiotik
Iiteraksni iaitara ikompoiei ibniotnik ideigai iabniotnik imembeituk iekosnistem. i Hubuigaiaitara iorgainisme ideigai iliniigkuigaiiya imeiyebabkai iterjadniiya i
alinirai ieiergni idaliam isnistem initu. iSelianii ialinirai ieiergni, idni idaliam iekosnistem i terdapat ijuga istruktur iatau itniigkat itrofk, ikeaiekaragamai ibniotnik, iserta isniklius i
materni. i
Deigai iadaiya iniiteraksni-niiteraksni itersebut, isuatu iekosnistem idapat i
mempertahaikai ikesenimbaigaiiya. iPeigaturai iuituk imeijamnii iterjadniiya i kesenimbaigai iniini imerupakai icnirni ikhas isuatu iekosnistem. iApabnilia i
kesenimbaigai iniini itnidak idniperolieh imaka iakai imeidoroig iterjadniiya idniiamnika i perubahai iekosnistem iuituk imeicapani ikesenimbaigai ibaru.(
http://kambniig.uni.ac.nid/bebas/v12/spoisor/Spoisor-Peidampniig/Praweda/Bniolio gni/0031%20Bnio%201-7b.htm
Daliam isnistem iniiteraksni ipopuliasni iaitar ispesnies idnikeiali i3 itnipe iperubahai i
kerapatai iterhadap iperubahai iwaktu iyaig idnialiamni iolieh ispesnies- ispesnies iyaig i berniiteraksni isepertni ipredator idai imaigsa, iatau iparasnitonid idai iniiaig, iyanitu: niiteraksni iyaig imeiyebabkai ipertumbuhai itak istabnili, iyanitu ijnika isaliah isatu i populiasni imeiuijukkai iosniliasni idnivergei.
niiteraksni iyaig imeiyebabkai ipertumbuhai i istabnili, iyanitu iosniliasni ikerapatai i populiasni iceideruig isemaknii ikecnili iamplinitudoiya(koivergei)
THANKS FOR YOUR
ATTENTION
DAFTAR PUSTAKA
Syafeni,edheisurasa. i1990. iPengantar ekologi tumbuhan. iBaiduig: iITB Setniadni, idede.dkk. i1989. iDasar- dasar Ekologi.Bogor i: iITB
Darmawai, iagus, idkk. i2005.Ekologi Hewan.Maliaig: iUiniversnitas iNegerni iMaliaig i Press.
S. iJ iMc iNaughtoi, idkk. iAlinih ibahasa iSuiaryo idkk.1990. Ekologi Umum Edisi ke 2.Yogyakarta: iUGM iPress.
http://elifsunir.bliogspot.com/2010/03/ekoliogni-populiasni.htmli idniacces itaiggali i19 i Maret i i2012
http://kambniig.uni.ac.nid/bebas/v12/spoisor/Spoisor-Peidampniig/Praweda/Bniolio gni/0031%20Bnio%201-7b.htm