Chemijos olimpiadų dalyvių požiūrio į mokymąsi raida

ISSN !3lJ2-50l6. AC'TA PAEDAGOGICA VILNENSL\ 2001 8

---chemijos olimpiadų dalyvių

požiūrio į mokymąsi raiška

Almeda Kurienė

Vilniaus pedagoginis universitetas

straipsnyje nagrinėjamas chemijos olimpiadų dalyvių požiūris į pagrindinius mokymosi dalykus (lietuvių, užsienio kalbas, matematiką, fiziką, biologiją, chemiją). Remiantis konkrečiais tyrimo duomenimis įrodoma, kad chemijos olimpiadų dalyviams chemija yra pats mėgstamiausias dalykas. Be to, jie labiau domisi tiksliaisiais mokslais nei humanitariniais.

Moksleiviai mokosi skatinami įvairiq ve iksniq: nori pažinti pasaulį, sulaukti tėvq ir mokytojq pritarimo, svajoja tapti įvairitĮ sričiq specialis­ tais, nori pralenkti draugus, nenori pasirodyti mažiau gebantys už kitus. Kiekvienam moks­ leiviui yra būdingi keli mokymosi motyvai, ku­ rių tarpusavio santykis nuolat kinta. Mok.)'mo­ si motyvacija padeda mokiniui įsisąmoninti mokymosi tikslus. Tačiau ne visi moksleiviai vienodai vertina, mėgsta ir mokosi dėstomuo­ sius dalykus. Be to, vieni gabesni tiksliesiems, kiti humanitariniams mokslams, treti - me­ nams. Mokymosi kokybę lemia vaiko poreikiai, vertybinės orientacijos, interesai, siekiai, polin­ kiai, nuostatos ir kt.

Sunku nustatyti geni mokymosi rezultatlĮ sėkmę. Moksleivis ne tik mokomas, bet ir mo­ kosi. Todėl ne tik nuo pedagogo, bet ir nuo pa­ ties mokinio veiklos, jo pastangq, požiūrio į mo­ kymąsi, gebėjimų priklauso mokymosi rezul­ tatai. Bendroji didaktika pabrėžia, kad sėkmin­ gą mokymąsi lemia psichologiniai, fiziologiniai, socialiniai ir pedagoginiai veiksniai [5, p. 94]. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje

sėk-minga mokymosi veiksniai skirstomi į tokias grupes: l) veiksniai, susiję su pačiu mokiniu, 2) mokymo turinio ir formos ypatybės, 3) veiks­ niai, slypintys mokytojo asmenybėje -jo ben­ dravimo su mokiniais ir mokymo ypatybės, 4) visos mokyklinės situacijos, 5) mikrosocia­ linė aplinka, 6) makroaplinka [2, p. 200].

Tyrimo tikslas -įvertinti chemijos olimpia­ dos dalyvių pažangumą, požiūrį į mokomuo­ sius dalykus, remiantis 38-osios Lietuvos moks­ leivit) chemijos olimpiados (2000 m.) mokiniq ir chemijos mok.)'tojtĮ anketinės apklausos me­ džiaga.

Tyrimo objektas -įvairit1 Lietuvos mokyk­ lų IX-XII klasiq moksleiviai ( 118) ir jų che­ mijos mokytojai ( 48), dalyvavę 38-ojoje Lietu­ vos moksleiviq chemijos olimpiadoje.

Tyrimo metodas -anketinė apklausa. Ekspe­ rimentas atliktas 2000 m. balandį vykusioje Lietuvos moksleiviq chemijos olimpiadoje. Tyrime dalyvavo 9 devintų, 36 dešimttĮ, 33 vie­ nuoliktų ir 40 dvyliktq klasiq mokslcivią Į anketos klausimus atsakė 34 mergaitės ir 84 berniukai, 46 mokytojos ir du mokytojai.

Eksperimentui panaudotos dvi anketos, sudarytos pagal TIMSS studiją. Klausimyno turinį sudarė klausimai apie chemijos olim­ piadų dalyvių mokymosi rezultatus, požiūrį į mokomuosius dalykus, į mokymąsi, dalyva­ vimo chemijos olimpiadose motyvaciją, profesinių ketinimų ateities perspektyvą ir moksleivių ruošimo (-si) chemijos olimpiadai problematiką. Kiekvieną klausimą respon­ dentas įvertino pagal Likerto skalę: „visiškai sutinku", „sutinku", „nesutinku" „visiškai nesutinku". Statistiškai duomenis apdoroti naudojome PAULA statistinę programą. Požymių tarpusavio ryšiui ar skirtumams nustatyti taikėme x2 - testą. Statistinė išvada laikytina patikima, kai p< 0,05.

'!Yrimo rezultatai ir aptarimas

Bendras mokinių pažangumas -tai jų mokymosi veiklos rezultatų atspindys, kuris iš dalies užfiksuoja protinius mokinių gebėjimus, jtĮ mokslumą ir bendrąjį išsivystymą. Pažymėtina, jog kai kurių dalykų mokymosi pažangumo tendencijos dar labiau svyruoja negu bendro pažangumo tendencijos [9, p. 44]. Moksleivių pažangumas vertinamas skaitmenine išraiška -pažymiu. Lietuvoje naudojama 10 balų (rangq) skalė.

Tyrėme pažangumo tendencijas pagal 1999-2000 m. m. II trimestro pažymius iš šiq pagrindinių dalykų: kalbq (lietuviq, užsienio), matematikos, gamtos mokslq (chemijos,

biologijos, fizikos). Visus tiriamus mokinius pagal jt) pažangumą suskirstėme į tris grupes:

A grupė - labai aukšto pažangumo grupė (29,91 proc. moksleiviq). Šios grupės mokinių žinios iš visq dalykq įvertintos tik labai gerai (9-10 balų).

B grupė -aukšto pažangumo mokiniq grupė ( 51,28 proc.). J11 žinios iš šių dalykų vertinamos gerai ir labai gerai (7-10 ballĮ).

e grupę sudarė vidutinio pažangumo mo. kiniai (18,80 proc.), kurių žinios iš visų dalykų buvo įvertintos įvairiai (5-10 ballĮ).

Gauti duomenys (l lentelė) rodo, kad kas antras chemijos olimpiados dalyvis priklauso B pažangumo grupei, t. y. jq žinios iš pagrindinių (svarbiausilĮ) mokomajų dalyklĮ vertinamos 7-1 O balą Galime teigti, moksleiviai visus daly­ kus mokosi gerai ir labai gerai.

Tirdami pažangumo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą nustatėme, kad labai gerai mokėsi 35,53 proc. rajono ir 19,51 proc. miesto mokykhĮ moksleivių. B pažangumo grupėje, palyginti su A grupe, gerais ir patenkinamais pažymiais besimokančiajlĮ buvo 14,47 proc. rajono, o miesto - 26,83 proc. Atlikus mokinių pažangumo priklausomybės nuo klasės ir gyvenamosios vietos statistinę analizę, pa­ aiškėjo, kad įvertinimo skirtumai pagal abu parametrns statistiškai nėra reikšmingi.

Ugdant mokinilĮ bendrą gamtos suvokimą, gamtos moksllĮ dalykai mokykloje glaudžiai siejami su kitais mokomaisiais dalykais [7, p. 320]. Chemijos olimpiadlĮ dalyvių pažiūrisi mokomuosius dalykus pateikiamas l paveiksle. l l e n t e l ė. Chemijos olimpiadų dalyvių - IX-Xll klasi11 moksleivių pažangumo tendencijų pasiskirstymas procentais

Pažangumo _{!Xklasė Xklasė XI klasė XII klasė}

wupė

A 11,11 36,11 39,39 20,51

B 66,67 55,56 42,42 51,28

Lietuvių k. Biologija Užsienio k. Fizika Matematika o 20 40 60 80 100 r;;i Nepatinka o Patinka

l pav. Olimpiados dalyvių požiūris į mokomuosius dalykus

Iš diagramos matyti, kad mokykloje chemijos olimpiadų dalyvių mėgstamiausias dalykas che­ mija (98,29 proc. ). Tai akivaizdu, nes chemijos olimpiadose dalyvauja ir pasiekia gerų rezultatų chemija besidomintys moksleiviai. Berniukams chemija patinka labiau (98,81 proc.) negu mergaitėms (94,12 proc.). Lyčių požiūrio į chemiją skirtumas statistiškai nepatikimas (p>0,05). Dabar daug dėmesio skiriama dalykiniams ryšiams. Chemijos mokymo me­ todai mokykloje derinami su matematikos ir fizikos mokymo metodais. Ypač tai aktualu olimpiadų dalyviams. Praktika rodo, kad dažnai olimpiadininkai pratimus ir užduotis sprendžia remdamiesi matematiniais moduliais, neatsi­ žvelgdami į chemijos uždavinių sprendimams keliamus reikalavimus. 93,16 proc. apklaustųjų patinka matematika. Dauguma respondentų domisi ir kitais gamtos mokslais: fizika (84,62 proc.) ir biologija (76,73 proc.). Chemijos olimpiadų dalyviams svarbūs ir kiti mokomieji dalykai, ypač užsienio kalbos. Taigi galima teigti, kad chemijos olimpiadų dalyviams labiau patinka tikslieji ir gamtos mokslai.

Anali zuojant, kaip nuo požiūrio į mokomąjį dalyką priklauso dalyvio trimestrinis pažymys, paaiškėjo, kad lietuvių, užsienio, matematikos,

fizikos trimestriniai pažymai nuo to priklauso. Tokią sąsają patvirtina aukšti kintamumo kriterijai-chikvadratas x2 ir jo reikšmingumo lygmuo (2 lentelė). Nustatyta, kad kuo labiau patinka mokomasis dalykas, tuo aukštesnis lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos, fizikos pažymys. Sėkmė skatina saviraišką, kū­ rybingumą, aktyvumą [5, p. 61]. Todėl ir moky­ tojai turėtlĮ mokyti taip, kad mokinys galėtų pajusti daromą pažangą ir išgyventi sėkmę ir nesėkmę. Krintant mokymosi kokybei dalykas tampa nebemielas.

Nagrinėdami, kaip chemijos ir biologijos trimestriniai pažymiai priklauso nuo požiūrio į mokomuosius dalykus, nustatėme, kad skir­ tumai statistiškai nereikšmingi (p > O, 05). Che­ mijos olimpiadose dalyvauja chemijai gabūs ir ja besidomintys moksleiviai. J11 chemijos tri­ mestriniai pažymiai labai geri: 90,68 proc.

2 l e n t e l ė. Chemijos olimpiadų dalyvių pažangumo ir požiūrio į mokomąjį dalyką statistinis pagrindimas

Mokomasis dalykas _x2 p LietuvilĮ kalba 35,58 0,002 Užsienio kalba 40,56 0,004

Matematika 37,86 0,004

respondentų II trimestro rezultatai įvertinti 10 bailį, 8,47 proc. -9 balais. Tik vieno olimpiados dalyvio chemijos žinios trimestre įvertintos 8 balais. Išryškėjo niergaičių ir berniuktĮ chemijos mokymosi rezultatų skirtumas: 92,86 prae. berniukų ir 85,29 prae. mergaičių II trimestro chemijos žinios įvertintos 10 balų. Paaiškėjo, kad miesto mokyklų moksleivių chemijos daiyklĮ įvertinilllai yra gerokai aukštesni (65,25 proc.) negu rajono mokyklų moksleivitĮ (34,75 proc.). 92,68 proc. miesto ir 89,61 prae. rajontĮ moksleivių iš chemijos trimestre turėjo aukščiausius įvertinimus. II trimestro rezultatai rodo, kad didelitĮ miesto ir rajomi moksleivitĮ chemijos mokymosi skirtumų nėra. Mokinių domėjimasis chemija yra susijęs su sėkmingu chemijos mokymusi.

Dabar vienas iš svarbiausių Lietuvos švie­ timo reformos uždavinių yra profilinio mokymo įdiegimas. Todėl buvo palyginti profiliuotų ir neprofiliuotų mokyklų olim­ piados dalyvių chemijos žinių įvertinimai. 38-ojoje 6alies chemijos olimpiadoje dalyvavo 118 moksleivių: iš jų 48 mokėsi neprofilinėje mokykloje, 62 realinio ir 8 humanitarinio pro­ filio klasėse. Mažas dalyvaujančių huma­ nitarinio profilio moksleivitĮ skaičius chemijos olimpiadoje aiškinamas tuo, kad humanitarinio profilio klasėse chemijai skiriamas minimalus valandlĮ skaičius (l val. per savaitę), o nuo

2000-20001 m. m. moksleiviams, pasirin­ kusiems humanitarinį profilį, chemija nebus dėstoma kaip privalomas dalykas. Mokslei­ viams gali būti dėstomas integruotas gamtos mokslti kursas [l, p. 99]. Dėl to yra tikimybė, kad moksleivių, besimokanči11 humanitarinio profilio klasėse, dalyvaujančių chemijos olimpiadose, skaičius mažės. Įdomu, kad neprofilinėse klasėse 92,86 proc. moksleivių turi aukščiausią chemijos įvertinimą, o realinio profilio - 88,71 proc.

Mokslininkų atlikti Lietuvos mokyklose tyrimai rodo, kad chemija yra žemiausiai vertinamas dalykas iš kitlĮ gamtos mokslo disciplintĮ [6, p. 72]. Chemija yra vienas iš sun­ kiausių mokomųjų dalykų. Kas lemia chemijos mokymosi sėkmę? Kodėl olimpiadų dalyviams chemija sekasi gerai, o kitiems tos pačios klasės mokiniams tai pats sunkiausias dalykas? Mokytojai dažnai mano, kad geri rezultatai priklauso nuo mokinio namų aplinkos, jo pastangų, interesų ir, be abejo, pačių mokytojų gerų mokymo įgi."!džių [4, p. 275]. Chemijos mokytojtĮ nuomone (3 lentelė), norint sėkmin­ gai mokytis chemijos svarbiausia yra sugebėti nuosekliai ir logiškai mąstyti.

Didelę reikšmę mokiniams siekiant kuo ge­ riau mokytis turi mokytojas, jo autoritetas. Mokiniai ypač vertina mokytojus, kurie turi savo pomėgį, moka juo sudominti ir mokinius, 3 l ente l ė. Mokytojų nuomonė apie sėkmingą chemijos mokymąsi(%)

Teiginys

Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku SėkminRQm chemijos mokvmuisi svarbu ...

a) suprasti chemijos reiškinius ir-dėsnius 76,60 23,40

-b) įsiminti formules ir lygtis 9,30 67,44 23,26

c) sugebėti nuosekliai ir logiškai mąstyti 91,49 8,51

-d) sugebėti kūrybiškai mąstyti 78,72 21,28

-e) sugebėti nustatyti priežastinius ir funkcinius ryšius 56,52 41,30 2,17

f) suprasti, kaip chemija naudojama realiame gyvenime 56,25 41,67 2,08

skatina jtĮ veiklą [8, P-21 ]_Mokomasis dalykas yra įdomus, kai mokytojas dėsto jį patraukliai. AukštesniųjtĮ klasitĮ mokiniai kritiškai vertina rnokytojo veiklą organizuojant mokinių rnokymąsi ir mokymą, santykius su mokiniais. 88,04 prae. moksleivių teigė, kad chemijos mo­ kytojai labai geri specialistai. 95,69 prae. res­ pondentl) chemijos mokytoją apibūdino kaip labai gerą žmogą Moksleiviai, vertinę chemi­ jos dėstymą mokykloje labai gerai, chemi­ jos mokytoją apibūdina kaip gerą specialistą (p= 0,0001) ir kaip puikią asmenybę (p= 0,0001). Chemijos dėstymą vertinę paten­ kinamai, mokytoją taip pat apibūdina kaip gerą asmenybę (X2 = 35,06, p= 0,0001). 74,03 prae. rajonl) mokyklq moksleiviq ir 80,49 prae. mies­ to chemijos dėstymą mokykloje vertino labai gerai, atitinkamai 1 2,99 prae. rajonq i r 14,64 prae. miesto mok.-yklq moksleivių - pa­ tenkinimai. Rezultatai rodo, kad miesto mokyklq moksleiviai chemijos dėstymą vertina geriau negu rajonų mokyklq moksleiviai.

Paklausti, kas paskatino domėtis chemija, 42,62 proc. moksleiviq nurodė, kad tai buvo chemijos mokytojai, 27,05 prae. teigė, kad susidomėjo patys, niekieno neskatinami, 9,02 proc. - patinka chemijos mokslas,

5,74 prae. -chemijos bandymai, eksperimentai, 13,11 proc. -nežino. Dažnai teigiama, kad tėvai turi didelę įtaką vaikq mokymuisi, jq

pasirinki-4 l e n t e l ė. Chemijos mokymosi motyvai (%)

Teiginys

Aš turiu Rerai mokvtis chemiios. _.

a) kad įstočiau į pasirinktą aukštąją mokyklą b) gaučiau norimą darbą

e) kad pirmaučiau tarp bendraklasių

d) kad įtikčiau savo tėvams e) man tai patinka

mui. Tačiau tik 2,46 prae. respondentq nurodo, kad chemija domėtis paskatino tėvai.

Daugiausia olimpiadininkq chemijos žinios vertinamos 9 ir 10 balų. Todėl tyrėme olimpiadq dalyviq gero chemijos mokymosi motyvaciją ( 4 lentelė).

Tyrimo duomenys rodo. kad 96,61 proc_ olimpiados dalyviq chemiją mokosi gerai, nes to nori, t. y. siekia įgyti chemijos žinitĮ, suprasti gamtos reiškinius. Olimpiadq dalyviams pa­ tinka mąstyti, protauti. Daugelis mokslininkų pažintinius vaiko interesus - siekimą suprasti objektyvią tikrovę, įgyti mokslo žiniq - laiko svarbiausiu mokymosi motyvu.

Chemijos olimpiados organizuojamos

IX-XII klasių moksleiviams, todėl jiems yra būdingi perspektyviniai (ateities) mokymosi motyvai. Ne kiekvienas moksleivis iš karto gali atsakyti, kuo bus užaugęs. Aukštesniųjq klasiq moksleiviai būsimą profesiją paprastai sieja su mokymosi rezultatais: jei dalykas sekasi gerai, tai svajojama apie specialybę, susijusią su šiuo dalyku. 74,58 prae. respondentq teigia, kad chemijos reikės stojant į aukštąją mokyklą arba studijuojant. Tai. kad chemija gali sietis su no­ rimu darbu ateityje, nurodo 73,73 prae. dalyviq. 80,54 proc. apklaustųjų dalyvavimą chemijos olimpiadose sieja su būsimąja profesija bei noru pasirengti studijoms. Nustatytas moksleiviq dalyvavimo chemijos olimpiadose, siekimo

Visiškai Sutinku Nesutinku Visiškai

sutinku nesutinku 44,07 30,51 18,64 6,78 34,75 38,98 19,49 6,78 10,17 20,34 49,15 20,34 - _{9,40 31,62 58,97} 66,10 30,51 1,69 1,69

nenusprendė 20% kita sritis 7,69% mokslai 15,38% chemija medicina 21.,5.:1% biochemija 7,69%

2 pav. Olimpiados dalyvių profesinės orie11tacijos procentinė išraiška

pasirengti studijoms ir su chemija susijusia specialybe (X,2 = 28,19, p< 0,05) ryšys. Gauti duomenys rodo, kad moksleiviai daug mąsto apie savo ateitį. Jie supranta, kad tik geros dalyko žinios padės įgyti norimą profesiją ir gauti darbą.

Respondentų atsakymus apie būsimą profesiją suskirstėme į šešias grupes: l) chemija, 2) biochemija, 3) medicina, 4) tikslieji mokslai, 5) kita sritis (ekonomika, teisė), 6) nenus­ prendė.

Gabūs moksleiviai labiau tiki savo gebė­ jimais tam tikroms profesijoms [3, p. 343]. Akivaizdu, kad 30,51 proc. chemijos olimpia­ dos dalyvi11 žada studijuoti chemiją (X2 = 29,80, p = 0,0394 ). 59 ,22 proc. berniukl1ir70,58 proc. mergaičių rengiasi studijuoti specialybę, susi­ jusią su chemija (mediciną, biochemiją). Mer­ gaitės pirmenybę teikia medicinai, o berniukai - tiksliesiems mokslams. Remdamiesi gautais duomenimis galime teigti, kad lytis mažai turėjo įtakos respondentų profesiniams interesams (p> 0,05).

Tyrėme ir olimpiados dalyvių profesinę so­ cializaciją pagal mokinių gyvenamąją vietą. Paaiškėjo, kad 34, 15 proc. miesto ir 28,58 proc. rajono mokyklų moksleivių nori studijuoti chemiją (p > 0,05).

Tyrim11 rezultatai rodo, kad kas antras che­ mijos olimpiados dalyvis savo profesinius inte. resus susies su chemija ar artima jai specialybe. Nustatytas esminis mokinių tėvtĮ išsimoks­ linimo ir jų vaikų siekiamo išsilavinimo ryšys (c = 0,5615): aukštąjį išsimokslinimą įgijusių tėvų vaikai nori siekti aukštojo išsilavinimo. Kad tai statistiškai reikšmingas skirtumas, patvirtina aukštas kintamumo kriterijus - chi kvadratas (X,2 = 31,41) ir jo reikšmingumo lyg­ muo (p= 0,001).

Išvados

l. 51,28 proc. chemijos olimpiadų dalyvių pagrindinių mokomqjtĮ dalykq (lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, fizikos) žinios vertinamos 7-10 balų, o chemijos -9-10 balų. 2. 98,29 proc. olimpiadq dalyvių chemija -mėgstamiausias mokomasis dalykas. Be to, tikslieji ir gamtos mokslai jiems įdomesni nei humanitariniai.

3. Chemijos mokymosi sėkmę lemia noras suprasti gamtos reiškinius, įgyti gerus chemijos žinių pagrindus.

4. Geri chemijos mokymosi rezultatai turi didelę įtaką moksleiviams pasirenkant gyveni­ mo kelią. 56,92 proc. olimpiadų dalyvių žada studijuoti chemiją ar artimą jai specialybę.

LITERATŪRA

l. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios prog­ rainos ir išsilavinimo standartai. Tikslieji ir gamtos rnokslai. XI-XII klasei projektas. Vilnius, 1999.

z. Butkienė G., Kepalaitė A Mokymasis ir asme­ nybės brendimas. Vilnius, 1996.

3. Charles C. M. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius,

1999.

4. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psicholo-gija. Vilnius, 1994.

5. Jovaiša L, Vaitkevičius J Pedagogikos pagrindai.

z dalis. Kaunas, 1989.

6. Lamanauskas V. Integruotas gamtos mokslų daly­ kų mokymas taikant didaktinj diferencijavimą : Daktaro disertacija. Vilnius, 1998.

7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos (I--X). Vilnius, 1997.

8. Rajeckas V. Svarbiausieji mokytojų rengimo pe­ dagogizacijos aspektai // Pedagogika. 1996, Nr. 32,

p. 11-25.

9. Vaitkevičius J. Mokinių žinių vystymosi prob­ lemos. Kaunas, 1975.

TIIE EXPRESSION OF ATTITUDE TO LEARNING AMONG PARTICIPANTS OF CHEMISTRY oLYMPIADS

AIJneda Kurienė Sununary

The aim of this paper is to evaluate the progress and attitude to learning chemistry among olympiads participants.

The research was conducted among the participants of 33th Lithuanian Pupils' O!ympiad of Chemistry which took place in April, 2000.

On the basis of this research it can be concluded that the knowledge in principai subjects (mathematics, physics, foreign language and Lithuanian) of 51,28%

of participants is graded 7-10 points and that of chemistry is graded 9-10. 98,29% of participants

Gauta 2000 06 1.5 Priimta 2000 10 23

consider chemistry to be their favourite subject and exact and natural sciences to be mare interesting than humanitarian ones. A successful learning of chemistry is determined by pupils· aim to understand nature phenomena properly and to gain better knowledge of chemistry. Good chemistry learning results directly influence students' choice of their way of life. 56,92%

of the olympiad participants are planning to study chemistry or other subjects related with it.

Key words: students' progress, teaching subjects, senior students, vocational education