ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2009 48
MOKSLO KOMUNIKACIJA
Mokslo komunikacijos kaita
Marija StonkienëVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros docentë, daktarë
Departament of Information and Communi-cation,
Faculty of Communication, Vilnius University, Associate Professor, Doctor
Saulëtekio al. 9, 10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6119
El. paðtas: [email protected]
Zenona Atkoèiûnienë
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros docentë, daktarë
Departament of Information and Communi-cation,
Faculty of Communication, Vilnius University, Associate Professor, Doctor
Saulëtekio al. 9, 10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6119
El. paðtas: [email protected]
Renata Matkevièienë
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros lektorë, daktarë
Departament of Information and Communi-cation,
Faculty of Communication, Vilnius University, Lector, Doctor
Saulëtekio al. 9, 10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6119
El. paðtas: [email protected]
Straipsnyje tiriamos ðiuolaikinës mokslo komunikacijos kaitos kryptys, lemiamos tiek tradicinës mokslo komunikacijos nepajëgumo (dël mokslo komunikacijos subjektø disfunkcijos) uþtikrinti mokslo visuomenës poreikius atitinkanèià mokslinës informacijos sklaidà, tiek informaciniø ir komunikaciniø technologijø teikiamø naujø mokslinës informacijos, mokslo kûriniø sklaidos galimybiø. Iðanalizavus tradicinës formaliosios mokslo komunikacijos modelá, ðios komunikaci-jos vyksmo informacikomunikaci-jos grandine ypatumus, ávertinus mokslo periodikos krizæ mokslo komuni-kacijos kontekste, nagrinëjamas informacijos ir ryðiø technologijø poveikis mokslo
komunikaci-Išliekamajai mokslo vertei ir praktiniam mokslo pritaikomumui esminę įtaką daro mokslo komunikacija – mokslo rezultatų sklaida visuomenei, visuomenės grupėms, nariams. C. Borgman teigia, kad mokslo so-cialumas lemia tai, kad komunikacija yra ne-atsiejamas mokslo kaip socialinio proceso elementas, ir mokslo komunikaciją apibū-dino kaip bet kurios srities mokslininkų for-maliais ir neforfor-maliais kanalais skleidžiamą informaciją (Scholarly communication and..., 1990, p. 13–14). R. Klingas ir G. McKimmas, įvertinę paplitusią mokslo komunikacijos kaip savito tipo (akademinių publikacijų) informacijos sklaidą (pvz., Aleksander, Goodyer, 2000; Graham, 2000; Odlyzko, 1998; ir kt.), pabrėžia, kad moks-lo komunikacijos terminas vartotinas ne in-formacijos produktams, o pasikartojančiam mokslo kūrimo, sklaidos ir naudojimo vi-suomenėje procesui apibūdinti (Kling, McKimm, 2000). C. Borgman mokslo ko-munikacijos sampratoje šią koko-munikacijos rūšį išskiriančiu požymiu laikomas specia-lus komunikacijos subjektas – mokslininkas, o R. Klingo ir G. McKimmo mokslo komu-nikacijos sampratoje – komukomu-nikacijos kaip mokslinės informacijos sklaidos proceso sa-vitumas.
Šio straipsnio tikslas – ištirti mokslo ko-munikacijos mokslininkas– mokslininkui
(to-liau tekste – mokslo komunikacija) kaitos kryptis.
Mokslo komunikacija atlieka svarbų vaidmenį mokslininko statuso patvirtinimui, mokslinių tyrimų, duomenų prioriteto nuo-rodai. Įvertinus formaliosios komunikacijos
mokslininkas–mokslininkui svarbą, straips-nyje aprašomas mokslo komunikacijoje ty-rimas kreipiamas šios komunikacijos poky-čių analizei. Analizuojant teorinius moksli-ninkų darbus naudoti analitiniai indukcijos ir dedukcijos, analogijos, apibendrinimo me-todai, taikyti kritinio mąstymo principai, mokslinės argumentacijos metodai.
Šiame straipsnyje mokslo komunikacija suvokiama C. Borgman mokslo komunika-cijos sampratą implikuojant R. Klingo ir G. McKimmo mokslo komunikaciją išski-riančiais požymiais. Tokia žiūra pasirinkta įvertinus tai, kad mokslo komunikacijos nuoroda pirmiausia reiškia, kad komunika-cijos kanalais skleidžiama mokslo informa-cija turi tam tikrą formą ir turinį. Mokslo informacijai identifikuoti ir priskirti moks-lo komunikacijos pranešimui (žinutei) nau-dojami tiek formalūs, tiek turinio kriterijai. Formalūs kriterijai siejami su mokslo infor-macijos kaip mokslo komunikacijos prane-šimo forma, reikalaujamu informacijos iš-samumu, pateikimo struktūra (pvz., tyrimo metodologijos nurodymas, tyrimo metodus
jos subjektø veiklai, aptariamas naujo mokslo komunikacijos modelio – mokslo komunikacijos tinklo – radimasis. Supaþindinama su dar vienos mokslo komunikacijos kaitos krypties, kuriai bûdingas atviros prieigos prie mokslo kûriniø suteikimas, klostymusi, kurá lemia informaciniø ir ryðiø technologijø sukelti visuomenës informaciniai mokslinës informacijos poreikiai, dël ðiø technologijø poveikio pakitæ informaciniø, þiniø produktø gamybos bûdai.
Reikðminiai þodþiai: mokslo komunikacija, formalioji mokslo komunikacija, mokslo periodikos krizë, pilkieji mokslo kûriniai, skaitmeninës talpyklos, atviroji prieiga, saviarchyvavimas.
atitinkantis tyrimo rezultatų pristatymas etc.), savitais stiliaus, kalbos reikalavimais. Formalių kriterijų atitikties laipsnis kinta at-sižvelgiant į mokslo komunikacijos pra-nešimo1 tikslus, auditorijas (jis žemiausias, kai pranešimas adresuojamas visuomenei (populiarinant mokslą), aukščiausias – kai pranešimas adresuojamas tos srities aukš-čiausios mokslinės kvalifikacijos mokslinin-kams). Turinio kriterijų tenkinimas leidžia pranešimą laikyti moksliniu, jame pateikia-mą informaciją, rezultatus nurodo esant mokslinius (gautus atlikus mokslinį tyrimą). Turinio kriterijų tenkinimo laipsnis taip pat atitinka mokslo komunikacijos tikslus ir pri-klauso nuo mokslo komunikacijos praneši-mo auditorijos (pranešimą adresuojant mokslo (akademinei) bendruomenei turinio kriterijaus reikalavimai yra labai aukšti). Mokslo informacija yra įvairių tipų: moks-lo populiarinimo straipsniai, mokslinių ty-rimų, projektų ataskaitos, moksliniai straips-niai, mokslinių konferencijų pranešimai, mokslinės knygos (monografijos, studijos), išradimai, išradimų patentai etc. Mokslinės informacijos visumoje savo svarba, kurią ro-do ir griežčiausi formalūs turinio reikalavi-mai, išsiskiria komunikaciniai pranešimai – akademinės publikacijos, adresuojamos tos srities aukščiausios mokslinės kvalifikaci-jos mokslininkams.
Apibrėžiant mokslo komunikacijos sam-pratą svarbu įvertinti informacinių procesų cikliškumą, informacinių procesų grįžtamo-jo ryšio svarbą. Mokslo informacigrįžtamo-jos,
moks-lo žinių viešos sklaidos ir moksmoks-lo informa-cijos, žinių ieškos sąsajumas mokslinėje veikloje pasireiškia cikline informacijos, ži-nių ieškos ir sklaidos procesų kaita ir rodo mokslo komunikacijos interaktyvumą. Mokslo komunikacijos interaktyvumas reiškia, kad mokslo žinių gavėjai – mokslo komunikacijos pranešimo auditorija (visuo-menė ar jos grupės) ir mokslo žinių skleidė-jai – mokslininkai aktyviai sąveikauja. Mokslininkų ir visuomenės sąveikos akty-vumą atskleidžia tai, kad auditorija vertina mokslinės informacijos pavidalu skleidžia-mus mokslo rezultatus – juos priima, inter-pretuoja, pritaiko, naudoja, atmeta, ignoruoja etc. Skleisdami mokslinės veiklos rezulta-tus mokslininkai atlieka ne tik mokslinių ty-rimų, jų kokybės patikrą, pripažinimą, bet ir įtvirtina / patvirtina mokslininko statusą. Be to, vieša mokslo rezultatų sklaida svarbi tiriamų objektų, reiškinių etc. pažinimui gi-linti – vieša mokslinės informacijos sklaida leidžia nedubliuoti jau atliktų tyrimų, o nau-dojantis jų rezultatais atlikti kitus. Mokslinin-kų – mokslinės informacijos, žinių skleidėjų ir mokslininkų – mokslinės informacijos ty-rėjų sąveikumas pabrėžiamas mokslo komu-nikaciją analizuojančių mokslininkų darbuose (pvz., Lancaster, 1978; Rowland, 1997; Hum-mels, Roosendaal, 2001; etc.) darbuose.
Nors mokslo komunikacijos auditorija, pranešimai, kanalai, tarpininkų savitumai apibrėžia skirtingas mokslo komunikacijos raiškas – mokslo populiarinimą ( mokslinin-kas–visuomenei), komunikaciją tarp moks-lininkų (mokslininkas–mokslininkui), infor-macinės mokslininkų sąveikos būtinybė, mokslinės informacijos ieškos ir sklaidos cikliškumas rodo mokslo komunikacijos
1 Šiame straipsnyje mokslo komunikacijos praneši-mas suvokiapraneši-mas kaip pranešipraneši-mas bendrąja prasme (ži-nutė, informacija, publikacija).
mokslininkas–mokslininkui (-ams) svarbą, atskleidžia netiesioginę jos esatį visose mokslo komunikacijos raiškose (1 pav.). Nors mokslo bendruomenė yra neatsiejama visuomenės dalis, mokslo komunikacijos
mokslininkas–mokslininkui savitumai išski-ria mokslininką (-us) kaip savitą mokslo ko-munikacijos subjektą, kuriam adresuojamas specialus mokslinis pranešimas.
Mokslo komunikacijos mokslininkas– mokslininkui tyrimo poreikį lemia priešta-ringų mokslinės informacijos sklaidos po-reikių konkurencija. Globalizacijos ir žinių ekonomikos kūrimo procesai, rinkos reika-lavimai mokslo rezultatų pritaikomumui praktinėms (gyvenimo kokybės gerinimo, verslo plėtros, kaitos etc.) reikmėms, aka-deminės bendruomenės atstovų interesai ir bendradarbiavimas išnaudojant mokslinin-kų socialinius tinklus mokslo ir mokslo ty-rimų rezultatų sklaidai, augantis mokslo įstaigų atvirumas steigėjams (ypač sociali-niams partneriams), taip pat ir visuomenei reikalauja komercializuoti mokslo rezulta-tus ir patį mokslą. Dėl šių priežasčių funda-mentalios akademinės vertybės, akademinė kultūra patiria rinkos santykių skverbtį į mokslo sritį, kuri lemia sparčius mokslo ir mokslo komunikacijos pokyčius: mokslo
in-formacija, žinios tampa vartojimo preke, mokslo tyrimai grindžiami komercinėmis paskatomis, viešinamos mokslo idėjos ir mokslo rezultatai lemia ne tik mokslo sri-ties populiarumą, bet ir finansavimą. Tačiau žinių ekonomikos kūrimo, klostymosi pro-cesai kuria ir kitą mokslo, mokslo komuni-kacijos raidos tendenciją. Viešieji visuome-nės interesai, siejami su mokslo visuomeni-nės paskirties vertinimu, mokslo plėtra, pri-taikomumu, pažangos poreikiu, žinių visuo-menės reikšminama plačia, sparčia mokslo žinijos sklaida, reikalauja atviros mokslo re-zultatų sklaidos, nevaržomos prieigos prie mokslo informacijos.
Mokslo komunikacija pagal mokslo in-formacijos sklaidai naudojamus kanalus gali būti skirstoma į:
• formaliąją (mokslo informacijos sklaidai naudojami formalūs kanalai, lemiantys ir skleidžiamos informaci-jos formą, mokslinio pranešimo struk-tūrą);
• neformaliąją (mokslo informacijos sklaidai naudojami neformalūs kanalai). Moksle formaliajai mokslo jai teikiama didelė reikšmė, ši komunikaci-ja svarbi ne tik dėl mokslo rezultatų sklai-dos, patikimumo patikros.
1 pav. Komunikacija mokslininkas–mokslininkui mokslo komunikacijoje KOMUNIKACIJA MOKSLININKAS– MOKSLININKUI (-AMS) MOKSLO POPULIARINIMAS MOKSLININKAS MOKSLININKAS VISUOMENĖ, VISUOMENĖS GRUPĖS, ATSKIRI VISUOMENĖS NARIAI
Tradicinė formalioji mokslo
komunikacija
Tradicinė formalioji mokslo komunikacija gali būti išreiškiama linijiniu vertikaliu mo-deliu. A. J. Meadowso (1991), A. S. Duffo (1997) teigimu, šiame komunikacijos mo-delyje svarbiausias vaidmuo tenka moksli-nėms publikacijoms ir su jomis susijusiems dokumentams, todėl tradicinė formalioji ko-munikacija laikytina dokumentine. J. Owe-nas MacKenzie (2002) teigia, kad informa-cijos grandinės mokslo komunikainforma-cijos mo-delio reikalauja „spausdintos informacijos pasaulis“ (angl. the world of printed infor-mation), kuriame mokslo žinios skleidžia-mos „fiziniais“ informacijos produktais (angl. „physical“ information products), to-dėl tradicinis mokslo komunikacijos mode-lis grindžiamas materialiose laikmenose fik-suota mokslo informacija, būtent šiam in-formacijos sklaidos būdui priskiriamas pa-grindinių mokslo komunikacijos funkcijų re-alizavimas.
Anot A. J. Meadowso (1991), A. S. Duf-fo (1997), J. O. MacKenzie (2002), tradici-nis linijitradici-nis vertikalus mokslo komunikaci-jos modelis yra suvokiamas kaip informaci-jos grandinė (angl. information chain), ku-rioje mokslo komunikacijos infrastruktūros sąrangai apibūdinti pasitelkiamos trys svar-biausios kategorijos: subjektai, subjektų vaidmuo, subjektų funkcijos. Linijiniame vertikaliame mokslo komunikacijos mode-lyje informacijos grandinė klostosi nuo mokslinės informacijos kūrėjo link moksli-nės informacijos naudotojo. Komunikacijoje
mokslininkas–mokslininkui mokslinės infor-macijos kūrėjai ir mokslinės inforinfor-macijos
naudotojai yra mokslininkai (asmenys, dir-bantys mokslinį darbą, užsiimantys moksli-ne veikla). Analizuojant tradicinę linijinę vertikalią mokslo komunikacijos grandinę pastebima, kad formalizuota mokslinė infor-macija yra skleidžiama pasitelkiant moksli-nius leidimoksli-nius, mokslines (akademines) bib-liotekas. Informacijos grandinė leidžia iš-skirti tokias mokslo komunikacijos subjek-tų funkcijas: mokslinės informacijos kūri-mą, mokslinės informacijos sklaidos tarpi-ninkavimą, mokslinės informacijos saugo-jimą (archyvavimą) ir naudosaugo-jimą. Kiekvie-nas mokslo komunikacijos grandinės sub-jektas atlieka mokslo komunikacijos kon-teksto ir jo funkcijos nulemtą vaidmenį.
Linijiniam vertikaliam komunikacijos vyksmui, linijinei vertikaliai mokslo komu-nikacijos subjektų tarpusavio santykių kryp-čiai būdinga tai, kad atsakomybė už mokslo komunikacijos procesą, už galutinį mokslo komunikacijos tikslą, išreiškianti tiek moks-lo informacijos, žinių kūrėjų intencijas, tiek visuomenės poreikį skleisti mokslo žinias, nėra priskiriama, koncentruojama kuriam nors subjektui. Kiekvienas subjektas atlie-ka tik jam priskirtas funkcijas, atsako tik už jų vykdymą (2 pav.).
J. O. MacKenzie nurodo, kad gali būti kalbama tik apie dalines mokslo komunika-cijos subjektų atsakomybes, sietinas su šių subjektų vaidmenimis ir funkcijomis (pvz., mokslo institucijų atsakomybė mokslo ko-munikacijoje sietina tik su mokslo žinių kū-rimu ir dokumentavimu, mokslo leidinių lei-dėjų atsakomybė – su standartus atitinkan-čių mokslo kūrinių viešu skelbimu, išleidi-mu, platinimu (publikavimu), mokslinių bib-liotekų – su mokslo kūrinių archyvavimu ir
pateikimu vartotojams) (MacKenzie, 2002). Materialių laikmenų apribojamos informa-cijos sklaidos galimybės lėmė, kad tradici-nės dokumentitradici-nės formaliosios mokslo ko-munikacijos sistema buvo grindžiama griež-tu mokslinės informacijos sklaidos funkci-jų pasiskirstymu, daline mokslo komunika-cijos subjektų atsakomybe. Tai reiškia, kad mokslo komunikacijos funkcijos realizuo-jamos vertikalios integracijos būdu: moks-lininkai, dokumentavę mokslinę informaci-ją (suteikę jai mokslo kūrinio formą), patei-kia šią informaciją – kūrinį leidėjams, kurie po atitinkamų procedūrų (recenzavimo, re-dagavimo, maketavimo, spausdinimo, pla-tinimo) pasiūlo informaciją – kūrinį mokslo kūrinių naudotojams (visuomenei, moksli-ninkų bendruomenei, pavieniams mokslinin-kams). Spausdintą mokslinę informaciją – kūrinius leidėjai jų naudotojams (mokslinin-kams) pateikia tiek tiesiogiai, tiek naudoda-miesi mokslinių bibliotekų paslaugomis.
Tradicinės formaliosios mokslo komuni-kacijos proceso analizė atskleidžia, kad šia-me procese mokslo kūrinių leidėjai ir
moks-linės bibliotekos, kaip mokslo informacijos fondai, atlieka tarpininkų vaidmenį. Moks-linių žurnalų leidėjai, fiksuodami mokslo kū-rinio gavimo datą, užtikrina autorystės pri-oriteto nuorodą, organizuodami mokslo kū-rinio (straipsnio) recenzavimą (angl. peer re-view), užtikrina mokslo kūrinio statusą, o jį publikuodami skleidžia mokslo žinias. Pub-likuojant mokslo kūrinius savitai archyvuo-jamos mokslo žinios – jos fiksuoarchyvuo-jamos, išsaugomos. Nors H. Van de Sompelis ir kt. (2004) teigia, kad archyvavimo funkcija yra vienintelė, kurią tuo pat metu gali vykdyti keli mokslo komunikacijos subjektai, moks-lo žinių sklaidos funkciją taip pat gali vyk-dyti keli mokslo komunikacijos subjektai. Pažymima, kad mokslo kūrinių leidėjai, pla-tindami (atlygintinai ar neatlygintinai) moks-linius žurnalus mokslininkų bendruomenei (tiesiogiai – pavieniams asmenims, ar per tarpininkus – mokslines bibliotekas, suda-rančias mokslo kūrinių panaudos galimy-bes), taip pat užtikrina mokslo kūrinių, kar-tu ir mokslinės informacijos sklaidą. Moks-linės bibliotekos ne tik dalyvauja mokslo
kū-2 pav. Linijinis vertikalus tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos modelis
MOKSLO KŪRINIO NAUDOTOJAS MOKSLINĖ BIBLIOTEKA, MOKSLINĖS INFORMACIJOS CENTRAI MOKSLO KŪRINIO LEIDĖJAS MOKSLO KŪRINIO AUTORIUS
Mokslo kūrinio vertinimas, naudojimas, taikymas etc.
Mokslo kūrinių archyvavimas, mokslo kūrinių sklaida
Mokslo kūrinio publikavimas (kokybės patikra, registravimas, platinimas (sklaida)
Mokslinio tyrimo atlikimas, tyrimo rezultatų dokumentavimas, mokslo kūrinio sukūrimas
rinių sklaidos procese, bet ir užtikrina, kad šie kūriniai bus išsaugoti.
Mokslo komunikacijos kaita:
nuo mokslo komunikacijos
informacijos grandine link
mokslo komunikacijos tinklu
Tradicinės formalios mokslo komunikacijos proceso vyksmo analizė leidžia teigti, kad šios komunikacijos subjektų veiklos ir tar-pusavio santykių sankloda šiandien kinta.Analizuojant tradicinės formalios moks-lo komunikacijos kaitos priežastis atkreipia-mas dėmesys į dvi svarbiausias šios kaitos priežastis:
• mokslo komunikacijos subjektų dis-funkciją, sukėlusią mokslinės informa-cijos sklaidos mokslininkams krizę;
• mokslo informacijos sklaidai pradė-tas naudoti informacijos ir komuni-kacijos technologijas, pakeitusias ne tik mokslo komunikacijos funkcijų pasidalijimą, bet ir suteikusias naujas galimybes mokslinės informacijos sklaidai ir lėmusias mokslo komuni-kacijos infrastruktūros kaitą.
Analizuojant tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos proceso vyksmą at-kreipiamas dėmesys į smarkiai išaugusį mokslo kūrinių skaičių, mokslo žinių gau-sėjimą eksponente. Mokslo kūrinių gausėji-mą skatina tiek objektyvūs mokslinių tyri-mų poreikiai, didesnis dėmesys viešai moks-lo rezultatų sklaidai, tiek formalūs moksmoks-lo kūrinių kūrimo, rengimo, viešo skelbimo rei-kalavimai, kuriais grindžiama mokslininko karjera. Daugėjant mokslo kūrinių daugėja ir mokslinių žurnalų, ryškėja jų
specializa-vimosi tendencijos, mokslo kūrinių leidybos veiklos komercializavimas. Svarbu, kad mokslo kūrinių skaičiaus augimas kompli-kavo tiek komercinės leidybos veiklą (su-siaurėjusios specializuotų mokslo kūrinių naudotojų auditorijos nebeužtikrina mokslo kūrinių leidybos atsiperkamumo), tiek ne-komercinės leidybos veiklą (mažėjančios mokslo kūrinių leidybos subsidijos nebeuž-tikrina leidybos proceso finansavimo). Šios tendencijos ir naujos mokslo rezultatų vaiz-davimo galimybės, leidybos išlaidų didėji-mas paskatino mokslo kūrinių leidybos kai-nų augimą. Išanalizavus ir pritaikius mode-liavimo metodus mokslinių žurnalų kainos augimo veiksniams 1975–1995 metais tirti teigiama, kad nors tuo laikotarpiu viduti-niškai 20 proc. sumažėjo vieno žurnalo pus-lapio leidybos savikaina, bendrą kainos au-gimą skatino žurnalų pavadinimų ir mokslo kūrinių (straipsnių) gausėjimas, lemiantis ir didėjančią mokslinių žurnalų apimtį (King, Tenopir, 2000). Kaip mokslinių žurnalų kai-nos augimo priežastis nurodomos ir mono-polistinės rinkos koncentravimo tendencijos, pasireiškiančios susijungus stambioms lei-dybos kompanijoms. Pavyzdžiui, nurodoma, kad susijungus Elsevier ir Pergamon verslui 22 proc. išaugo Elsevier leistų žurnalų kai-nos ir 8 proc. Pergamon leistų žurnalų kai-nos (McCabe, 2002). Jungtinėje Karalystė-je, atlikus mokslinių leidinių leidyklos Blac-kwell periodinių leidinių kainų dinamikos ty-rimus, patvirtinta visuminė mokslo periodi-kos kainų augimo tendencija (Blackwell’s Periodical Prices, 2002).
Mokslo kūrinių kainų augimas sumaži-no šių kūrinių pardavimus. Priežastys tokios: svarbus mokslinių leidėjų pajamų šaltinis yra
mokslinės bibliotekos; jų fondų finansinės komplektavimo, mokslinės informacijos ap-dorojimo išgalės augant mokslo kūrinių skai-čiui natūraliai mažėja. Mokslinių bibliote-kų asociacijos (angl. Association of Rese-arch Libraries, ARL) duomenimis, nuo 1986 iki 2006 metų ARL bibliotekų mokslinių žurnalų prenumeratos išlaidos padidėjo 321 proc., vieno žurnalo kaina išaugo 180 proc., 1986 metais 44 proc. bibliotekų biudžeto bu-vo skiriama mokslinėms knygoms, 56 proc. moksliniams žurnalams ir kitiems tęstiniams mokslo leidiniams, 2001 metais mokslinėms knygoms jau skiriama 28 proc. biudžeto, o moksliniams žurnalams ir kitiems tęstiniams mokslo leidiniams – net 72 proc. biudžeto (3 pav.).
Jungtinių Amerikos Valstijų universite-tų asociacijos (angl. Association of
Ameri-can Universities, AAU), Mokslinių biblio-tekų asociacijos pasiūlytuose naujai atsiran-dančių mokslo publikacijų sistemų princi-puose teigiama, kad „<...> mokslinių publi-kacijų sistema tapo perbrangi mokslo ben-druomenei“ (Principles for emerging...,
2000). Ši situacija, mokslinėje literatūroje vadinama mokslo periodikos arba mokslo se-rialinių leidinių krize (angl. science journal crisis, serial crisis), parodė mokslinės in-formacijos skaidos mokslininkams krizę – jiems nebeužtikrinama mokslo informacijos ir žinių sklaida.
Mokslo kūrinių rinkos pokyčiai, augan-tis visų tarpusavyje susijusių mokslo komu-nikacijos subjektų veiklos finansavimo iš-teklių poreikis paskatino ne tik mokslinin-kų, mokslinių kūrinių leidėjų, mokslinių bib-liotekų naujų veiklos formų radimąsi (pvz.,
laikinų mokslo kolektyvų formavimą, bib-liotekų konsorciumų kūrimą, leidybos įmo-nių susijungimus etc.), bet ir mokslo komu-nikacijos infrastruktūros kaitą, sudariusias galimybes viešai mokslo informacijos sklai-dai naudoti rinkos pokyčiams nepaveikius komunikacijos kanalus, mažinančius mokslo komunikacijos tarpininkų veiklos įtaką. M. Jensenas teigia, kad tuomet, kai mokslo komunikacijos sistema buvo priklausoma nuo fizinių informacinių produktų (kūrinių materialiose laikmenose) sklaidos, cijos stokos sąlygos leido užsiimti informa-cijos komercija, o šiandien atsiranda skait-meninės informacijos produktų sklaidos ga-limybės, kurios kuria informacinės gausos aplinką. Tačiau, pripažindamas skaitmeni-nio tinklo technologijų sudaromas realias są-lygas mokslo komunikacijos pokyčiams, M. Jensenas atkreipia dėmesį į tai, kad „ne tiek technologijos skatina pokyčius, kiek mūsų kultūrinis atsakas į jas“ (Jensen, 2007). Analizuojant mokslo komunikacijos kai-tą pastebima, kad skaitmeninio tinklo tech-nologijos dėl tradicinio išskirtinio moksli-nių žurnalų vaidmens mokslo komunikaci-joje pirmiausia buvo pasitelktos tradicinių mokslinių žurnalų „leidybai“ ir jų naudoto-jų pasiekiamumui. Mokslo kūrinių leidėjams šios technologijos suteikė ne tik naujus dar-bo instrumentus, bet ir naujas rinkas, gali-mybes į jas skverbtis, jas tirti. Vėliau šios technologijos pritaikytos ir kitų mokslo ko-munikacijos subjektų veiklai:
• išplėstos mokslinio tyrimo veiklos (mokslininkai naudodami šias techno-logijas formavo virtualias darbo gru-pes, socialinius tinklus, naudojosi nu-tolusiomis mokslinių tyrimų
duome-nų bazėmis, kūrė technologijomis grįstus mokslinio tyrimo instrumen-tus etc.),
• formuojamas savitas skaitmeninio bibliotekininko (angl. cybrarian) dar-bo laukas (bibliotekų veikloje skait-meninio tinklo technologijos orien-tuojamos į individualius mokslininko (ne tik mokslo bendruomenės) porei-kius (angl. reference librarian). Skaitmeninio tinklo technologijos leidžia mokslo komunikacijos subjektams atlikti anksčiau jiems nebūdingas funkcijas. Moks-lo komunikacijoje autoriai tampa pajėgūs at-likti mokslo kūrinių leidėjų, mokslinių bib-liotekų mokslo informacijos, žinių sklaidos funkcijas: „leisti“ e. mokslo kūrinius, suteikti galimybę neatlygintinai jais naudotis. Moks-lo informacijos, žinių sklaidos, viešinimo svarbos suvoktis paskatino ir mokslo, moks-lo ir švietimo institucijas (kūrinių autorių darbdavius) įsilieti į mokslo komunikacijos subjektų gretas – šios institucijos taip pat ieš-ko galimybių atlikti mokslo kūrinių leidėjų, mokslinių bibliotekų funkcijas, užtikrinda-mi jose dirbančių mokslininkų e. mokslo kūrinių sklaidą. Mokslo kūrinių leidėjams skaitmeninio tinklo technologijos sudaro savitas galimybes suteikti neatlygintinio e. mokslo kūrinio naudojimo teises, jas in-dividualizuoti atitinkamoms grupėms varto-tojų, vykdyti e. mokslo kūrinių archyvavi-mo funkcijas. Mokslinės bibliotekos skait-meninio tinklo technologijas pasitelkia inici-juodamos ir kurdamos skaitmenines mokslo informacijos, žinių sklaidą užtikrinančias in-formacijos saugyklas (pvz., http:// highwi-re.stanford.edu; http://muse.jhu.edu; http:// arl.org.sparcect), dalyvaudamos e. mokslo
kūrinių leidybos procese. Todėl svarbu pri-pažinti, kad skaitmeninio tinklo technologi-jos sudarė sąlygas visų mokslo komunika-cijos subjektų veiklos pokyčiams. Tai lei-džia teigti, kad besitęsianti mokslo periodi-kos krizė atskleidė mokslo komunikacijos subjektų interesų disbalansą, lėmusį jų tar-pusavio santykių, funkcijų kaitos poreikį, o naujos mokslinės informacijos sklaidos tech-nologinės galimybės paskatino ir sudarė ob-jektyvias sąlygas ne tik mokslo komunika-cijos subjektų santykių, funkcijų kaitai, bet ir naujų mokslo komunikacijos subjektų ra-dimuisi. Šios dvi tendencijos rodo mokslo komunikacijos infrastruktūros kaitą.
Naujoji mokslo komunikacijos infra-struktūra formuoja mokslo komunikacijos tinklo modelį, kuriame svarbiausias mokslo informacijos, žinių kūrimo ir sklaidos vaid-muo tenka mokslininkui (mokslinės infor-macijos kūrėjui), kitiems mokslo komuni-kacijos subjektams nebepriskiriamos
kon-krečios funkcijos, nes visas kitas mokslo ko-munikacijos funkcijas gali įgyvendinti dau-gelis subjektų (4 pav.). Anot H. Van de Som-pelio ir kt. (2004), naujojoje mokslo komu-nikacijos sandaroje pagrindines mokslo ko-munikacijos funkcijas mokslo komunikaci-jos subjektai vykdo skirtingai, šios funkci-jos gali būti pasiūlomos vėliau kaip papil-domos arba alternatyvios paslaugos.
Dėl informacijos ir ryšių technologijų vi-siems mokslo komunikacijos subjektams su-teikiamų interaktyvios komunikacijos gali-mybių centralizuotą mokslo komunikaciją pakeičia decentralizuota. Pastebima, kad mokslo komunikacijoje decentralizavimo tendencijų raiška yra savita – decentraliza-cija formuoja formalesnę, griežtesnę vieno mokslo komunikacijos subjekto atsakomy-bę už mokslo komunikacijos proceso rezul-tatus. J.O. MacKenzie (2002) teigia, kad skleidžiant mokslo žinias svarbiausias vaid-muo naujoje mokslo komunikacijoje tenka
4 pav. Mokslo komunikacijos tinklo modelis
MOKSLO KOMUNIKACIJA MOKSLO KOMUNIKACIJA MOKSLO KOMUNIKACIJA MOKSLO KOMUNIKACIJA
mokslo žinių kūrėjams (mokslininkams, mokslo ar mokslo ir švietimo institucijoms). Tai rodo, kad atsiranda už mokslo informa-cijos sklaidą atsakingas mokslo komunika-cijos subjektas. Atsakomybės subjekto atsi-radimas ne tik ir ne tiek reikšmina atskaitin-gumo visuomenei už viešųjų finansinių iš-teklių naudojimą mokslo kūrimui klausimą, kiek perkelia mokslo informacijos, žinių sklaidos, atitinkančios visuomenės (ir pir-miausia – mokslininkų kaip svarbiausių mokslo informacijos, žinių vartotojų) porei-kius, pareigą mokslo visuomenei (moksli-ninkui).
Mokslo komunikacijos infrastruktūros kaita siejama ne tik su mokslo komunikaci-jos subjektų tarpusavio santykių ir atlieka-mų mokslo komunikacijos funkcijų poky-čiais. Informacijos ir ryšių technologijos su-teikia galimybes formaliąją mokslo komu-nikaciją implikuoti neformaliąja mokslo ko-munikacija. Tai reiškia, kad dėl informaci-jos ir ryšių technologijų poveikio pakito tiek formalioji, tiek neformalioji mokslo komu-nikacija.
Šis implikavimas vyksta viešinant pil-kuosius – nerecenzuotus mokslo kūrinius (rankraščius, mokslinių tyrimų ataskaitas, te-zes etc.) (angl. pree-print, scientific grey li-terature arba grey literature). Šių mokslo kū-rinių viešinimas realizuojamas saviarchy-vuojant (angl. self archyving) mokslo kūri-nius. Saviarchyvavimas – viešas mokslo kū-rinio paskelbimas internete jo autoriaus ini-ciatyva (intencija) ir valia. Skaitmeninio tin-klo technologijų teikiamos pilkosios moks-linės literatūros viešinimo ir prieigos prie jos suteikimo galimybės keičia mokslo komu-nikacijos procesus, išplečia mokslo kūrinio
sampratą. Naujų mokslo komunikacijos in-frastruktūros raiškų analizė atskleidžia, kad saviarchyvuojami gali būti ne tik pilkieji, bet ir recenzuoti, moksliniuose žurnaluose pub-likuoti mokslo kūriniai (straipsniai). E. Pin-fieldas (2004) teigia, kad iki straipsnio re-cenzavimo autorius gali skelbti savo kūrinį žiniatinklyje kaip rankraštį (angl. pree print), o kai straipsnis yra peržiūrimas ir pataiso-mas pagal recenzento pastabas, straipsnio autorius jį gali skelbti žiniatinklyje kaip e. mokslo kūrinį. Pastebima, kad šį mokslo kūrinį (straipsnį) (angl. post print) pats au-torius formatuoja, todėl moksliniame žurnale publikuojamas mokslo kūrinys (straipsnis) gali turėti ir kitokią formą.
Mokslo kūriniai (tiek pree print, tiek post pint) gali būti saviarchyvuojami mokslinin-kų asmeniniuose tinklalapiuose, skaitmeni-nėse bibliotekose (angl. Digital Library ar-ba e-library), institucinėse talpyklose (angl.
Digital Repositories) ar kokiame nors kita-me (pvz., pagal mokslo sritį organizuotakita-me) mokslo kūrinių skaitmeniniame archyve (tal-pykloje). Skaitmeninių mokslo kūrinių ar-chyvų kūrimasis, prasidėjęs nuo fizikos mokslų srities skaitmeninio pilkosios moks-linės literatūros archyvo (http://xxx.lanl.gov, šiuo metu perkelto į Cornellio universitetą
http://arxiv._Cornell.edu/), šiandien jau tam-pa įprasta mokslo komunikacijos praktika, skaitmeninių pilkųjų, recenzuotų mokslo rinių archyvai kuriami įvairiems mokslų kū-riniams archyvuoti (pvz., psichologijos, ling-vistikos ir kitų kognityviųjų mokslų – http:// cogprints.org/, ekonomikos mokslų – http:// repec.org/, kompiuterių technologijų taiky-mo – http://arxiv.org/corr/home, biblioteki-ninkystės ir informacijos mokslų – http://
dlist.sir.arizona.edu/ etc.), formuojami ir mokslo, mokslo ir švietimo institucijų skait-meniniai archyvai – institucinės talpyklos. Naujų mokslo komunikacijos kanalų, prie-monių, formų analizė leidžia išskirti skirtin-gus skaitmeninio tinklo technologijų naudo-jimo lygius mokslų sričių, taip pat ir moks-lininkų bendruomenių mokslo komunikaci-jos kaitai. Tai rodo mokslo komunikacikomunikaci-jos kaitos nehomogeniškumą. Tačiau mokslo komunikacijos kaitos apraiškos, siejamos su skaitmeninio tinklo technologijų naudojimu, gali būti vertinamos kaip turinčios naudoji-mo potencialą, rodančios naudoji-mokslo komuni-kacijos plėtros galimybes.
Vertinant teigiamą informacijos ir ryšių technologijų vaidmenį mokslo komunikaci-joje svarbu pabrėžti ir tai, kad nepaisant tra-dicinės formaliosios mokslo komunikacijos trūkumų, pasireiškiančių ir e. mokslinių žur-nalų kaip mokslo komunikacijos infrastruk-tūros dalies veikloje, mokslo kūriniai tiek mokslinės monografijos, studijos, tiek pub-likacijos tradicinės ar skaitmeninės formos moksliniuose žurnaluose lieka bene svar-biausiu formaliu mokslininko statuso patvir-tinimo instrumentu. Mokslo komunikacijos sistemoje išsaugoma formali straipsnių, ki-tų mokslinių kūrinių publikavimo svarba. Tai reiškia, kad mokslo komunikacija kaip so-cialinė sistema funkcionuoja nusistovėjusių normų, taisyklių, metodų pagrindu. Ši siste-ma yra palyginti uždara, tai rodo atsirandan-čios mokslo komunikacijos infrastruktūros galimybių neatitinkančios, nekintančios for-malios mokslo komunikacijos taisyklės, nor-mos. Mokslo komunikacijos kaip socialinės sistemos uždarumas lėmė naujų technolo-gijų galimybių taikymą pirmiausia
tradici-nėms mokslo komunikacijos priemotradici-nėms, o naujai atsirandančios mokslo žinių prane-šimo priemonės, mokslo informacijos for-mos (pvz., e. dokumentas) nėra formaliai mokslo komunikacijoje įteisinamos: skait-meninės formos mokslo kūrinio kaip moks-lo komunikacijos pranešimo statusas prily-ginamas formalų statusą turintiems mokslo komunikacijos pranešimams (pvz., mokslo publikacijai žurnale, monografijai etc.).
Naujoji mokslo komunikacijos
kaitos kryptis: atviroji prieiga
prie mokslo kūrinių
Informacijos ir ryšių technologijos mokslo komunikacijai turi ne tik aptartąjį poveikį. Šių technologijų formuojama informacinė erdvė, dėl jos atsirandantys socialiniai po-kyčiai iškelia naujus mokslo komunikacijos tikslus mokslo informacijos, žinių sklaidai. Viešieji žinių visuomenės poreikiai, naujų informacinių ir ryšių technologijų keičiama mokslo komunikacijos infrastruktūra, vyks-mas yra naujos mokslo komunikacijos kai-tos krypties – laisvosios, atvirosios prieigos prie mokslo informacijos, mokslo kūrinių katalizatorius. Ši mokslo komunikacijos kai-tos kryptis yra lemiama ne tik naujų viešųjų poreikių, bet ir informacijos, žinių visuome-nėje vykstančių fundamentalių informacinių produktų gamybos modelių pokyčių. Infor-macijos ir ryšių technologijos (ypač skait-meninio tinklo technologijos), keisdamos vi-suomenės ekonominę organizaciją, formuoja naujus, socialinius, gamybos metodus, sy-kiu suteikia naujų galimybių kurti mokslo informaciją, žinias, jomis keistis, jas paskirs-tyti, naudoti.
Informacijos ir ryšių technologijos pakei-tė kūrinių turinį (kūriniai yra „daugiaturi-niai“; jie yra visuma programinės įrangos ir kitų kūrinių – garso, vaizdo etc.), kūrinio for-mą (kūriniai įgavo skaitmeninę forfor-mą, jie išreiškiami tiek žmogaus, tiek kompiuteri-nės įrangos skaitoma forma – garsais, vaiz-dais, simboliais, bitais etc.), kūrinio kopijos turinį (skaitmeninės prigimties kūriniai yra nepastovios formos, tokių kūrinių kopijos samprata netapati materialios laikmenos kū-rinio kopijos sampratai), pakito kūkū-rinio pla-tinimo (platinamos nematerialios kūrinio „kopijos“) ir naudojimo (kūrinys gali būti daug kartų tuo pat metu naudojamas jo ne-įgijus prieigos teisių pagrindu) suvoktis. In-terneto technologijos, keisdamos informa-cijos, žinių kūrimą, sklaidą, naudojimą, le-mia ir ekonomikos pokyčius, turinčius įta-kos informacijos produktų gamybai.
Nurodoma, kad dėl skaitmeninio tinklo technologijų skverbties į ekonominę, socia-linę ir kitas visuomeninio gyvenimo sferas visuomenėje įvykę pokyčiai sureikšmino ne-komercinės – socialinės gamybos, grindžia-mos bendradarbiavimo santykiais, indėlį į informacijos, žinių gamybą (Benkler, 2006). Analizuodamas informacijos gamybos po-kyčius, Y. Benkleris teigia faktinę dviejų in-formacinių ekonomikų esatį: ankstyvąją – industrinę informacinę ekonomiką keičia vi-siškai kitokia – informacinė tinklo ekono-mika. Mokslininko teigimu, ankstyvoji in-dustrinė informacinė ekonomika buvo tra-dicinė informacinė technologijų ekonomi-ka, grindžiama informacijos (finansinėmis paslaugomis, programine įranga, mokslu etc.) ir kultūros (muzikos, audiovizualiniai kūriniai) gamyba, manipuliacija simboliais,
hierarchinėmis struktūromis ir pasyviais in-formacijos industrijų „darbuotojais“; naujoji informacinė ekonomika grindžiama skait-meniniu informaciniu tinklu, nekomercine decentralizuota gamyba, informacijos in-dustrijos „darbuotojai“ yra aktyvūs.
Šiuos pokyčius atitinka uždarosios ir at-virosios informacinės veiklos raiškos skait-meniniuose tinkluose:
• Uždarosios informacinės veiklos skaitmeniniame tinkle modelis grin-džiamas tradiciniu informacinės veik-los modeliu, kuriam būdingas: macijos uždarumas, kontrolė; infor-macijos kūrėjo, savininko sprendimas dėl leidimo ir/ar draudimo naudotis informacija, hierarchija gaminant in-formacinį produktą. Informacijos technologijos šį modelį implikavo sa-vitu intelektinės nuosavybės teisių ap-saugos instrumentu – skaitmeninėmis teisių valdymo technologijomis (angl.
Digital Rights Management– DRM). • Atvirajam informacinės veiklos mo-deliui būdingas: informacijos atviru-mas, lanksti ir decentralizuota infor-macijos kontrolė, decentralizuotas, tinklinis, savitas informacijos produk-to gamybos būdas, kai informacijos vartotojai tampa informacijos gamin-tojais (pvz., Linux, Wikipedia etc.), sprendimą dėl informacijos naudoji-mo priima pats vartotojas, informaci-jos vartojimas tampa aktyvus. Šis in-formacinės veiklos modelis grindžia-mas atvira informacijos sklaida, užtik-rinama nevaržomu informacijos pa-skirstymu, dėl to atsiranda informuo-ti, aktyvūs vartotojai, kuriama savita
informacijos paskirstymo (dalijimosi informacija, kūriniais) kultūra. Ker-tiniai atsirandančios informacijos pa-skirstymo kultūros elementai yra at-virosios programinės įrangos ir atvi-rojo turinio idėjos.
Susiklosčiusiems ir atsirandantiems in-formacinių produktų gamybos arba informa-cinės veiklos modeliams apibūdinti gali bū-ti pasitelkiama E.S. Raymondo (2001) „ka-tedros“ ir „turgaus“ kaip organizacinės struk-tūros simbolika: katedra planuojama hierar-chiniame procese „viršus–apačia“, ją stato savo veiksmus koordinuojanti komanda, ku-ri įgyvendina konkretų planą; „turguje“ nė-ra bendro plano, jame – įvairių planų ir pri-eigų visuma. Naujajam informacinių pro-duktų kūrimo / gamybos būdui būdingas sa-vitas intelektinės veiklos rezultatas, kuris dėl radimosi ypatumų yra „visų ir niekieno“. Šis rezultatas įgyja viešosios vertybės arba vie-šojo gėrio statusą. Pasak M. Hardto ir A. Negri (2001), informacija ir žinios ku-riamos žmogaus kūrybingumu ir patirtimi, žinios visuomet kuriamos bendradarbiau-jant, komunikuobendradarbiau-jant, tam naudojant tiek tra-dicinius, tiek netradicinius socialinius tin-klus, bendradarbiavimo kontekste išlaisvi-namas intelektinis potencialas, kuriami kū-riniai (informacija), kuriems teiktinas vie-šojo gėrio statusas. Atvirasis informacinės veiklos modelis išryškina ir komplikuoja (bei yra komplikuojamas) intelektinės nuo-savybės apsaugos sistemos ribotumą ir trū-kumus, pasireiškiančius skaitmeninėje ter-pėje. Atvirojo informacinės veiklos mode-lio tobulinimą, plėtrą stabdo intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos sistemos ne-lankstumas, naujosios ekonomikos gamybos
būdų ir visuomenės poreikių neatitinkantis intelektinės nuosavybės apsaugos stiprini-mas (pvz., Grokster, Napster atvejai). To-kia situacija aiškintina naujųjų ir senųjų ga-mybos metodų konkurencija, intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos stagnacija.
F. G. Lastowka (2006) teigia esant ben-drą informacinių produktų kūrimo tenden-ciją – technologijų plėtros sumažintos ga-mybos išlaidos skatina informacinių produk-tų kainų mažėjimą ir didesnį jų vartojimą, nurodo esant šią tendenciją atliepiantį infor-macijos produktų gamybos savitumą – in-formacinių produktų gamintojų gausėjimą. Svarbu ir tai, kad šis procesas skatina naujų šių produktų gamybos modelių radimąsi (kū-rinių vartotojai virsta kūrėjais, gamintojais). Pakitę informacinių produktų gamybos, pla-tinimo modeliai formuoja naują kūrybos pa-radigmą, kuriai būdingas santykinis infor-macinių produktų kūrimo (gamybos) neat-lygintinumas, informacinių ne rinkos pro-duktų kūrimas kūrėjų / visuomenės valia (pa-sirinkimu). Nurodant neatlygintinį informa-cinių produktų kūrimo pagrindą derėtų įver-tinti, kad naujojoje kūrybos paradigmoje iš-skirtinį vaidmenį atlieka nematerialių ver-tybių teikiama nauda (pvz., autorystės nuo-roda, reputacija etc.) bei netiesioginis finan-savimas. E. Schlachteris (1997) teigia, kad šių produktų neatlygintinė gamyba galima dėl to, kad jų kūrimas yra finansuojamas (auto-rius vartoja kryžminių subsidijų, angl. c ross-subsidization,terminą) per kitas veiklas.
Ne rinkos informaciniams produktams, informacijai pripažįstamas viešojo gėrio sta-tusas. Informacijos kaip viešojo gėrio sam-prata grindžiama tiek informacijos būtiny-be normaliai visuomenės ar asmens
egzis-tencijai, tiek savitais informacijos požy-miais: informacija nėra baigtinė (ji nesibai-gia), nors visi asmenys ją naudoja, šiuo as-pektu informacija yra visiems tenkanti, ne-sibaigianti gėrybė; informacijos naudojimas yra socialiai vertingas visai visuomenei, to-dėl siekiama nediskriminacinio visų visuo-menės narių informavimo, informacijos nau-dojimo ribojimas gali būti grindžiamas tik visuomenės poreikiais.
Naujieji informacinių produktų gamybos arba informacinės veiklos modeliai matomi ir mokslinėje veikloje, ryškiausiai jie pasi-reiškia atvirojo mokslo fenomenu. D. Foray ir L. H. Perez (2000) teigimu, atvirojo moks-lo samprata grindžiama idealu, kuris negali būti pasiekiamas, ir todėl atvirasis mokslas
turi būti suvokiamas kaip neatsiejamas moks-lo kultūros priklausinys, turintis tam tikrą po-veikį tiek mokslo veiklai, tiek mokslininkų elgsenai. Mokslo atvirumas užtikrinamas at-viraisiais šaltiniais (angl. open source),
atviruoju perdavimu (angl. open trans-fer) ir atvirąja prieiga (angl. open access). R. N. Feldmanas ir A. K. Nelsonas (2008) teigia, kad atvirasis šaltinis, atvirasis per-davimas ir atviroji prieiga yra sąveikaujan-čios, reikalingos koordinuoti dalys. Atviro-jo mokslinio šaltinio idėja savo esme pana-ši į atvirosios programinės įrangos (laisvo-sios ir atviro(laisvo-sios programinės įrangos (angl.
free arba libre ir open source software – F(L)OSS) idėją. Atvirajai programinei įran-gai giminingų atvirojo mokslo šaltinio idė-jų raiškos esama biologijos moksluose, idė-jų ištakos apibrėžiamos „atviraisiais biotech-nologijos šaltiniais“ (angl. open source bio-technology) (Nolan-Stevaux, 2007). Atvirų-jų biotechnologiAtvirų-jų šaltinių de facto
pa-vyzdžiai yra BioPerl, BioJava, BioPython (šiuo metu organizuoti į visumą – Atvirąjį bioinformatikos fondą (angl. Open Bioinfor-matics Foundation – “O|B|F”). Atvirieji biotechnologijos šaltiniai paskatino atviro-jo mokslo (pirmiausia – atvirųjų mokslinių projektų) radimąsi. Šiuose projektuose vi-suomeniniais pagrindais dirba ir/ ar bendra-darbiauja daug savanorių. Atvirojo mokslo
de facto pavyzdžiai yra HapMap projektas,
CAMBIA, biologinės inovacijos atvirojo mokslo iniciatyvai (angl. biological innova-tion for open society initiative – BiOS) etc. Panašios iniciatyvos būdingos ir kitiems mokslams (pvz., Open Science Grid (OSG),
ThinkCycle projektai). Atvirasis perdavimas sietinas su atviraisiais standartais, įtvirtinan-čiais duomenų, informacijos perdavimo su-derinamumą – technologijų, formatų „atvi-rumą“. Atvirieji standartai padeda užtikrin-ti duomenų, informacijos, žinių sklaidą tai-kant įvairias technologines priemones, pa-laikyti technologinio neutralumo principą. Atvirieji šaltiniai ir atvirasis perdavimas yra ne tik mokslo veiklos kaitos priežastys, svar-bios virtualiems, laikiniems mokslo kolek-tyvams, suminei mokslo veiklai, socialinei mokslo žinių gamybai atsirasti. Tai skatina ir atvirosios prieigos prie mokslo informa-cijos radimąsi, plėtrą ir tokiu būdu lemia mokslo komunikacijos pokyčius. Svarbu, kad kiekviena atvirojo mokslo dedamoji tu-ri savarankiškas raiškas. Labiausiai paplitu-si yra atviroji prieiga.
Atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių radimasis dažniausiai grindžiamas informa-cijos ir ryšių technologijų poveikiu mokslo komunikacijai – mokslinės informacijos sklaidai. Mokslo komunikacijos pokyčius,
atsiradusius dėl informacijos ir ryšių tech-nologijų taikymo, mokslinės informacijos, žinių kūrimo proceso pokyčių, įvertino J. Houghtonas ir P. Sheehanas (2006) teig-dami, kad vyksta mokslo komunikacijos evoliucija. Šie mokslininkai nurodo tris svar-biausius evoliucijos požymius: mokslo ko-munikacijos infrastruktūros platformos kai-tą (nuo popierinės link interneto ir e. moks-lo), mokslo kūrinių leidybos verslo modelių kaitą (nuo mokamų link hibridinių ir atviro-sios prieigos), mokslo žinių kūrimo kaitą (nuo disciplininių mokslo žinių link daugia-disciplinių mokslo žinių kūrimo) (5 pav.).
J. Houghtono ir P. Sheehano įžvelgtose mokslo kūrinių leidybos verslo modelių
kai-tos tendencijose leidybos verslas turėtų būti suvokiamas plačiąja prasme, kaip apiman-tis ir nekomercinės leidybos formas, netra-dicines „leidybos“ raiškas (e. dokumentų kū-rimą, viešą skelbimą internete). Analizuo-jant J. Houghtono ir P. Sheehano mokslo ko-munikacijos evoliucijos modelį pastebima, kad mokslininkai atvirąją prieigą nekorek-tiškai laiko leidybos verslo modeliu. Atvi-roji prieiga laikytina prieigos prie mokslo komunikacijos pranešimų (mokslo kūrinių) suteikimo būdu, užtikrinamu įvairių moks-lo komunikacijos infrastruktūros subjektų (pačių autorių, mokslo kūrinių leidėjų, skait-meninių mokslinių archyvų) taikomais skir-tingais verslo modeliais (besiremiančiais
5 pav. Mokslo komunikacijos evoliucijos modelis (Houghton, Sheehan, 2006) ATVIROSIOS PRIEIGOS UŽDELSTA ATVIROJI PRIEIGA PASLAUGOS: · RECENZAVIMAS · INDEKSAVIMAS IR ANOTAVIMAS · EVOLIUCIONAVUSI KOKYBĖS KONTROLĖ
· NAUJA ĮRAŠŲ KONTROLĖ · EVOLIUCIONAVĘS APRAŠAS · ETC.
· ŽINIŲ PRODUKTAI GAMINAMI SPECIALIOSE INSTITUCIJOSE (PVZ., UNIVERSITETUOSE)
· SIAURAS IŠRADIMO, INOVACIJOS IR DIFUZIJOS SUPRATIMAS
· VIDINIS ĮVERTINIMAS · ETC.
· ŽINIŲ PRODUKTAI GAMINAMI BENDRADARBIAUJANT, YRA JŲ DIFUZIJA
· IŠRADIMAI, INOVACIJOS IR DIFUZIJA KOMPLEKSINIAI, GRĮŽTAMI, SPIRALINIAI
· ORIENTUOTA Į PROBLEMAS · IŠORINIS ĮVERTINIMAS · ETC.
skirtingais finansavimo šaltiniais, pasiren-kant įvairią atvirosios prieigos suteikimo po-litiką, strategiją). Kaufman-Will grupės at-likti tyrimai patvirtina atvirosios prieigos už-tikrinimui taikomų verslo modelių įvairovę (The facts about …, 2005) ir leidžia teigti, kad atviroji prieiga nėra verslo modelis.
Tikėtina, kad atvirosios prieigos kaip ver-slo modelio suvoktis skatina klaidinančią šios prieigos turinio sampratą. Atvirosios prieigos kaip verslo modelio sampratą pa-neigia ir mokslo komunikacijos kaip pasi-kartojančio mokslo kūrimo, sklaidos ir nau-dojimo visuomenėje proceso samprata. Api-brėžiant atvirosios prieigos sampratos turi-nį pirmiausia derėtų atskirti sampratų viešoji prieiga (angl. public access) ir atviroji (ar-ba laisvoji) prieiga turinio skirtumus. Atvi-roji prieiga (angl. open access) turėtų būti grindžiama ne tik mokslo kūrinio viešinimu naudojant skaitmenines tinklo technologijas, ne tik užtikrinant šio kūrinio naudotojui fi-nansinių apmokėjimo reikalavimų nevaržo-mą prieigą, bet ir paisant pamatinės atviru-mo kultūros idėjos – kolektyvinio veikiatviru-mo, kolektyvinės kūrybos bei socialinės gamy-bos ir tolesnio kitų, išvestinių, mokslo kūri-nių turinio atvirumo. Viešosios prieigos ir atvirosios prieigos tikslai yra skirtingi: vie-šoji prieiga užtikrina tik galutiniam kūrinio naudotojui nekainuojančią informacijos, ži-nių sklaidą kitiems mokslininkams, tyrė-jams, visuomenei, atviroji prieiga per e. mokslo kūrinio turinio atvirumą, visumi-nes e. mokslo kūrinio naudojimo galimybes užtikrina ne tik platesnę informacijos, žinių sklaidą, bet ir šios informacijos, žinių nau-dojimą. Atvirąja prieiga siekiama platesnio mokslo kūrinio naudojimo (kūrinio
kopija-vimo, naudojimo išvestiniams kūriniams). Jei viešajai prieigai įvardyti vartojamas tra-diciškai paplitęs laisvosios ar atvirosios pri-eigos terminas, „tikrąją“ atvirąją prieigą to-kiu atveju nurodytų „atvirojo turinio“ ter-minas. Akivaizdu, kad J. Houghtonas ir P. Sheehanas mokslo komunikacijos evoliu-cijos idėjoje terminu „atviroji prieiga“, var-tojamu verslo modelių savitumams atskleis-ti, pabrėžia ekonominių mokslo kūrinių pri-eigą užtikrinančių veiksnių reikšmę.
Ekonominiai atvirosios prieigos aspek-tai pabrėžiami ir vertinant mokslo informa-cijos – kūrinių naudotojų galimybes prieiti prie publikacijų e. moksliniuose žurnaluo-se, išskiriant „auksinį“ (atviroji prieiga su-teikiama e. mokslo kūrinį (straipsnį) publi-kuojant skaitmeniniame atvirosios prieigos e. moksliniame žurnale) ir „žaliąjį“ (straips-nis publikuojamas ne atvirosios prieigos ar-ba hibridiniame e. moksliniame žurnale, ta-čiau atviroji prieiga yra suteikiama tą patį straipsnį autoriui saviarchyvuojant atvirosios prieigos skaitmeniniame archyve) prieigos suteikimo būdas.
Praktinis ekonominių atvirosios prieigos aspektų reikšminimas kontrastuoja su pro-graminiuose atvirajai prieigai skirtuose do-kumentuose – Budapešto atvirosios prieigos archyvų iniciatyvoje (toliau tekste – Buda-pešto iniciatyva), Berlyno deklaracijoje dėl laisvo žinių prieinamumo socialinių ir hu-manitarinių mokslų srityje (toliau tekste – Berlyno deklaracija), Bethesdos susitarime dėl atvirosios prieigos leidybos (toliau teks-te – Bethesdos susitarimas) – pateks-teikiamo- pateikiamo-mis atvirosios prieigos sampratopateikiamo-mis ( Buda-pest Open Access..., 2001; Berlin Declara-tion on Open..., 2003; Bethesda Statement
on Open..., 2003). Analizuojant šiuose do-kumentuose vartojamas atvirosios prieigos sampratas pastebima, kad atviroji mokslo kūrinių prieiga apibrėžiama išvardijant ga-lutiniam e. mokslo kūrinio naudotojui per-duodamas kūrinių naudojimo teises (auto-rių turtines teises). Tai leidžia teigti, kad at-virosios prieigos prie mokslo kūrinių užtik-rinimas grindžiamas tam tikrais pagrindais: ekonominiai atvirosios prieigos pagrindai užtikrina galutiniam e. mokslo kūrinio naudo-tojui nemokamos prieigos prie e. mokslo kū-rinių galimybes, teisiniai atvirosios prieigos prie e. mokslo kūrinių pagrindai nurodo ga-lutiniam e. mokslo kūrinio naudotojui perduo-damas e. mokslo kūrinių naudojimo teises.
Atvirosios prieigos radimasis sudaro prielaidas vykti radikaliems mokslo komu-nikacijos pokyčiams. Atviroji prieiga keičia tradicinius mokslo kūrinių leidybos mode-lius, ji yra galimų naujų mokslinės komuni-kacijos infrastruktūrų sanklodos elementų, tokių kaip e. mokslo kūrinių archyvai (ins-titucinių talpyklų (saugyklų), angl. institu-tional repositories), e. bibliotekos, e. moks-lo žurnalai, veikmoks-los pokyčių priežastis.
Mokslo kūrinių atvirosios prieigos politi-ka sulaukė didelio Europos mokslo bendruo-menės dėmesio, pritarimo, konkrečių įgyven-dinimo projektų (pvz., SHERPA/RoMEO pro-jektas, Scientific Commons projektas, Open-DOAR projektas etc.) bei kitokio palaikymo (pvz., atvirojo turinio principų laikosi įvai-rios mokslinės organizacijos, asociacijos – Jungtinės Karalystės Socialinių ir humanita-rinių tyrimų taryba, Jungtinis informacijos technologijų komitetas (JISC), Nacionalinė Prancūzijos tyrimų agentūra, Olandijos tyri-mų fondas, Lježo universitetas etc.).
Pasaulinių mokslo komunikacijos kaitos tendencijų artikuliacija kelia nemažai klau-simų: ar Lietuvoje pastebima mokslo komu-nikacijos kaita (ar kinta mokslo komunika-cijos infrastruktūra, ar atsiranda naujų moks-lo komunikacijos subjektų)? ar Lietuvoje su-vokiama ir palaikoma atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių idėja? Atsakymams į šiuos klausimus rasti šio straipsnio autorės Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo užsa-kymu 2008 m. birželio–gruodžio mėnesiais atliko mokslinį tyrimą „Lietuvos mokslinin-kų kūrinių, publikuojamų valstybės remia-muose moksliniuose žurnaluose, teisinė in-telektinės nuosavybės apsauga“, kurio tiks-las ir buvo išanalizuoti Lietuvos mokslo ko-munikacijos kaitą atvirumo link (Autorių tei-sės mokslo..., 2009).
Išvados
Tradicinė formalioji komunikacija realizuo-jama informacijos grandine, todėl šiai ko-munikacijai būdingas linijinis modelis, ku-riame mokslo komunikacija vertikalios tegracijos būdu klostosi nuo mokslinės in-formacijos kūrėjo link mokslinės informa-cijos naudotojo. Mokslo komunikacijoje in-formacijos grandine mokslo komunikacijos subjektai – mokslinės informacijos kūrėjas ir skleidėjas (mokslininkas), mokslinio lei-dinio leidėjas, mokslinė biblioteka ir moks-linės informacijos naudotojas – atlieka sa-vitas mokslo komunikacijos funkcijas. Šio mokslo komunikacijos modelio ypatumas yra tas, kad kiekvienas mokslo komunika-cijos subjektas atsako tik už jam pavestų funkcijų vykdymą, todėl atsakomybė už
pa-grindinį mokslo komunikacijos tikslą – for-malios dokumentuotos mokslinės informa-cijos sklaidą – dalimis perkeliama visiems mokslo komunikacijos subjektams.
Išaugęs mokslinės informacijos kiekis, lėmęs tiek mokslinių straipsnių skaičiaus di-dėjimą, tiek mokslinių žurnalų gausą, tapo mokslo komunikacijos tarpininkų – moksli-nių kūrimoksli-nių leidėjų ir mokslimoksli-nių bibliotekų – disfunkcijos, t. y. nepajėgumo vykdyti suteiktas / prisiimtas mokslo komunikaci-jos funkcijas, priežastimi. Šiai disfunkcijai šalinti pasitelktos informacinių ir ryšių tech-nologijų teikiamos mokslinės informacijos viešo skelbimo ir sklaidos galimybės. Infor-macines ir ryšių technologijas pritaikius mokslo komunikacijai realizuoti, ne tik pa-kito tradiciniams mokslo komunikacijos subjektams deleguotų mokslo komunikaci-jos funkcijų vykdymo galimybės, bet ir mokslo komunikacijos subjektai perėmė jiems netipines kitų mokslo komunikacijos subjektų funkcijas. Mokslo komunikacijos subjektų daugiafunkciškumo gebėjimai lė-mė radimąsi naujų mokslo komunikacijos infrastruktūros elementų – skaitmeninių ar-chyvų, kuriuose mokslininkai, realizuoda-mi mokslo kūrinių leidybos funkcijas, galė-jo skelbti mokslinę informaciją, mokslo kū-rinius. Taip mokslininkų poreikiu ir intenci-ja formalioji mokslo komunikaciintenci-ja pradėta implikuoti neformaliąja. Mokslo komunika-cijos subjektų daugiafunkciškumas decen-tralizuoja mokslo komunikaciją, svarbus šio proceso rezultatas yra atsakomybės už moks-lo komunikacijos tikslą – mokslinės
infor-macijos sklaidą – subjekto atsiradimas. Moks-lo komunikacijos subjektų daugiafunkcišku-mas, atsakomybės subjekto atsiradimas rodo pakitusį mokslo komunikacijos modelį, jo kaitą nuo mokslo komunikacijos informacijos gran-dine link mokslo komunikacijos tinklu.
Mokslo komunikacijos kaitą lėmė tiek in-formacinės ir ryšių technologijos tiesiogiai, tiek šių technologijų sukelti informacinių vi-suomenės poreikių, tiek informacijos, žinių visuomenėje vykstantys ekonomikos, fun-damentalūs informacinių, žinių produktų ga-mybos modelių pokyčiai. Dėl šių tendenci-jų poveikio atsirandantis atvirosios informa-cinės veiklos modelis pastebimas ir moks-le. Mokslo komunikacijoje atvirasis infor-macinės veiklos modelis pasireiškia atvirą-ja prieiga prie mokslinės informacijos, mokslo kūrinių. Tačiau mokslo komunika-cijoje šis informacinės veiklos modelis ne-turėtų būti siejamas tik su ekonominiais pri-eigos prie mokslinės informacijos, mokslo kūrinių aspektais. Atvirasis informacinės veiklos modelis, kuriam būdingi saviti in-formacijos gamybos būdai, pasireiškiantys informacijos naudotojo aktyvumu, jo virsmu informacijos kūrėju ir nekomerciniu tokio informacijos gamybos proceso pobūdžiu, atitinka mokslo komunikacijos kaip pasikar-tojančio ciklinio mokslo informacijos kūri-mo ir naudojikūri-mo proceso poreikius. Infor-macijos naudotojo virsmas inforInfor-macijos kū-rėju reikšmina ne tik ekonominius, bet ir tei-sinius atvirosios prieigos aspektus, užtikri-nančius mokslo kūrinio naudotojo teises kur-ti kitus, išveskur-tinius, mokslo kūrinius.
LITERATŪRA
ARL statistics, 2005–2006 (2007). Association of Research Libraries (ARL) [interaktyvus] [žiū-rėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.arl.org/bm~doc/arlstats06. pdf>.
Autorių teisės mokslo komunikacijoje: Lietu-vos mokslininkų kūrinių, publikuojamų valstybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, teisinė in-telektinės nuosavybės apsauga (2009) / Marija Stonkienė, Zenona Ona Atkočiūnienė, Renata Mat-kevičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 352 p. ISBN 978-9955-33-394-4.
BENKLER, Yochai (2006). The Wealth of
Net-works: How Social Production Transforms Mar-kets and Freedom. New Haven and London: Yale University Press. 528 p. ISBN 9780300110562.
Berlin Declaration on Open Access to Know-ledge in the Sciences and Humanities (2003) [in-teraktyvus] [žiūrėta 2008 m. gegužės 20 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://www.zim.mpg.de/ope-naccess-berlindeclaration.html>.
Bethesda Statement on Open Access Publis-hing (2003) [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. gegu-žės 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www. earlham.edu/~peters/fos/bethesda.htm>
Blackwell’s Periodical Prices (2002). Iš Pub-lishing in the Knowledge Economy: Competitive-ness analysis of the UK publishing media sector. Department of Trade and Industry, London, p. 37 [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.publishingme- dia.org.uk/download/02dti_competitive_analy-sis.pdf>.
Budapest Open Access Initiative (2001) [inte-raktyvus] [žiūrėta 2008 m. gegužės 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.soros.org/openaccess>. DUFF, A.S. (1997) Some post-war models of the information chain. Journal of librarianship and information science, no. 4 (29), p. 179–187. FELDMAN, Robin; NELSON, Kristopher A. (2008). Open Source, Open Access, and Open Transfer: Market Approaches to Research Bottle-necks. Northwestern Journal of Technology and In-tellectual Property [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. liepos 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://papers. ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1127571>.
FORAY, Dominique; PEREZ, Liliane Hilaire (2000). The economics of open technology: col-lective organization and individual claims in the “fabrique lyonnaise” during the old regime [in-teraktyvus] [žiūrėta 2008 m. liepos 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://emlab.berkeley. edu/users/ bhhall/ipconf/forayperez01.pdf>.
HARDT, M.; NEGRI, A. (2001). Empire.
Har-vard University Press. 478 p. ISBN 9780674 006713.
HOUGHTON, John; SHEEHAN, Peter (2006). The Economic Impact of Enhanced Access to Re-search Findings. CSES Working Paper, no. 23 [in-teraktyvus]. Centre for Strategic Economic Studies, Victoria University, Melbourne [žiūrėta 2008 m. lie-pos 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www. cfses.com/documents/wp23.pdf>.
HUMMELS, H.; ROOSENDAAL, H. E. (2001). Trust in scientific publishing. Journal of business ethics, no. 34, p. 87–100.
JENSEN, Michael (2007). The New Metrics of Scholarly Authority [interaktyvus]. Chronicle of Higher Education, vol. 53, no. 41 [žiūrėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://chro-nicle.com/free/v53/i41/41b00601.htm>.
KING, D.W.; TENOPIR, C. (2000). Scholarly journal and digital database pricing: Threat or op-portunity? Paper presented at PEAK [interakty-vus] [žiūrėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.si.umich.edu/PEAK-2000_/ king.pdf>.
KLING, R.; MCKIM, G. (2000). Not just a matter of time: field differences and the shaping of electronic media in supporting scientific com-munication. Journal of the American Society for Information Science, no. 51 (4), p. 1306–1320.
LANCASTER, F.W. (1978). Towards
paper-less information systems. New York: Academic Press. 191 p. ISBN 9780124360501.
LASTOWKA, F.G. (2006). Digital Attribution: Copyright and the Right to Credit [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. liepos 27 d.]. Prieiga per inter-netą: <http://law.bepress.com/expresso/ eps/1453>. MacKENZIE, Owen John (2002). The new dis-semination of knowledge: digital libraries and ins-titutional roles in scholarly publishing. Journal of Economic Methodology, vol. 9, iss. 3, p. 275–288.
McCABE, M.J. (2002) Journal pricing and mergers: A portfolio approach. American Econo-mic Review, no. 92(1), p. 259–269.
MEADOWS, A.J. (ed.) (1991). Knowledge and communication: essays on the information chain. London: Library Association Publishing. 186 p. ISBN 9780851574547.
ODLYZKO, Andrew (1998). Reprint: The Eco-nomics of Electronic Journals [interaktyvus]. Jour-nal of Electronic Publishing, vol. 4 (September), no. 1 [žiūrėta 2008 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://quod.lib.umich.edu/cgi/t/text/ text-idx?c=jep;view=text;rgn=main>.
PINFIELD, S. (2004). Self-archiving publica-tions. Iš International yearbook of Library and Information Management 2004–2005: Scholarly publishing in an electronic era / Gorman, G. E., Rowland, F (eds). London: Facet, p. 118–145 [in-teraktyvus] [žiūrėta 2008 m. birželio 30 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://eprints.nottingham.ac. uk/142/1/IYLIM04.PDF>.
Principles for emerging systems of scholarly publishing (2000). Association of Research Lib-raries (ARL)[interaktyvus]. ARL Newsletter [žiū-rėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.arl.org/resources/pubs/tempe/index. shtml>.
RAYMOND, E.S. (2001). The Cathedraland
the Bazaar: Musings on Linux and Open Source by an Accidental Revolutionary. O’Reilly Media Inc. 241 p. ISBN 9780596001087.
ROWLAND, F. (1997). Print journals: fit for the future? Ariadne [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http:// www.ariadne.ac.uk/issue7/fytton//>.
SCHLACHTER, E. (1997). The Intellectual
Property Renaissance in Cyberspace: Why Copy-right Law Could be Unimportant on the Internet
[interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. liepos 27 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://www.law.berkeley.edu/ journals/btlj/articles/vol12/ Schlachter/html/rea-der.html>.
Scholarly communication and bibliometrics
(1990) / Borgman, Christine. L. (ed.) Newbury
Park, CA: Sage Publications. 368 p. ISBN 9780
803938793.
The facts about Open Access: A study of the financial and non-financial effects of alternative business models on scholarly journals: Research report (2005) / Kaufman-Wills Group, LLC. As-sociation of Learned and Professional Society Pub-lishers. ISBN 9780907341307 [interaktyvus] [žiū-rėta 2008 m. liepos 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.alpsp.org/ publications/pub11.htm>. VAN DE SOMPEL, H. et al. (2004). Rethin-king Scholarly Communication: Building the Sys-tem that Scholars Deserve [interaktyvus]. D-Lib Magazine, vol. 10, no. 9 [žiūrėta 2008 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://webdoc.sub. gwdg.de/edoc /aw/dlib/dlib/september04/vande-sompel/09vandesompel.html>.
CHANGE OF SCIENTIFIC COMMUNICATION
Marija Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė
S u m m a r y
The aim of the present work was to investigate the tendencies in changes of the scientific com-munication Scientist to Scientist.
Scientific communication is very important for the approval of the status of a scientist, for scien-tific researches and for data priority reference. Estimation of the importance of the formal com-munication Scientist to Scientist in the paper is presented within a scientific communication
re-search analyzing changes in scientific communi-cation.
The following issues are discussed: contempo-rary tendencies in scientific communication chan-ge, determined by inability of traditional scien-tific communication (dysfunction of scienscien-tific communication subjects) to ensure the spread of scientific information that is in demand of scien-tific society, to use information and relations
tech-nologies for spreading new scientific information and capacities for spreading scientific works.
In the paper the traditional formal model of scientific communication and the communication process in the information chain are presented, the impact of information technologies on scien-tific communication subjects’ activities is
de-Įteikta 2008 m. gruodžio 15 d.
monstrated. A new model of scientific communi-cation – the scientific communicommuni-cation network – is presented.
Key words: scientific communication, formal scientific communication, science journal crisis, pree print, digital repositories, self archyving, open access.
