Tema. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (4 val.)
1 – 2 seminarai. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios formaliai atitinkančios NV požymius ir darančios žalą BĮ saugomoms vertybėms veikos esant tam tikroms aplinkybėms gali būti ne tik pavojingos bet ir naudingos visuomenės požiūriu arba jų naudingumas persveria jų pavojingumą, įstatymų leidėjas kai kurias veikas pašalina iš NV sąrašo ir įteisina žalos darymą tokioms BĮ saugomoms vertybėms, kaip kito žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė, tai yra priskiria tam tikras veikas atitinkančias NV požymius nenusikalstamoms veikoms, veikos turinčios NV požymių, bet priskiriamos prie nenusikalstamų sudaro atskirą BT institutą „BĮ šalinančios aplinkybės“, ir formuojamas BK V sk.
Tam tikrų veikų, formaliai atitinkančių BK numatyto nusikaltimo požymius, priskyrimo prie nenusikalstamų veikų pagrindas yra vieno iš nusikalstamos veikos požymių – veikos pavojingumo nebuvimas. Veikos praranda pavojingumą nes žala padaroma tam tikromis aplinkybėmis keičia padarytos veikos socialinę reikšmę. Tokios aplinkybės kurioms esant padaryta veika nelaikoma nusikalstamas, vadinamos padarytų veikų teistumo sąlygomis. Taigi BA šalinimo pagrindas yra tai kad padarytai veikai nebūdingas vienas iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumas. Žinoma, tokiais atvejais baudžiamasis procesas nutraukiamas, nes veika neturi nusikaltimo sudėties požymių.
BK pradinėje redakcijoje buvo nustatyti du žalos darymo BĮ saugomoms vertybėms atvejai neužtraukiantys BA: būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas. Vėliau papildyta: NV padariusio asmens sulaikymas, žalos darymas vykdant profesines pareigas, teisėsaugos institucijos užduotį, teisėtą įsakymą, mokslinį eksperimentą, pateisinamai rizikuojant profesinėje ar ūkinėje veikloje.
Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata ir rūšys.
Baudžiamosios teisės teorijoje aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu, yra aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei.
Pagal BK: 1) būtinoji ginti;
2) asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas; 3) būtinasis reikalingumas;
4) kelio užkirtimas organizuotos grupės veiklai. Pagal projektą, papildomai yra:
1) įsakymo vykdymas;
2) pateisinama ūkinė arba profesinė rizika; 3) mokslinis eksperimentas.
Užsienyje papildomai yra:
1) nukentėjusiojo sutikimas (eutanazija); 2) nusikaltimo imitacija;
3) žala, padaryta vykdant karinį įsakymą.
Šios aplinkybės padeda atriboti nusikaltimą nuo nenusikaltimo; taip pat drąsina žmones sulaikyti kitus nuo nusikaltimo darymo arba darant nusikaltimą; žmogus yra garantuotas, kad pats nebus nubaustas.
Jų požymiai:
1) žalos, numatytos BK, padarymas;
2) turi pašalinti baudžiamąją atsakomybę, o ne veikos baudžiamumą;
3) baudžiamosios atsakomybės pašalinimas negali būti siejamas su kaltės buvimu. Pagal teisinę prigimtį:
1) aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą;
2) aplinkybės, pašalinančios veikos priešingumą teisei. (BK 28-35 str.)
2 Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos.
Būtinoji gintis kaip žmogaus teisė
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Būtinoji gintis yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė.
Būtinoji gintis visuomet yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Ji gali būti teisėta arba ne. Teisėta ji būna tuomet, kai atliekama laikantis tam tikrų reikalavimų. Jie susiję su kėsinimusi ir gynyba.
Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos
1) būtinoji gintis galima ne prieš visus, o tik prieš pavojingus veiksmus: Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jie nukreipti prieš: asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ir t.t.
Pavojingu kėsinimusi laikomas tik baudžiamojo įst. numatytos veikos.
Būtinoji gintis galima ir prieš nepakaltinamus bei mažamečius asmenis (čia būtina vadovautis humaniškumo principu). Teisėti pareigūnų veiksmai nelaikomi pavojingu kėsinimusi.
2) kėsinimosi akivaizdumas – egzistavimas laike. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. Pavojingų gyvybei įrenginių įtaisymas taip pat nelaikomas būtinąja gintimi, nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės.
3) kėsinimosi realumas – egzistavimas erdvėje. Kėsinimasis turi būti iš tikrųjų, objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei vis tik taip įvyko tai vadinama tariamąja būtinąja gintimi.
a)gynyba galima tik apsaugoti įstatymo saugomas vertybes; b)žala t.b. padaroma tik besikėsinančiajam;
c)būtinoji gintis t.b. panaudota laiku;
d)neperžengtos būtinosios ginties ribos (svarbiausia sąlyga). Sąlygos, susijusios su kėsinimusi
Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: 1. Kėsinimosi pavojingumas. 2. Akivaizdumas.
3. Realumas.
1)kėsinimasis turi būti pavojingas; t.y. nukreiptas prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviais veiksmais, nors kartais galima ir prieš neveikimą;
2) kėsinimasis turi būti akivaizdus (egzistavimas laike); kai jau daroma žala arba yra reali grėsmė. Svarbu nustatyti kėsinimo pradžios ir pabaigos momentą; būtinoji gintis negalima tyčios iškėlimo
aikštėn metu arba nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje (galima tik pranešti pareigūnams); 3) kėsinimasis turi būti realus (egzistavimas erdvėje)
Kėsinimosi pavojingumas.
Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečoamybę, kitas asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos BĮ numatytos veikos, kurios gali pasireikšti veikimu.
Kėsinimosi pavojingumo įtaka būtinosios ginties teisei
Kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos Bg teisėtumui:
1) jei užpuolikui žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančiojo veiksmai nėra Bg. Šiuo atveju būtina, kad besiginantysis tai suvoktų ir tyčia darytų žalą;
2) nėra Bg, kai įtaisomi pavojingi gyvybei įrengimai, nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės;
3) Bg negalima tyčios iškėlimo aikštėn metu arba nusikaltimo rengimosi stadijoje. Šiuo atveju gynybos būdas - pranešimas teisėsaugos organams apie rengiamą nusikaltimą.
Kėsinimosi akivaizdumas
Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra labia aiški jos grėsmė, t.y kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro arba jau yra aiški jo grėsmė. BT teorijoje nurodoma, kad Bg būklė be minėtų atvejų gali būti ir kai gynybos aktas įvyksta vos tik pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo iškus. Kėsinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas, negali būti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. Ginklų ar kitų daiktų, pavartotų užpuolimo metu, atitekimas besiginančiajam dar besąlygiškai nereiškia kėsinimosi pabaigos.
Akivaizdus – prasidėjo arba tuoj prasidės. Kėsinimosi realumas.
Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį, tokia situacija laikomatariamąja būtinąja gintimi.
kėsinimosi realumas – egzistavimas erdvėje. Kėsinimasis turi būti iš tikrųjų, objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei vis tik taip įvyko tai vadinama tariamąja būtinąja gintimi.
Reikalavimai keliami gynybai
Reikalavimus gynybai nulemia pats kėsinimosi pobūdis. Gynyba turi atitikti tris požymius:
1. Žala padaroma tik besikėsinančiajam.
2. Žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi. 3. Padaryta žala neperžengia būtinosios ginties ribų. Jų turinys
1) žala padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims. būtinosios ginties atveju gali būti: gyvybės atėmimas, sunkus kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, laisvės apribojimas, turto sužalojimas ir pan.
Baudžiamojo įst. atžvilgiu nesvarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, būtinosios ginties atveju, yra mažesnė, ar didesnė už žalą, kurią šis kėsinosi padaryti besiginančiajam (kitaip nei esant būtinajam reikalingumui).
Užpultasis gali gintis ir netiesioginiu būdu (pvz.: užsiundydamas šunį), kurio padaryta žala bus vertinama pagal būtinosios ginties taisykles.
2) baudž. įst. Leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų ir t.t. interesus t.y. gintis gali ne tik užpultasis. Ginant asmenį nuo užpuolimo nebūtinas jo sutikimas.
3) gynybos priemonės ir padaryta žala laikomos teisėtomis, jeigu jos atitinka kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį. Šie savo ruožtu priklauso nuo objekto į kurį kėsinamasi vertingumo, veikimo būdo, kėsinimosi intensyvumo. Kėsinimosi pobūdis priklauso nuo pavartotų priemonių, vietos, laiko ir kt. aplinkybių.
Būtinoji gintis – tai teisė aktyviai gintis darant kitam asmeniui žalą. Ji įtvirtinta BK 28str, kuris skelbia kad asmuo turi teisę į
būtinąją gintį. Nepripažįstama nusikalstama ir neužtraukia BA veika, dėl kurios žala padaryta esant būtinajai ginčiai. Būtinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kėsinimosi darant žalos besikėsiančio asmens sveikatai, nuosavybei o tam tikrais atvejai ir gyvybei.
Įstatymai teisės į būtinąją gintį nesieja su galimybe jos išvengti. Žmogus patekęs į situaciją, kurioje kyla teis į būtinąją gintį, turi pasirinkimo laisvę. Jis gali pasinaudoti teise ir aktyviai gintis arba išvengti gynybos, nesipriešinti, pabėgti arba kreiptis pagalbos.
Jei asmuo pasirenka aktyvią gynybą, niekas negali jam priekaištauti ir apkaltinti vien dėl to kad galėdamas pabėgti jis pasirinko būtinąją gintį.
Įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus atremiant pavojingą kėsinimąsi. Ginant kitą asmenį ar jo teises nebūtinas to asmens sutikimas. Veiksmas vertinamas kaip teisėta būtinoji gintis jei besiginančiojo veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas. BK 28 2d.
Būtinoji gintis neužtraukia BA jei yra visos įstatyme numatytos būtinosios ginties sąlygos.
Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos:
1)Įstatyme numatyta kad būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis pirmiausia siejamas su pasikėsinimais į kitą žmogų: jo sveikatą, gyvybę, lytinę ar kitokią laisvę, tačiau leidžiama ginti ir nuosavybę. Įstatymas leidžia ginti ti įstatymo ar kitais t.a. saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi kuris atitinka BĮ numatytos veikos požymius. Pavyzdinis vertybių sąrašas 28str., negali teigti kad būtinoji gintis naudotina nuo visų nusikalstamų kėsinimųsi. (negalima gintis nuo teisėtų pareigūnų veiksmų)
BK nuostatos suteikia teisę asmeniui gintis tik nuo pavojingo kėsinimosi. Įžeidimai nesukelia būtinybės gintis.
Asmuo nepraranda teisės į būtinąją gintį jeigu pareigūno ar kito asmens veiksmai yra aiškiai neteisėti – nukreipti į žmogaus sveikatą, laisvę ir nenumatyti jokiuose teisės aktuose.
Muštynės – specifinis reiškinys, kurių ypatumas – kad nėra besiginančiųjų. Abi šalys veikia vadovaudamosi ne gynybos, o puolimo motyvais. Dėl to susimušus teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla. Muštynių dalyvis negali remtis būtinosios ginties motyvu teisindamasis dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo kitam asmeniui jei tai padaryta kilus muštynėms. Galimos ir išimtys kai asmuo savo noru nutraukia savo veiksmus prieš kitą asmenį ir šiam tai tampa aišku, tačiau jis toliau tęsia veiksmus, vienam iš muštynių dalyvių gali kilti teisė į būtinąją gintį.
Įstatymas nedraudžia gintis nuo mažamečių asmenų pavojingų veiksmų. Kėsinimais nepraranda pavojingumo vien dėl to kad besikesinantis asmuo nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio kyla BA. Tačiau svarbu kad besiginančiojo veika atitiktų ir kitas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas.
2)antroji būtinosios ginties teisėtumo sąlyga susijusi kėsinimosi realumu. Padaryti sužalojimai vertintini kaip būtinoji gintis jei pavojingas kėsinimasis buvo realus. Kėsinimasis pripažįstamas realiu kai objektyviai egzistuoja tikrovėje, o ne besiginančiojo vaizduotėje.
3) kėsinimosi akivaizdumas yra trečioji būtinosios ginties teisėtumo sąlyga. Akivaizdžiu pripažįstamas pradėtas kėsinimasis arba tiesioginė, nors dar neįgyvendinta grėsmė besiginančiojo ar kito asmens teisėms valstybės ar visuomenės interesams. Kėsinimosi akivaizdumo sąlyga susijusi su teisės į būtinąją gintį pradžia ir pabaiga. Pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga turi būti labai kruopščiai nustatomos nes teisingai nustatytos šios aplinkybės lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Teisė į būtinąją gintį kyla nuo kėsinimosi pradžios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik esant pavojingam kėsinimuisi bet ir kai yra reali jo grėsmė. Tai reiškia, kad asmuo manantis kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus iš esmės gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmas smūgis.
Įstatymas iš esmės nedraudžia rengtis būtinajai ginčiai. Tokio pobūdžio veiksmai gali būti pripažinti būtinąja gintimi. Tačiau jiems ir jų padariniams taikomi tam tikri reikalavimai.
Padarinių teisėtumas priklausys nuo dviejų sąlygų:
a) Paruošiamųjų veiksmų pobūdis turi atitikti kėsinimosi pavojingumą. (LAT išaiškino: būtinosios ginties nėra kai iš anksto siekiant apsaugoti asmenų teises ir interesus įtaisomi pavojingi gyvybei įrenginiai, jei dar nėra realios kėsinimosi grėsmės.; b) nukentėjusysis nuo rengimosi būtinajai ginčiai turi būti besikėsinantis asmuo. Nuo parengiamųjų veiksmų nukentėjus eiliniam lankytojui ar laiškanešiui būtinosios ginties nėra.
Teisė į būtinąją gintį išnyksta kartu su kėsinimosi pabaiga. Besiginančiojo veiksmai darant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremta ar pasibaigęs, ir akivaizdžiai nereikėjo gintis. Žala padaryta besikėsinančiajam pasibaigus kėsinimuisi, jį atrėmus ar nesant būtinybės gintis, vertinama ne kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, o kaip tyčinis nusikaltimas ir kvalifikuojama pagal padarinius pagal BK 129, 135 ar 138. Kita vertus, besiginantysis, sujaudintas ir šokiruotas nelaukto kėsinimosi, gali neteisingai suvokti įvykius ir besikėsinančiajam jau nutraukus savo veiksmus toliau gintis ir padaryti BK numatytus padarinius. Įstatymas tokiais atvejais yra besikėsinančiojo pusėje. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtinosios ginties būklė negali būti pripažįstama išnykusia, kai ginties veiksmai tęsėsi arba vyko tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo žinoma jo pabaiga.
Pabrėžtina, kad laikinai sustabdytas pavojingas kėsinimasis negali būti pripažįstamas pasibaigusiu. Be to kėsinimosi pabaigos negalima besąlygiškai sieti su ginklų ar kitų daiktų, panaudotų pavojingai kėsinantis, atitekimu besiginančiajam.
Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis pripažįstamas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pabrėžtina, kad vertinant būtinąją gintį turi būti itin kruopščiai nustatomos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingai nustatytos šios aplinkybės lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik esant pavojingam kėsinimuisi, bet ir kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis). Besiginančiojo veiksmai darant žalą kitam asmeniui negali būti pripažįstami būtinąją gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs r akivaizdžiai nereikėjo gintis.
Išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik kai ginamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, tačiau gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
4) ketvirtoji būtinosios ginties teisėtumo sąlyga susijusi su gynimosi nuo pavojingo kėsinimosi būdu ir jo padariniais. Pagal įstatymo dėl būtinosios ginties nuostatas greta būtinosios ginties sąvokos yra būtinosios ginties ribų peržengimo sąvoka. BK 28 nurodoma kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą tik jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė bį numatyto
nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Būtinosios ginties peržengimas jau yra pavojinga veika turinti nusikaltimo sudėties požymių ir užtraukianti BA. Remiantis BK 28 3d būtinosios ginties ribos peržengiamos kai gynimasis akivaizdžiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata.
Taigi sprendimas dėl šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos priimamas atsižvelgiant į tris kriterijus: kėsinimosi pobūdį; kėsinimosi pavojingumą; padarytos žalos sunkumą.
Įstatyme nereikalaujama kad gynybos priemonės ir jos intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įst keliama viena sąlyga: - kad nebūtų akivaizdaus gynybos ir kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo neatitikimo. T.y. palyginus su kėsinimusi, galima gintis intensyviau. Įst neribojamas ir priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojimas. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padarytos žalos dydis lyginamas su kėsinimosi pobūdžiu ir pavojingumu bei daroma išvada, ar jie akivaizdžiai neatitiko.
Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus. Nereiškia kad skirtingas vertybes galima ginti vienodomis priemonėmis. Ginant sveikatą ir gyvybę, besiginantysis mažiausiai ribojamas renkantis gynybos priemones ir galimos žalos dydį.
Antras kriterijus lemiantis situacijos vertinimą yra kėsinimosi pavojingumas. Kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinantis naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės. Gynybos priemonės ginant gyvybę ir sveikatą niekada nenulems teismo išvados dėl būtinosios ginties ribų peržengimo, ei padaryti sužalojimai atitiks reikalavimus BK 28str. teismo sprendimas tokiose situacijose priklauso tik nuo padarytų sužalojimų dydžio.
Specialus būtinosios ginties atvejis yra gynyba nuo įsibrovimo į būstą. Ginantis nuo įsibrovimo į būstą įstatymas visapusiškai gina besiginantįjį ir suteikia būste gyvenantiems asmenims laisvę. Bet kokie padariniai ginant būstą pripažįstami teisėta būtinąją gintimi.
Paskutinis kriterijus nulemiantis būtinosios ginties teisinį vertinimą yra padarytos žalos dydis. Būtinosios ginties ypatumas – kad besiginant žala dažniausiai padaroma vienai vertybei – besikėsinančiajam, jo sveikatai, gyvybei, rečiau nuosavybei. Esant būtinosios ginties būklės padaryta žala vertinama kaip padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas tik kai ginantis atimama gyvybė besikėsinančiajam arba sunkiai sutrikdoma jo sveikata. Be to, BA keliamas reikalavimas, kad žala būtų padaroma tiesiogine tyčia. Įst būtinosios ginties ribų peržengimu nepripažįstami veiksmai dėl kurių besikėsinančiajam padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas ar materialinė žala. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal BĮ tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis 62 str.
Įst numatomos papildomos lengvatos besiginančiajam. Būtinosios ginties ribų peržengimu nepripažįstamas žmogaus gyvybės atėmimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl didelio sumišimo ar išgąsčio sukelto pavojingo kėsinimosi.
3. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Būtinosios ginties ribų peržengimo teisinės pasekmės.
Būtinosios ginties ribų peržengimas ir jo reikšmė asmens baudžiamajai atsakomybeiBūtinosios ginties ribų peržengimas (arba gynybos ekscesas) (28 str. 3 d. NBK) – aiškus gynybos ir kėsinimosi pobūdžio bei
pavojingumo neatitikimas. Tokiu atveju pasikėsinimo atrėmimo intensyvumas aiškiai viršija gynybos poreikius. Bet tai dar nereiškia, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Požymiai, kuriems esant nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: 1. jei užpuolikui padaromas lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala. 2. jei užpuolikui padaroma žala dėl neatsargumo.
Baudž. atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jei tai įvyko dėl didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, taip pat ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
Tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudž. atsakomybę, nus.v. vertinama kaip atlikta lengvinančiomis aplinkybėmis (59 str. 1d. 9 p. NBK). Teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta baudž. įst. bausmę (62 str. 2 d. 5 p. NBK).
Svarbūs aspektai:
1) įstatymų leidėjas nereikalauja žalos adekvatumo. Besiginantysis gali pažeisti geresnį gėrį nei yra kėsinamasi, pvz., kėsinasi į turtą – ginantis į sveikatą;
2) nereikalaujama gynybos priemonių atitikimo kėsinimosi priemonėms. Gynybos priemonės gali būti galingesnės;
3) ypač svarbu kėsinimosi intensyvumas ir apimtys - kokiu būdu daromas kėsinimasis (kiek užpuolikų, kokios priemonės, kokį gėrį nori pažeisti).
Kitos svarbios aplinkybės – laikas, vieta, tiek besikėsinančiojo, tiek besiginančiojo fizinės galimybės. 7.12. Besikėsinančiam padaromos žalos dydis ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas.
Kriterijai kai nelaikoma peržengimu:
a) jei besikėsinančiajam padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba žala; b) taip pat jei ta žala padaroma dėl neatsargumo;
c) žala neatitinkanti pavojingumo pobūdžio buvo padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio; d) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą
4. Tariamoji gintis ir jos teisinės pasekmės.
Gynyba nuo įsivaizduojamo kėsinimosi vadinama tariamąja gintimi. Asmuo ginasi nuo nesančio, tariamo užpuolimo ir padaro žalos asmeniui, kuris iš tikrųjų nesikėsino į įstatymu saugomus interesus. Į tokią situaciją asmuo patenka neteisingai įvertinęs ir suvokęs situaciją.
Nuo tariamosios ginties reikėtų skirti būtinosios ginties provokaciją, kai vienas asmuo iš tikrųjų sąmoningai atlieka tam tikrus fizinius smurtinius veiksmus prieš provokatorių, o šis susidoroja tarsi pasinaudodamas teise į būtinąją gintį. Kitą vartoti smurtą išprovokavęs asmuo neturi teisės į būtinąją gintį, taigi negali teisintis dėl padarytos žalos remdamasis būtinąja gintimi.
Tariamoji gintis gali sukelti trijų rūšių padarinių:
a) gali būti prilyginta tariamajai ginčiai ir neužtraukti BA
b) gali būti įvertinta kaip būtinosios ginties ribų peržengimas arba
c) kaip neatsargus nusikaltimas. Pastaraisiais dviem atvejais tariamoji gintis užtraukia BA.
Tariamoji gintis vertinama kaip būtinoji gintis su visais iš to išplaukiančiais padariniais, kai nors ir nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau įvykio aplinkybės pagrįstai leido manyti jog prasideda ar jau prasidėjo pavojingas kėsinimasis ir bį saugomoms vertybėms kilo pavojus, o asmuo pagal savo asmenines savybes negalėjo tinkamai suvokti situacijos kaip nekeliančios pavojaus ir dėl to pasinaudojo teise į būtinąją gintį. Besiginančiajam pateisinamai įvertinus situaciją kaip pavojingą dėl to, kad jis nesuvokė ir neturėjo ar negalėjo suvokti, kad pavojingo kėsinimosi nėra ir nėra nuo ko gintis, jo padaryta žala vertintina kaip padaryta esant būtinosios ginties būklės, jei jo padaryta suvokimo klaida teismo pripažįstama pateisinama. Vertinant subjektyviųjų požymių požiūriu tai vienas iš kazuso atvejų. Jei esant pateisinamai klaidai padaryta žala akivaizdžiai neatitinka tariamo kėsinimosi pavojingumo, asmuo traukiamas BA, jei tariamosios ginties ribą peržengė esant tyčinei kaltei.
Tačiau jei asmuo savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui nesant pakankamo pagrindo manyti, kad prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas kėsinimasis (dėl nepagrįsto įtarumo, baimės ar panašiai) ir teismas padarys išvadą, kad besiginantysis būdamas pakankamai rūpestingas turėjo ir galėjo teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir išvengti tariamos ginties ar žalos, jo veiksmai dėl žalos kitam asmeniui vertinami kaip nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo.
Tariamoji gintis
Situaciją, kai iš tikrųjų užpuolimo nebuvo, o besiginantysis klysta, manydamas, įsivaizduodamas jį esant, ir nesuvokia savo prielaidos klaidingumo, būtina laikyti tariamąja gintimi.
Tariamai ginantis padarytą žalą galima tik prilyginti padarytai būtinosios ginties sąlygomis.
Būtinosios ginties būklė susideda iš trijų elementų: kėsinimosi, gynybos ir tam tikrų jų tarpusavio ryšių, santykių. Tariamosios ginties atveju visų elementų nėra.
Tariamosios ginties, skirtingai nei realios ginties, nebaudimo esmė yra kita – asmuo nebaudžiamas, nes jo padarytoje veikoje nelieka kaltės elemento (žmogus nesuvokia ir negali bei neturi suvokti savo įsitikinimo ydingumo).
Klaida gali atsirasti:
1. Kai neteisingai vertinamos paties įvykio aplinkybės ir nukentėjusiojo elgesys laikomas pavojingu; 2. Kai neteisingai vertinamas pašalinio asmens vaidmuo užpuolimo sąlygomis;
3. Kai neteisingai vertinami kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai.
Asmens veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo aspektai esant tariamajai ginčiai Vertinant tariamąją gintį būtina atsižvelgti:
1. ar įvykio faktinės aplinkybės ir besiginančiojo psichinė būklė davė pagrindo manyti esant puolimą;
2. ar kaltininkas, būdamas bent kiek atidesnis, sąžiningesnis turėjo ir galėjo numatyti savo prielaidos klaidingumą. Esant tariamajai ginčiai žala gali atsirasti dvejopai:
1. nesuvokiant ir pagal įvykio aplinkybes negalint suvokti savo klaidos dėl gresiančio pavojaus (veikimas be kaltės);
2. nesuvokiant savo vertinimo klaidingumo, tačiau pagal situaciją privalėjus ir galėjus suvokti savo klaidą (veikimas neatsargios kaltės forma).
