Prasmingi posakiai
Žmogus skiriasi nuo visų būtybių sugebėjimu juoktis. [Dž. Adisonas] Atoslūgis atoslūgio nekeičia: juos skiria potvynis. [Afrikiečių patarlė] Žmogaus siela - didžiausias stebuklas pasaulyje. [Dantė Aligieris]
Nėra pasaulyje ir tvirčiausių akmenų sienos, kuri galėtų atsilaikyti prieš žmogaus valią ir mintį. [Ž. Amadas]
Bet kuri yda patenkinama didėja. [Amielis]
Bijok nerūpestingumo, bijok lengvabūdiškumo, nuo kurių taip dažnai sudužta žmonių širdys. [M. Andersenas - Neksė]
Gaidžiui geriau miežio grūdas nei deimantas. [Anglų patarlė]
Tikra draugystė panaši į jūrą: lėtai sušyla, iš lėto atšąla... [Anonimas]
Mes, jauni žmonės, turime saugotis, kad nebūtume nustelbti . Vien įstatymai ir geri potvarkiai mums nepadės. Pirmiausia mes norime mylėti, norime jausti savo degančią sielą; neketiname suardyti pasaulio - tik grandines, kurias nusikalėme patys! [Anonimas] Nėra taisyklės, kurios negalima būtų sugriauti dėl ko nors gražesnio. [Anonimas]
Gyvenimas yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. [Anonimas] Geriausias tas juokas, kai juokiasi ne lūpos, o širdis. [Anonimas]
Jei dar toliau ištiestume pirštus - ar pasiektume save iš kitos pusės? Jei dar stipriau suspaustume kumštį - ar delnas suaugtų su pirštais? Jei dar labiau mylėtume - ar imtume nekęsti? Jei dar labiau nekęstume - ar pasiektume save iš kitos pusės pirštais, įaugusiais į delną, širdžiai rėkte rėkiant, jog meilė yra begalinė?... [Anonimas]
Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. (Kažin ar tai tiesa... ar ne per dažnai dėl meilės labai kenčiam...) [Anonimas]
Mylėti galima tik tą, kuriuo gali didžiuotis. [Anonimas]
Nepasakyti žodžiai kartais ūžia lyg vanduo, išgriovęs užtvanką. [Anonimas] Žavesys - tai būdas gauti atsakymą „taip” nepateikus jokio konkretaus klausimo. [Anonimas]
Ateities baimė - tai dabarties švaistymas. [Anonimas]
Tas, kuris nori būti žmogumi vadinamas, visus savo veiksmus turi pagrįsti kilniausia pareiga. [B. Apicas]
Gėda ir garbė - kaip drabužiai: kuo labiau nuskarę, tuo mažiau jais rūpinamasi. [Apulėjus]
Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. [Aristotelis] Niekas taip nealina ir nežlugdo žmogaus kaip ilgalaikė fizinė neveikla. [Aristotelis] Sklandžiai samprotauti apie dorybę - dar nereiškia būti dorybingam, o teisingai galvoti - dar nereiškia teisingai daryti. [Aristotelis]
Žmonės yra sukurti vieni kitiems. [Aurelijus]
Kai saulė stipriai apšviečia kambarį, nepasislėps joks voratinklis. [Šv. Jėzaus Teresė Avilietė]
Žmogus, kaip daugelis gyvų padarų, ginasi dengiamąja spalva. Tačiau ne visi sugeba prisitaikyti, kai kurie žūsta. Išlieka tik tie, kurie turi geriausiai išlavėjusį žvėries instinktą - bet kokia kaina išsaugoti savo kailį. Žmogus - žvėris suryja žmogų, todėl žmonija neartėja prie tobulumo idealo, o tolsta nuo jo. [Jonas Avyžius]
Mes niekada negalime likti patys savimi, jeigu nenorime būti išjuokti arba priskirti prie bepročių. [Jonas Avyžius]
Visais laikais žmonės žudė vieni kitus dėl išsigalvoto dievo, ir, kol bus tikinčiųjų, šitos žudynės nesiliaus. [...] Religijos ateina kartu su savo dievais ir vėl išnyksta. Tas pats atsitinka su atskiromis tautomis ir civilizacijomis. Vienintelis pastovus kūrinys žemėje -žmogus, nors ir jis keičiasi. [Jonas Avyžius]
Kiekvienas žmogus, atsirandantis tavo gyvenime, kiekvienas įvykis susijęs su tavim, - visa tai atsiranda todėl, kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei. Ir tai, kaip elgtis su jais toliau, tu renkiesi pats. [Richard Bach]
Tylėjimas kai kada reiškia griežčiausią kritiką. [Č. Bakstonas]
Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. [O. Balzakas]
Idealus grožis, žaviausia išvaizda nieko neverta, jeigu tuo niekas nesižavi. [O. Balzakas] Gyvenimas – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. [O. Balzakas]
Visas žmogaus išmanymas yra ne kas kita, kaip kantrybės ir laiko junginys. [O. Balzakas] Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa. [O. Balzakas]
Sielvartas – iš visų mūsų jausmų patvariausias. [O. Balzakas] Niekas neieško paslėptų dorybių. [O. Balzakas]
Suabejoti – reiškia prarasti jėgą. [O. Balzakas]
Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. [O. Balzakas] Savi įsitikinimai nekabinami ant sienos. [O. Balzakas] Persistengti – nereiškia pasiekti tikslą. [O. Balzakas] Šmeižtas abejingas menkystoms. [O. Balzakas]
Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus. [O. Balzakas] Šaipūnas visada lėkšta būtybė. [O. Balzakas]
Šalia kvailio visada rasis apgavikas. [O. Balzakas]
Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. [O. Balzakas]
Vidutinybė negailestingai, nepailstamai kovoja su pranašesniais už save. [O. Balzakas] Mūšio laukas, kuriame kaunasi protas, baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama,- jį sunkiau įdirbti negu dirvą. [O. Balzakas]
Visų mokslų raktas yra klaustukas. [O. Balzakas] Idėja iškilnesnė už faktą. [O. Balzakas]
Nieko taip blogai nežinom, kaip to, ką kiekvienas turi žinoti,- įstatymų. [O. Balzakas] Retas žmogus viešai rodo savo trūkumus, dauguma stengiasi juos pridengti patraukliu apdaru. [O. Balzakas]
Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. [O. Balzakas] Turėti skolų, vadinasi, šį tą jau turėti. [O. de Balzakas]
Šykštumas prasideda tada, kai baigiasi skurdas. [O. Balzakas] Kad nebūtum kaltas, turi tūkstantį kartų būti teisus. [H. Balzakas]
Tam, kad uždegtum savo žibintą, nebūtina užpūsti kaimyno šviestuvą. [B. M. Baruchas] Kolektyvinė žmogaus pasąmonė talpina savyje ir vyriškuosius (animus), ir
moteriškuosius (anima) pradus. Menininkas - tai žmogus, gebantis sintetinti šiuos skirtingus pradus. [G. Bašlaras]
Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias sumenkina. [F. Bekonas]
Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės, - egoisto savybė. [F. Bekonas]
Yra daug būdų praturtėti, bet garbingų mažai; taupumas - vienas tokių pačių geriausių. [F. Bekonas]
Pavydas niekuomet nežino poilsio dienų. [F. Bekonas]
Formos nėra nei psichologijos, nei gyvenimo tęsinys. [K. Belas]
Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad manytų, jog gyvena neišmintingai. [V. Belinskis]
Žmogaus nežmoniškumas žmogui prilygsta tik žmogaus nežmogiškumui sau pačiam. [E. Bergleris]
Lengva paslėpti neapykantą, sunkiau meilę, bet sunkiausia - abejingumą. [L. Berne] Bailys - pavojingiausias žmogus, jo labiausiai verta bijoti. [L. Bernė]
Auginkite savo vaikus dorus: tik dorumas gali atnešti laimę. [L. van Bethovenas] Teisybė yra labai brangi, todėl taip sunku ją parduoti. [J. Bialeckis]
Kas jaučia galįs padaryti daugiau, tas nebijo pripažinti savo klaidas. [T. Bilrotas]
Vienos ašaros skirtos džiaugsmui, kitos - skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina. [K. Bini]
Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. [Č. F. Braunas] Gyvenimo laiptai pilni rakščių, bet jos skaudžiausiai duria slenkant žemyn. [V. K. Braunelas]
Gražiausi sumanymai žlunga dėl vykdytojų menkystės. [Brechtas]
Diena ir naktis. Vasara ir žiema. Sėja ir pjūtis. Gyvenimas ir mirtis. Štai kas iš esmės yra Vėlinės. Viskas viename. Vidurdienis ir vidurnaktis. Gimimas. Tarsi išsitiesi paslikas, apsimesdamas negyvu kaip šuo. O paskui vėl pašoki ir skalydamas bėgi per mirties tūkstantmečius. Kiekviena diena yra Vėlinės, kiekviena naktis. Kiekviena tamsi naktis baugina, kol pagaliau apsipranti su ja, pasislepi nuo jos kokiame nors miestelyje ar nedideliame mieste, kur gali pailsėti, atgauti kvapą.
Ir pradedi gyventi ilgiau, turi daugiau laisvo laiko, ir tada išstumi mirusiuosius, įveiki baimę ir galiausiai pasilieki tik vieną dieną metuose pagalvoti apie naktį ir apie aušrą, pavasarį ir rudenį, gimimą ir mirtį.
Ir visa tai veda į vieną. Prieš keturis tūkstančius metų, prieš šimtą metų, šįmet, visuose pasaulio kraštuose švenčiama ta pati šventė... [Rėjus Bredberis]
Visas netikras išoriškas menas galiausiai pražudo savo kūrėją. Pavyzdžių galime rasti visais laikais. [K. Brentanas]
Dažnai daug greičiau ir naudingiau pačiam prisitaikyti prie kitų negu priversti kitus prisitaikyti prie savęs. [Ž.de la Briujeras]
Kiekvienas kvailys suras dar didesnį kvailį, kuris ims juo žavėtis. [N. Bualo] Žmonės, turintys daug trūkumų, pirmiausia juos mato kituose. [P. Buastas] Išmintingas žmogus iš nieko taip nepasimoko kaip iš savo priešų. [Burte]
Kol žmogus nepažaboja savo geismo, jis nepažaboja nieko. O jis beveik niekad jo nepažaboja. [Albert Camus]
Malonumai panašūs į draudimą: kuo tampate vyresnis, tuo jie jums brangesni. [K. Chabardas]
Retai kas pageidauja patarimo; ir tiems, kas labiausiai jo trokšta, jis mažiausiai patinka. [F. D. S. Chesterfieldas]
Iš visų dūmų tik smilkalų dūmai akių negraužia. [K. Chyla] Melagiu mes netikime net tada, kai jis kalba tiesą. [Ciceronas]
Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. [Ciceronas] Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. [Ciceronas]
Pirmas istorijos uždavinys - susilaikyti nuo melo, antras- neslėpti tiesos, trečias - neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu. [Ciceronas]
Nepakanka turėti išminties, reikia mokėti ja naudotis. [Ciceronas]
Šeimoje, kaip ir valstybėje, taupumas - geriausias turto šaltinis. [Ciceronas] Niekuomet dar nebuvo poeto, kuris iškeltų kitą poetą aukščiau savęs. [Ciceronas] Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis. [Ciceronas]
Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys. [Ciceronas] Mes priversti tikėti likimu. Nes kaipgi kitaip galėsime paaiškinti sėkmę tų, kurių
nemėgstame. [Jeanas Cocteau]
Išdavystė - tai nelauktas smūgis. Jeigu gerai pažįsti savo širdį, ji tokio dalyko niekada nepadarys. Nes tu žinai jos svajones, jos troškimus ir sugebėsi tam užbėgti už akių. Nė vienas negali pabėgti nuo savo širdies. Štai kodėl gerai klausytis, ką ji sako. Kad negautum nelaukto smūgio. [Paulo Coelho „Alchemikas”]
...Aš esu gyvas, - (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu - einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis - tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. [Paulo Coelho „Alchemikas”]
...Nors ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, - (...) pasaulio Istorijoje jis visuomet vaidina pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino. [Paulo Coelho
„Alchemikas”]
Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. [S. Cveigas] Tai, kas padarė gražų mano gyvenimą, padarys gražią ir mano mirtį. [Čžuan Czi] Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių - darbas. [P. Čaikovskis]
Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. [Čechovas] Mes įpratome gyventi viltimis, kad bus geras oras, derlius, malonus romanas, viltimis praturtėti arba gauti policmeisterio vietą, o štai vilčių pasidaryti protingesniam tarp žmonių aš nepastebėjau. [Čechovas]
Galvojam: valdant naujam carui, bus geriau, o po dviejų šimtų metų - dar geriau, ir niekas nesirūpina, kad tas geriau prasidėtų rytoj. [Čechovas]
Gyvenimas kasdien darosi vis sudėtingesnis ir eina kažkur savaime, o žmonės - pastebimai kvailėja, ir vis daugiau jų lieka nuošalyje nuo gyvenimo. [Čechovas] Nėra tokio pirmadienio, kuris neužleistų vietos antradieniui. [A. Čechovas]
Didžiausias gyvenimo džiaugsmas - jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. [A. Čechovas]
Žmogaus geluonis baisesnis už gyvatės. [A. Čechovas] Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. [A. Čechovas]
Degtinė - bespalvė, bet dažo nosį raudonai ir juodina reputaciją. [A. Čechovas]
Giriamas gerai pagalvok, ar nusipelnei pagyrimo; jei ne, vadinasi, iš tavęs pasijuokta. [F. Česterfyldas]
Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys. [M. K. Čiurlionis]
Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. [M. K. Čiurlionis]
Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. [M. K. Čiurlionis] Iš bičiulio viskas priimama - tiek pagyrimai, tiek priekaištai. [M. K. Čiurlionis]
Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. [Ž. L. Dalamberas] Aš gerbiu kiekvieną įsitikinimą, ir visų pirma tuos, kurie nesiderina su mano. [S. Dali] Aukščiausioji žmogiškoji išmintis - sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti ramybę per visas audras. [D. Defo]
Didžiausias lobis būtų taurių ir gražių minčių rinkinys. [Ž. Deillilis] Protui nereikia faktų įrodančių daikto ir idėjos atitikimą. [Dekartas] Jeigu nesijauti pagyrimų vertas, laikyk juos meilikavimu. [Demokritas]
Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. Ašaros tiek terodo dorybės, kiek lašėjimas nuo stogo. [Demokritas]
Kieno charakteris tvarkingas, tai ir gyvenimas gerai sutvarkytas. [Demokritas] Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai. [D. Didro]
Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyvenimas. [D. Didro] Geriausias namų vaistas - gera žmona. [D. Didro]
Nėra nenaudingas pasaulyje, kas kitiems palengvina naštą. [Č. Dikensas] Nėra prasmės prisiminti praeitį, jei ji neturi įtakos dabarčiai. [Č. Dikensas]
Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi. [F. Dostojevskis] Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad nepasieksi. [F. Dostojevskis]
Jausmas apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis grožis, idealo grožis. [Fiodoras Dostojevskis]
Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė. [F. Dostojevskis]
Beviltiškiausias pasaulyje dalykas - bandyti tiksliai apibrėžti žmogaus charakterį. Kiekvienas individas - prieštaravimų kamuolys, juolab talentinga asmenybė. [T. Draizeris]
Ar mūsų taikos metas, kurį siekdami išlaikyti milijonai demonstruoja, neša transparantus, dainuoja pop dainas ir meldžiasi, ar jis nėra jau seniai įgavęs tą formą, kurią mes kažkada vedinome karu, kai mes katastrofas, save ramindami, įtraukiame į mūsų taiką? Pasaulio istorija apgaudinėja žmoniją nesibaigiančiu laiku, kuris galbūt žemei, objektyviai matuojant, tėra trumpas epizodas, net ne incidentas žemės sekundės viduryje, komiška, vos benustatomas, paliekantis tik sunkiai paaiškinamą įdrėskimą. [Friedrich Durrenmatt „Justicija”]
Dorėnai tikėjo, kad jie, vos spėję iš žemės išdygti, dar molyje tebelindį, užpuolę vieni kitus: taip mes puolame vieni kitus ar taikos metu, ar kariaudami, vos atitrūkę nuo ledynmečių, vyrai moterys, moterys vyrus, vyrai vyrus, moterys moteris, ne proto, o instinktų valdomi, milijonus metų ilgiau tobulėdami už tuos, kurių motyvai nesuprantami. Taip mes, grasindami atominėmis, vandenilinėmis, neutroninėmis bombomis,
neprisileidžiame artyn blogiausio, kaip gorilos, daužydamos sau į krūtinę, gąsdina kitų gorilų ordas, mes, bėgdami nuo pavojaus, sudarinėjame sutartis dėl taikos, kurią norime išsaugoti, dvėsdami po mirusių miškų šakomis. [Friedrich Durrenmatt „Justicija”] Sugebėjimų dirbti su žmonėmis yra tiek, kiek yra žmonių. [I. Dzedzik]
Grožis ryškiau šviečia širdyje to, kuris jo trokšta, o ne akyse to, kuris į jį žiūri. [Ch. Džebranas]
Piešti paveikslus - profesija, parduoti juos - menas. [H. Džonsonas]
Tai kas parašyta be pastangų, paprastai skaitoma be pasitenkinimo. [S. Džonsonas] Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. [A. de Sent Egziuperi]
Tikrasis grožis nematomas. [A. de Sent Egziuperi]
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: „Ten kažkur yra mano gėlė...” [Antuan de Sent – Egziuperi]
Teisti pačiam save - kur kas sunkiau, negu teisti kitą. Jei sugebėsi gerai save teisti, tas rodys, kad esi tikras išminčius. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. [Antuan de Sent – Egziuperi] Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes,- vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Net ir paprasčiausias kaimas, ir tas juk ne iš karto pasidaro savas. Jeigu mes dėl jo neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų, mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra tėvynė. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Kada miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis. [Antuan de Sent – Egziuperi] Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra tikroji žmogaus tiesa. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Liūdesys - tai troškimas kažko... Ko trokšti, yra, tik nėra žodžių tam pasakyti. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Mylėti - tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti visiems viena kryptimi. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti akivaizdžias tiesas. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir suprantama. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį? [A. de Sent Egziuperi] Pareigą pirmiausiai pažinsi iš to, kad ji tau nesuteikia teisės rinktis. [A. de Sent Egziuperi]
Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos. [Albertas Einšteinas]
Žmogus, kuris savo paties ir kitų gyvenimą laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. [Albertas Einšteinas]
Tiesa - tai, kas išlaiko bandymą. [A. Einšteinas]
Mes mirtingieji, pasiekiame nemirtingumą po mūsų išliekančiuose dalykuose, kuriuos sukuriame drauge. [A. Einšteinas]
Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati didžiausia gamtos dovana. [Einšteinas] Tikroji žmogaus vertė yra tai, kokiu laipsniu ir kokia prasme jis pajėgė išsivaduoti iš savojo „aš”. [Einšteinas]
Visa, ką mes žinome apie realybę, prasideda ir baigiasi patyrimu. [Einšteinas]
Gyvenimas ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti mandagiems. [R. V. Emersonas]
Tai ko nedera daryti, nedaryk net mintyse. [Epiktetas] Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. [Epiktetas]
Kai mes egzistuojame, mirtis nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame. [Epikūras]
Esminė Amerikos idėja pagrįsta viltimi pasidaryti pinigų, tada pinigai darytų pinigus, o tada dideli pinigai darytų didelius pinigus... [Paul Erdman]
Neretai optimizmas tėra dar viena minties tingumo apraiška. [E. Erio] Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. [Eschilas]
Esti baroko stiliaus žmonių, daug gražių detalių, o visuma neskoninga. [M. Ebneris - Ešenbachas]
Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, bent mirk garbingai. [Ezopas] Tikras lobis žmonėms - mokėti dirbti. [Ezopas]
Kas giriasi tiems, kurie jį pažįsta, pelnytai pasmerkia save pajuokai. [Ezopas] Kvailiai pastebi vien žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į gerąsias jų savybes. Jie panašūs į muses, kurios nori tūpti vien ant karščiuojančios kūno dalies. [Abul Faradžas] Tiesa ir alyva visada iškyla į paviršių. Tiesai tarnauti nėra vergavimas. Tiesa - didesnis gėris negu nuosavybė. [Kard. Faulhaber]
Jei gyvenimas turi „didžiąją paslaptį” - jis turi ir prasmę. [Dž. Faulzas] Kai vaikai nieko neveikia, jie daro kvailystes. [H. Fildingas]
Visi žmonės klysta, bet tik didieji prisipažįsta klydę. [B. Fontenelis]
Meilė nemiršta. Ji visada randa kelią pabėgti nuo mirties. [Gertrud von de Fort] Besirenkantis kelio pradžią kartu pasirenka ir lemtį, į kurią šis kelias veda. [H. E. Fosdikas]
Niekas nežino, ką savyje slepia, kol neparagauja valdžios. [Otto Flake] Kai pasensi, įpročiai taps tironais [G. Floberas]
Ginčytis daug lengviau, negu suprasti. [G. Floberas] Nuovargis - geriausia pagalvė. [B. Franklinas]
Anksti gulti ir anksti keltis - štai kas daro žmogų sveiką, turtingą ir protingą. [B. Franklinas]
Būk savo norų ponas ir savo sąžinės vergas. [Viktoras E. Franklis] Širdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti širdies. [A. Fransas]
Gyventi - vadinasi, keistis, ir mūsų minčių, užfiksuotų plunksna, pomirtinis gyvenimas paklūsta tiems patiems įstatymams: jos toliau gyvena tik nuolat keisdamosi ir tapdamos vis nepanašesnėmis į tas, kokios jos buvo, kai atsirado pasaulyje, gimusios mūsų sieloje. [Anatolis Fransas]
Kas nieko neklausia, tas nieko neišmoks. [T. Fuleris]
Ne visuomet puošni skrybėlė dengia pagarbos vertą galvą. [T. Fuleris] Dora šlovė geriau negu gražus veidas. [T. Fuleris]
Grūdo vertė priklauso nuo jo derlingumo, žmogaus vertė - nuo to, ką jis gali duoti savo artimui. [Dž. Garibaldis]
Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi. [Ch. Ortega I Gasetas]
Žmonės žaidžia gyvenimą – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. [Ch. Ortega I Gasetas]
Tikroji gyvenimo pilnatvė – ne pasitenkinimo ramybė, o tikslo siekimo procesas, jo įtvirtinimo akimirka. [Ch. Ortega I Gasetas]
Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva. [Ch. Ortega I Gasetas]
Mene neturi likti žmogaus. Kasdienės realybės ir meninės formos suvokimas yra priešingi dalykai. [Ch. Ortega I Gasetas]
Per audrą žūsta tik tas, kuris paleidžia vairą. [Emmmanuel Geibel]
Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. [J. V. Gėtė] Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. [J. V. Gėtė]
Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. [J. V. Gėtė]
Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo [J. V. Gėtė]
Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti pats apie save. [J. V. Gėtė] Elgesys - tai veidrodis, kuriame visi rodome savo veidą. [J. V. Gėtė]
Paklausyti gero patarimo - vadinasi, išplėsti savo galimybes. [J. V. Gėtė]
Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. [J. V. Gėtė] Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. [J. V. Gėtė] Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys. [J. V. Gėtė]
Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės. [J. V. Gėtė]
Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę. [J. V. Gėtė] Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas. [J. V. Gėtė] Kur kvailybė - pavyzdys, ten protas beprotybė. [J. V. Gėtė]
Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. [J. V. Gėtė] Neįmanoma visada būti didvyriu, bet visada galima likti žmogumi. [J. V. Gėtė] Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti apie save. [J. V. Gėtė] Kilnumas visiems patinka, ypač jeigu jį lydi kuklumas. [J. V. Gėtė]
Nieko nėra baisesnio už aktyvų nemokšą. [J. V. Gėtė]
Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame pasaulyje bus švaru. [J. V. Gėtė] Pasitikėjimas - širdies oazė, kurios niekada nepasiekia proto karavanas. [Kahlil Gibran] Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. [N. Gogolis] Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų. [N. Gogolis] Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. [Dž. Golsvortis]
Menas reikalauja gebėjimo išgyventi „dar-ne-visai” aiškų pasaulį. [V. Gombrovičius] Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. [B. Grasianas]
Žinoti tai, ką žino visi, vadinasi, nieko nežinoti. Žinojimas prasideda nuo to, ko žmonės nežino. [R. de Gurmonas]
Meilė - tai paslaptingas manojo Aš dalyvavimas kito žmogaus išgyvenimuose. Mylintis žvilgsnis - tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. [Nikolajus Hartmanas] Viskas, ko nenuplieskia meilė, lieka nespalvinga. [G. Hauptmanas]
Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą. [F. Hebelis]
Mąstymo lemtis yra kelias. Ir mąstymo keliai slepia savyje tą paslaptį, kad jais mes galime eiti ir pirmyn, ir atgal, kad net kelias atgal mus veda į priekį. [Martynas Heidegeris „Rinktiniai raštai”]
Žinojimo troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti brėkštančios mąstomybės. [Martynas Heidegeris „Rinktiniai raštai”]
Laimė - trumpa stotelė tarp “per mažai” ir “per daug”. [M. Heidegeris] Kiekvienas yra kažkas kitas, niekas nėra jis pats. [Martynas Heidegeris]
Kvailys tas, kuris bando pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais. [H. Heinė] - O kas tai yra nuojauta?
- Matyt, iš pažiūros niekuo nepagrįstas įsitikinimas, kad kas nors atsitiks.
- Aš pasakyčiau, kad tai pasąmonėje vykstančių apmąstymų rezultatas, panaudojant ten pat, pasąmonėje, esančius duomenis, nors apie juos nieko nežinai ir nė neįtari tokius esant.
- Juoda katė tamsiame anglių rūsyje vidurnaktį. Tu apskritai neturėjai jokių duomenų. Ir nemėgink manęs įtikinti, esą tavo pasąmonė analizuoja informaciją, kurią gausi tik kitą savaitę. [R. A. Heinlein]
Žmonės savimi tampa, o ne gimsta. [K. Helvecijus]
Tik draugo ranka gali išrauti iš širdies dyglius. [K. A. Helvecijus]
Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Seniau turėjom religiją, kitokių nesąmonių. O dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia. [E. Hemingvėjus „Kam skambina varpai”] Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma. [E. Hemingvėjus]
Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi. [Ernestas Hemingvėjus]
Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius
švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks, gali būti ramus - jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas. [Ernestas Hemingvėjus] Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą , kuris užkariauja miestus. [E.
Hemingvėjus]
Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė. [E. Hemingvėjus]
Geriau žinoti patį blogiausią negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio. [E. Hemingvėjus]
Žvėrys, gyvendami su mumis, tampa naminiais, o žmonės, bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. [Heraklitas]
Tą dieną, kai savo viduje prasilenkiame su tiesa, mes nustojame būti savimi ir pradedame gyventi kaip marionetės. [M. Herbert]
Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais - būna kiekvienas. [D. Herbertas] Vienintelis kelias nugalėti priešą - meilės kelias. [Hessen]
...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys - namų ilgesys. [H. Hesė]
Savo jausmus, savo poelgių „svarbą” ir pasekmes aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti žmonės, tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną dieną laiko paskutine. [H. Hesė]
Pražūtis - tai kažkas, kas jau neegzistuoja. Kad galėtum nugrimzti į pražūtį ir pakilti į viršų, turėtų būti apačia ir viršus. Bet nėra nei apačios, nei viršaus, tai egzistuoja vien žmogaus smegenyse - iliuzijų tėvynėje. Visi kontrastai yra iliuzija : balta ir juoda - iliuzija, mirtis ir gyvenimas - iliuzija, gėris ir blogis - iliuzija. Tereikia vienos valandos, vieną liepsningą valandą sukąsti dantis, ir iliuzijų karalija bus įveikta. [H. Hesė]
Išreikštos mintys visados yra negyvos. [H. Hesė] Ką žmogus daro, toks jis ir yra. [G. Hėgelis]
Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę. [Hėgelis]
Mūsų maisto medžiagos turi būti vaistai, o mūsų vaistai - maisto medžiagos. [Hipokratas] Yra žmonių, manančių, kad tiesą nekenksminga tik praskiesta. [O. V. Holmsas]
Be ydų nėra nė vieno. Tas iš mūsų geriausias, kuris jų turi mažiausiai. [Horacijus]
Nė vienas tinginys nesulaukė žilo amžiaus: visi jo sulaukusieji buvo labai veiklūs. [K. V. Hufelandas]
Didžiausia laimė gyvenime - žinoti, kad esi mylimas. [V. Hugo] Mirti - tai niekis, baisu negyventi. [V. Hugo]
Tylėjimas - paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda. [V. Hugo]
Kiekvienas žmogus gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu. [V. Hugo]
Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. [V. Hugo]
Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. [V. Hugo]
Juokas - tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. [V. Hugo] Mirusieji yra nematomi, bet ne nesantys. [V. Hugo]
Aukščiausias teismas - sąžinės teismas. [V. Hugo]
Melagis dėvi velnio kostiumą. Velnias turi du vardus: vienas - „šėtonas”, kitas - „melagis”. [V. Hugo]
Žmonėms trūksta ne jėgų, o valios. [V. Hugo]
Paslaptis - kaip tinklas: vos nutrūks viena akis, ir visas suyra. [V. Hugo]
Vaikų čiauškėjimas - tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą. [V. Hugo]
Santuoka - tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. [V. Hugo] Žmogaus siela - jo darbai. [H. Ibsenas]
Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo melą - atimsite ir laimę. [Henrik Ibsen]
Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas širdžiai; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas. [Indų išmintis]
Pirmas laiptelis kvailystės kopėčiomis yra tikėti, kad esi protingas. [Ispanų patarlė] Saugokis vyro, kuris nekalba, ir šuns, kuris neloja. [Ispanų patarlė]
Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose. [Ispanų patarlė] Žvirblis rankoje geriau negu skrendantis bulius. [Ispanų patarlė]
Kalboje tauta pasisako kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. [Jonas Jablonskis]
Tautos dainų kalba - neišsakoma galybė. Ji žmogaus širdį veria, gaivina, žmogų į aukštybes kelia, ir klausomės jos - nemurmėdami, grožėdamies. [Jonas Jablonskis] Tautos kalba yra ne vienų jos žodžių, gražių ir negražių, rinkinys - ne pats jo žodynas. Tautos kalba yra visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda. [Jonas Jablonskis]
Norint savo kalbos išmokti ir eiti paskui - su savo plunksna - į žmones, reikia mokėti pirmiausia žmonių dainos, pasakos, priežodžiai suprasti ir jų kalbos turtais
brangenybėmis stebėtis. [Jonas Jablonskis]
Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. [Kung Sun Jangas]
Kas šypsosi, užuot tūžęs, tas visada stipresnis. [Japonų patarlė]
Žmogus iš principo yra kažkas daugiau, negu jis gali apie save žinoti. [Karlas Jaspersas] Tėviškė ten, kur aš kitus suprantu ir kur mane supranta. [Karlas Jaspersas]
Kūryba neatsiejama nuo kolektyvinių pasąmoninių archetipų raiškos. [K. Jungas] Jei nori su kuo nors pasitarti apie savo reikalus, pasidomėk, kaip sekasi jam pačiam. [Juvenalis]
Išmintingas nepraranda saiko net tada, kai daro gerus darbus. [Juvenalis] Kas išsaugo sugebėjimą matyti grožį - nesensta. [F. Kafka]
Aukščiausi žmogaus minties pasiekimai, giliausios žinios ir liepsningiausi jausmai liks nežinomi žmonėms, jeigu jie nubus aiškiai ir tiksliai įforminti žodžiais. [Michailas Kalininas]
Meilės esmė - tai malonumas, kurį sukelia penki jausmai: klausos, jutimo, regėjimo, skonio, uoslės, priklausantys nuo dvasios ir lydimi proto. [Kama Sutra]
Menininkas tampa savimi nuolat eidamas nuo savęs prie kitų ir nuo kitų prie savęs, jis visados yra pusiaukelėje tarp grožio, be kurio negali apsieiti, ir bendrijos, iš kurios negali ištrukti. Štai kodėl tikri menininkai nieko nesmerkia, užuot teisę, jie įsipareigoja suprasti. [A. Kamiu]
Jeigu menininkas nesutramdo savęs pats, jis paklaiksta ir ima vergauti šmėkloms. [A. Kamiu]
Nuosprendis, kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek tiek jį sužeisdamas. [A. Kamiu]
Gyvenimas nėra lengvas, tačiau jis mums duoda meną, tikėjimą ir meilę. [A. Kamiu] Nelaime – kaip vedybos. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. [A. Kamiu] Ieškoti tiesos – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama. [A. Kamiu]
Nemokėti pradžiuginti sielos – reiškia ją parduoti. [A. Kamiu]
...žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir tampa tobulas tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris turi antrąją pusę. Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti būtina ir amžina. [A. Kamiu]
Žmonės miršta, ir jie nėra laimingi. [A. Kamiu]
Šis pasaulis bereikšmis, ir kas tai pripažįsta, įgyja laisvę. [A. Kamiu] Žmonės verkia todėl, kad viskas yra ne taip, kaip turėtų būti. [A. Kamiu]
...žmogus niekada nėra vienišas! Mus visur lydi ir slegia ateities ir praeities našta! [A. Kamiu]
Kai jūs visi čia, aš pajuntu beribę tuštumą, kurios negaliu pakęsti. Man gera tik su mirusiais. Jie tikri. Jie tokie kaip aš. Jie manęs laukia ir mane skubina. [A. Kamiu] Mylėti kokią nors būtybę - vadinasi, sutikti su ja senti. [A. Kamiu]
Manoma, kad žmogus kenčia, kai miršta mylima būtybė. Ne, tikroji kančia didesnė - tai pajusti, kad sielvartas taip pat praeina. Net skausmas beprasmis. [A. Kamiu]
Bet aš žinau, ir tu žinai, kad užtektų to, kas neįmanoma. Neįmanoma! Aš ieškojau to pasaulyje ir savyje. [A. Kamiu]
Bendra gerovė sukuriama iš kiekvieno laimės. [A. Kamiu] Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys. [I. Kantas]
Protas įžvelgia tik tai, ką jis pats sukuria pagal savo planą. [I. Kantas]
Žmogus žmogui turi būti savaiminis tikslas, o ne priemonė siekti savo tikslų. [I. Kantas] Žmogus yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas šeimininkas. [I. Kantas]
Istorija žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo protą. Vienas žmogus per gyvenimą to negeba. [I. Kantas]
Žodžiai priklauso amžiui, o mintys - amžiams. [N. Karamzinas] Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn. [Kinų patarlė] Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones. [Kinų patarlė]
Buivolui tas pats, ar jis ant uodo galvos stovi, ar uodas ant jo galvos tupi, tik uodui - ne tas pats. [Kinų patarlė]
Jei tris dienas neskaitei jokios knygos, tavo žodžiai bus seklūs. [Kinų patarlė] Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus - tik svečias. [Kinų patarlė]
Nedaryk nieko, ko negalėtum papasakoti kitam. [Kinų patarlė] Ugnies į popierių neįvyniosi. [Kinų patarlė]
Reikia daug valios netarnauti jokiam ponui. [Kinų patarlė] Kaltink save o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi. [Kinų patarlė] Ilgas liežuvis - laiptai, kuriais užlipa nelaimė. [Kinų patarlė] Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče. [Kinų patarlė]
Nėra nieko, ko nebūtų galima padaryti iš trečio karto. [Kinų patarlė] Į vieną burną dviejų šaukštų neįgrūsi. [Kinų patarlė]
Bitės nugara dryžuota, bet tigru jos nepavadinsi. [Kinų patarlė] Ištaškyti vandenį lengva, sunku jį surinkti. [Kinų patarlė] Gera prekė retai pakliūva į antras rankas. [Kinų patarlė]
Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave. [Kinų išmintis] Vanduo nesilaiko kalnuose, o kerštas - didžiose sielose. [Kinų išmintis]
Nusivylęs žmogus vien iš demoniškos nevilties gali pašėlusiai siekti būti pačiu savimi, sukilti prieš visą būtį. [S. Kjirkegoras]
Skaityti ir nesuprasti - tolygu visai neskaityti. [J. A. Komenskis]
Kilnus žmogus galvoja apie pareigą. Negarbingas žmogus galvoja apie naudą. [Konfucijus]
Yra trys naudingi ir trys žalingi draugai. Naudingieji - tiesus, nuoširdus ir daug žinantis. Žalingieji - veidmainis, pataikūnas ir plepys. [Konfucijus]
Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo. [Konfucijus] Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj. [Konfucijus]
Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kol tavo paties slenkstis nenuvalytas. [Konfucijus] Laisvė patirti nesėkmę - esminė sėkmės siekimo sąlyga. [M. Korida]
Žmogus, norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. [Džeimsas Kukas] Dykinėjimas nėra poilsis. [F. Kuperis]
Už kvailus norus kartais žiauriai baudžiama jų išsipildymu. [I. Kurc]
Gyvenimo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo mokėjimo bendrauti nei nuo talento. [Dž. Labokas]
Žmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų klaidas, bet ne pranašumą. [V. Lacis] Kiekvienas, kas blogais laikais sako tiesą, yra savos rūšies pranašas. [Langbehn]
Teisingi žodžiai - ne visada malonūs, o malonūs žodžiai - ne visada teisingi. [Laotse] Smulkius protus itin pažeidžia smulkmenos; didieji protai mato visas smulkmenas, bet jos visiškai jų nepažeidžia. [F. de Larošfuko]
Kai kuriuos pažįsta taip gerai, jog niekas nenori juos pažinti. [F. De Larošfuko] Kai likimas palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. [F. de Larošfuko]
Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas viršija jų išmanymą. [F. de Larošfuko]
Visi skundžiasi atmintimi, bet niekas nesiskundžia protu. [F. de Larošfuko]
Menka bėda - padėti nedėkingam, bet didelė nelaimė - priimti niekšo paslaugą. [F. de Larošfuko]
Kas įprato būti nenuoširdus kitiems, tas galų gale liaujasi būti nuoširdus ir pats sau. [F. de Larošfuko]
Pavyduliavimas gimsta kartu su meile, bet ne visuomet kartu su ja miršta. [F. de Larošfuko]
Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. [F.de Larošfuko] Bendraujant su nykštukais, sulinksta nugarkaulis. [Stanislav Jerzy Lec]
Dauguma žmonių žmogžudžiai - jie žudo žmogų savyje. [Stanislav Jerzy Lec] Kitiems mes sudarome taisykles, sau – išimtis. [Š. Lemelis]
Svetimuosius žodžius vartojame be reikalo. Vartojame juos netiksliai... Ar ne metas mums paskelbti karą svetimųjų žodžių vartojimui be reikalo? Prisipažįstu, kad jei nereikalingas svetimųjų žodžių vartojimas mane pykina... tai kai kurios laikraščiuose rašančiųjų klaidos jau gali visai išvesti iš kantrybės... [V. Leninas, Raštai, t. 30]
Žmogui neskirta suprasti, jeigu jis nejaučia meilės, ir neleista pažinti, jeigu jis nesiaukoja. [A. R. Lenormanas]
Mylėkite save kituose, nes jūsų gyvenimas - kituose ir be kitų jis - niekas. [P. Leru] Pati mažiausia vertybė - tai turtas, pati didžiausia - išmintis. [G. Lesingas]
Tiesos siekimas yra vertingesnis, brangesnis už įsitikinimą, kad ji rasta. [Lesingas] Moralė prasideda tuomet, kai laisvė, užuot pateisinusi save, jaučiasi savavališka ir žiauri. [E. Levinas]
Pamokymų gyvenime daugiau negu paguodos. [G. Lichtenbergas]
Man visuomet skaudu, kai miršta talentingi žmonės, nes žemėje jie labiau reikalingi negu danguje. [G. Lichtenbergas]
Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga. [G. K. Lichtenbergas]
Be kantrybės nėra galybės. [Lietuvių patarlė] Po darbo ir duonos pluta gardi. [Lietuvių patarlė]
Poeziją rašė visi lietuviai. Arba rašo. Arba dar rašys. Dar nežino, kad rašys. [Jonas Liniauskas]
Neprotinga keisti arklius keliantis per upę. [A. Linkolnas]
Tarkime, kad protas, kaip mėgstama sakyti, tėra baltas popieriaus lapas, be jokio įrašo, be menkiausios idėjos. Kas jį užpildo? Iš kur atsiranda ta gausybė įvairiausių dalykų,
kuriuos ten surašo veikli ir beribė žmogaus vaizduotė?.. Į visus šiuos klausimus aš atsakysiu vienu žodžiu - iš patirties. [Džonas Lokas „Žmogaus proto apybraiža”] Prastai išauklėto žmogaus drąsa virsta šiurkštumu, mokytumas - pedantiškumu, sąmojingumas - juokdaryste, paprastumas - nekultūringumu, geranoriškumas - meilikavimu. [Dž. Lokas] Koks mažas žmogus ir koks jis didelis! [Dž. Londonas] Tikroji žmogaus paskirtis - gyventi, o ne egzistuoti. [Dž. Londonas]
Nesėkmė - ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių. [Dž. R. Lovelis]
Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. [R. Lovelis] Tik kvailiai ir numirėliai niekad nekeičia savo nuomonės. [Dž. R. Lovelis]
Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. [Lukianas]
Gamta savo paprastu tikrumu yra didingesnė ir puikesnė negu bet kuris žmogaus rankų kūrinys, negu susikurtos dvasios visos iliuzijos. [Robertas Majeris]
Mes patys pasidarom sau spyglius nė kiek nesusimąstę, kaip tai mums atsilieps. Belieka kentėti ir sakyti sau, kad kentėti yra dėl ko. [K. Makalou]
Kalba taip pat sena, kaip ir sąmonė; kalba kaip tik ir yra praktiška, egzistuojanti ir kitiems žmonėms, ir tik tuo pačiu egzistuojanti taip pat ir man pačiam tikroji sąmonė. [K.
Marksas ir F. Engelsas „Vokiečių ideologija”]
Žmogaus sąmonė kinta kaskart, kai pasikeičia jo materialinės egzistencijos sąlygos. [Karlas Marksas] A, tai tas Mekų Jonas ir vėl nukliedėjo... Ką tu jau čia padarysi, kartais nukliedėti yra sveika. Aš galiu jums visiems tai patarti. Nukliedėti kartais yra sveika. Aš nesu buvęs pas daktarą jau dvidešimt metų. Tai geras įrodymas, ne? [J. Mekas „Laiškai iš niekur”]
Iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim... [J. Mekas „Laiškai iš niekur”]
Labai lengva eiti į priekį: nereikia galvoti, nes eini su minia: su televizija, su
technologija, kompiuteriais, Amerika... Eini į priekį, ne su galva, bet tik kad kiti jau eina į priekį. Aklai, kaip visos avys eina, taip ir aš einu... [J. Mekas „Laiškai iš niekur”]
Jei žinai, kad elgiesi netinkamai, keisk savo elgesį iš karto. Nelauk kitų metų. [Mencijus] Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga. [Mencijus] Tas, kuris tarp turtų ir garbės neištvirksta, o nelaimėje ir varge savo įsitikinimų nekeičia, išties yra didis vyras. [Mencijus]
Rimtuose dalykuose žmonės save rodo tokiais, kokiais jie turi būti; smulkmenose - tokiais kokiais jie yra. [L. Mersjė]
Kaip atsitinka, kad keldamas kančią kitam, žmogus įsigudrina jaustis teisus. [N. Michalkovas]
Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas nuo jam daromų geradarybių tampa dar piktesnis. [B. Mikelandželas]
Tikėti, jog esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad neesi nuostabus. Užtektinai darbo vienam žmogaus gyvenimui. [Cz. Milosz]
Gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas. Bet kad nebūtų
monotoniškumo, scena, kurioj vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, - ne tas pasaulis, kuriame gyvame šiandien, jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali dukart nusimaudyti toje pačioje upėje, pasakė Heraklitas. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto karveliais, skraidydami lėktuvais. Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio gal. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų. Poetai ir filosofai, skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį, dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija. <...> Kraupiausias knygas apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. Rašytojai, su didžiausiu malonumu peršantys skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Tikriausiai kur kas ramiau sėdėti krėsle ir rašyti romantinius apsakymus, negu visą gyvenimą rinkti jiems medžiagą, lengviau aprašinėti ligas ir Mirtį, negu kovoti su jomis, ir maloniau kurti šiurpias intrigas, negu patirti jas pačiam savo kailiu. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Mirtis ne tokia žiauri kaip mes. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Mirtis - Gyvybės teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Tikriausiai nelengva būti velniu tam, kurs gimė sparnuotas. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Žmogus negalėtų pakelti gyvenimo, jei žinotų savo mirties valandą. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Mes žinome, kad mirsime - tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj kiūtinam ant nuomonės per gyvenimą, laimingi, kad nežinome, kas mums nutyks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad
mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš
paskutiniųjų kai pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Galiausiai apsipratau su savo likimu, aš per senas kovoti su dievais. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”] [Mirties žodžiai herojui]
Man nepatinka jūsų kunigai. Tai jie išmokė žmones bijoti mano prisiartinimo, prigąsdinę juos amžinybe ir pragaro ugnimi. Tai jie nuplėšė man nuo pečių sparnus, subjaurojo švelnų veidą ir, pavertę šlykščia giltine, privertė tartum vagį sėlint nuo vieno namo prie kito su dalgiu rankoje ir šokti Danse Macabre ant freskų vienuolynų sienose drauge su jų šventaisiais ir nusidėjėliais. Aš neturiu nieko bendro nei su jų dangumi, nei su jų pragaru. Aš - gamtos dėsnis. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Kas gi kitas, jei ne Mefistofelis, tas amžinas pašaipūnas, būtų galėjęs iškrėsti tokį klaikų farsą? Net šventose giesmėse tariausi girdįs jo pilną patyčių juoką ir, teatleidžia man Dievas, pats vos nepradėjau juoktis, kai tavo karstą nuleido į šią duobę. Bet ar tau ne vis tiek, kieno šis kapas? Juk tu negali perskaityti vardo marmuriniame kryžiuje - ar tau ne vis tiek, kieno tai vardas? Tu negirdi gyvųjų balsų viršum savo galvos, ir negi tau ne vis tiek, kuria kalba jie šneka? Tu ilsiesi ne tarp svetimų, o tarp brolių. <...> Kur
bemiegotumėt amžinu miegu, visur laukia tas pats likimas - visi jūs būsite užmiršti ir visi pavirsite dulkėmis. Toks jau gyvenimo dėsnis. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”] Juk mirštame tik mes, žmonės. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Man vis tiek - ar praeitis, ar ateitis. Aš žinau viską. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”] Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol jis dar sugeba juoktis. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikra, naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apseiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau negu turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo - štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save. [Aksielis Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Jei nori nusipelnyti žmonių meilę, būk atidus ir geras kitiems. [Mongolų patarlė] Žodžiais visi žmonės vienodi, ir tik poelgiai išryškina jų skirtybes. [Moljeras]
Bailumas - žiaurumo motina. [Montenis] Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. [M. Montenis]
Pačius didžiausius talentus pražudo veltėdžiavimas. [M. de Montenis]
Mokėjimas tinkamai naudotis mokslu - didžiausias ir kilniausias žmonijos laimėjimas. [M. Montenis] Kas bijo susirgti, tas jau užsikrėtęs baimės liga. [M. Montenis]
Gyvenimas - tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. [G. de Mopasanas] Gyvenimas - kalnas, į kurį kopi ilgai, o nusileidi greitai. [G. Mopasanas]
Yra tik vienas būdas tapti geru pašnekovu - mokėti klausytis. [K. D. Morėjus]
Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien. [A. Morua]
Laikas - pats sąžiningiausias kritikas. [A. Morua]
Blogiausias tas batas, kuris spaudžia širdį... [P. Motiejūnas]
Meilė - tai regimojo nervo liga: ja susirgę matome nesančius daiktus. [P. la Mure] Žmogus, daug kalbantis apie savo dorybes, dažnai yra menkos doros. [Dž. Neru] Apie save mes sprendžiame pagal savo idealus, apie kitus - iš jų darbų. [H. Nikelsonas] Gamta nieko nedaro tuščiai. [Niutonas]
Jei mes laimės sąlygą laikytume gebėjimą pamiršti ir pasijusti neistoriškai, tikriausiai galėtume tarti, kad antikos kultūra buvo pati laimingiausia kultūra pasaulyje. [F. Nyčė] Malonumas, kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu
negailestingiausiu priešu. [S. Nodje]
Jei nori būti didis žmogus, surask savo priešuose ką nors gero. [Kard. O' Connell]
Aforizmai - tai išmintis portatyvine forma, minčių ir jausmų koncentruotas ekstraktas. [V. R. Oldžeris]
Viduriu eiti saugiausia. [Ovidijus]
Tai kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia. [Dž. Dž. Pajetas]
Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą. [B. Paskalis]
Žmogaus prigimties esmė - judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį. [B. Paskalis] Kol galvoje nėra idėjų, akys nemato faktų. [I. Pavlovas]
Aš vertinu žmogų, sugebantį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų iš sielvarto ir rasti tiesos šaltinį apmąstymuose. [T. Peinas]
Jeigu dukart pagalvosi pirma negu vieną kartą pasakysi, pasakysi dukart geriau. [T. Peinas]
Kai reikia kalbėti, aiškiai sakyk tiesą, dviprasmiškumas yra pusiaukelė į melą, melas - tai tiesiausias kelias į pragarą. [W. Penn]
Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. [A. Periušo] Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus meilė, tuo mažiau žodžių. [J. H. Pestalocis]
Žmogus - ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. [D. Pinarevas] Bendravimas - tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir pačio gyvenimo esmė. [Dž. A. Pirsas]
Statulą puošia išvaizda, o žmogų - jo darbai. [Pitagoras]
Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum. [Platonas] Niekas savaime nėra nei gražu, nei bjauru, bet gražu, jei daroma gražiai, ir bjauru - jei bjauriai. [Platonas]
Apgauti save - visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia apgaudinėjamojo. [Platonas]
Filosofai skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad siekia įžvelgti tiesą, pamatyti esmę, tai kas visada tapatu sau. [Platonas „Valstybė”]
Teisingoje valstybėje visi turi būti tuo, kuo kiekvienas yra. [Platonas] Kas trokšta pagyrimų, mažai teturi nuopelnų. [Plutarchas]
Mąstydami negalime aptikti kūno kaip objekto. [Morisas Marlo-Ponti]
Valstybės, kaip politinės galios garbinimas atpalaiduoja nuo moralinės atsakomybės. [K. R. Poperis]
Sočiai pelei miltai kartūs. [Prancūzų patarlė]
Drąsiam nereikalinga ilga špaga. [Prancūzų patarlė]
Nemalonumai kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo gerumu. [Prancūzų posakis]
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, - nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti. [Vincas Mykolaitis – Putinas]
Ir žiūriu į plaukiančią minią,
- Ir ieškau žmogaus žmonėse. [V. Mykolaitis - Putinas] Žmogaus protas stipresnis už kumščius. [F. Rablė]
Net ir genijus baltu ant balto tapyti negali. [Henrikas Radauskas]
Kas nesusupėja su laiku, tas suserga praeitimi, visa jam darosi nebesuprantama, svetima... [Bronius Radzevičius]
Tiesos senos, o klaidos visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. [J. Rainis] O gera juk tikėti, kad gyvenimo diena gražiausia ir kelio gabalas įspūdingiausias - prieky, kad ten dar tavo lobiai užkasti, ten dar ir darbas tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity - ir tavo pats didžiausias džiaugsmas... [V. Reimeris]
Niekas neneigia : tiesa gyvenime nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. [V. Reimeris] Meilė daro vyrą aklą, tačiau pagerina moters regėjimą. [E. M. Remarkas]
Savo sumanymais žmogus visada yra didis. [E. M. Remarkas]
Kai mes galų gale ko nors išmokstame, būnam jau per seni tai pritaikyti - taip viskas ir tęsiasi banga po bangos, karta po kartos. [E. M. Remarkas]
Norint eiti šiame pasaulyje tikru keliu, reikia aukotis iki galo. Žmogaus paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti žmonijai kažką didingo. [E. Remarkas]
Daug lengviau kalbėti su minia negu su atskiru individu. [Ž. Renaras] Nebūtina sakyti visą tiesą, bet būtina kalbėti tik tiesą. [Ž. Renaras] Sąmoninga drausmė - argi tai nėra tikroji laisvė? [N. Rerichas] Žmogus - tai aš. [P. Reverdi]
Tai, kas atsitiko kartą, gali nebeatsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį. [Rytų išmintis]
Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą. [Rytų išmintis]
Pirmąją nakties pusę galvok apie savo trūkumus, antrąją apie kitų. [Rytų išmintis] Tas, kuris įsižiūri į plauko galiuką, nepastebės, koks didelis yra pasaulis. [Rytų išmintis] Gyvatės grožis jos odoje, žmogaus grožis jo širdyje. [Rytų išmintis]
Tas, kuris nurodo tavo trūkumus, ne visada priešas, tas, kuris kalba apie tavo vertybes, ne visada draugas. [Rytų išmintis]
Žmogus, kuris greitai užpyksta, nebūna teisus. [Rytų išmintis]
Susitvardysi pykčio akimirką - nereikės atgailauti šimtą dienų. [Rytų išmintis] Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be trūkumų. [Rytų išmintis] Su lazda nesuklupsi, paklausęs gero patarimo neapsiriksi. [Rytų išmintis] Jeigu stovi tiesiai, nebijok, kad šešėlis kreivas. [Rytų išmintis]
Jeigu tu nieko nepadarysi dėl draugo, visos tavo maldos veltui. [Rytų išmintis]
Sulaukus penkiasdešimties metų, jėgos slenka metai po metų, šešiasdešimties - mėnuo po mėnesio, septyniasdešimties - diena po dienos, aštuoniasdešimties - valanda po valandos. [Rytų išmintis]
Lapės kailis geras, jei jis rudas, žodis geras, jei jis teisingas. [Rytų išmintis] Geriausi drabužiai - nauji, geriausi draugai - seni. [Rytų išmintis]
Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi sau. [Rytų išmintis] Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti. [R. Rolanas]
Pasaulyje nėra nieko gražesnio už dorą žmogų. [R. Rolanas] Garbė - štai tikrasis grožis. [R. Rolanas]
Draugystėje nėra nei skolininkų, nei geradarių. [R. Rolanas]
Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti. [R. Rolanas] Visas gyvenimo džiaugsmas yra kūryba. Kurti - vadinasi, naikinti mirtį. [R. Rolanas] Nuostabiausia sielos muzika - tai gerumas. [R. Rolanas]
Mūsų patirtis slypi veikiau prarastose iliuzijose negu įsigytoje išmintyje. [Ž. Ru] Vienas priešas - daug, tūkstantis draugų - mažai. [Rudahi]
Būk teisingas ir būsi laimingas. [Ž. Ž Ruso]
Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. [Ž. Ž. Ruso]
Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai. [Ž. Ž. Ruso]
Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai tikriausiai tas kas nors buvo kvailys. [Ž. Ž. Ruso]
Gamta nori, kad vaikai būtų vaikais pirm negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai. [Ž. Ž. Ruso]
Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną. [Ž. Ž. Ruso] Proto kalba bus išgirsta, jei bus pajausta širdimi. [Ž. Ž. Ruso]
Mes vis labiau rūpinamės gyvenimu, kai šis pradeda netekti vertės. [Ž. Ž. Ruso] Konservatorius - tai žmogus, turintis porą visiškai sveikų kojų, bet taip ir neišmokęs vaikščioti. [T. Ruzveltas]
Baimė - štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. [T. Ruzveltas]
Svarbiausioji sėkmės formulė – žinios, kaip elgtis su žmonėmis. [T. Ruzveltas] Mokinys, kuris mokosi nenoriai - tai paukštis be sparnų. [Saadis]
Kiekvienas žmogus - savo likimo kūrėjas. [Saliustijus]
Žmogui mąstant apie juslių objektus, išsivysto potraukis jiems. Potraukis pagimdo geismą, o geismas sukelia pyktį. [Iš Sanskrito tekstų] Protas turi padėti žmogui
išsigelbėti, o ne pražudyti save. Protas - sąlygotas sielos draugas ir priešas. [Iš Sanskrito tekstų]
Kas vienodas draugams ir priešams, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nesideda su bloga draugija, visada tylus ir viskuo patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kurio žinojimas tvirtas, ir kuris atlieka pasiaukojimo tarnybą, tas labai brangus Man. [Iš Sanskrito tekstų]
Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. [G. Santajana] Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis. [Ž. P. Sartras]
Jei priešą parbloški žemėn, jis gali vėl atsikelti, bet jei su juo susitaikysi, būsi jį tikrai nugalėjęs. [F. Schiller]
Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia. [Seneka] Tas, kuris negyvena dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. [Seneka]
Švari sąžinė yra nuolatinė šventė. [Seneka]
Ugnis išbando auksą, nelaimė - žmonių tvirtumą. [Seneka]
Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas jam nebus palankus. [Seneka]
Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas. Nori gyventi sau - gyvenk kitiems. [Seneka]
Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų. [Seneka]
Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų sieloje. [Seneka] Kol gyvas, žmogus niekuomet neturi prarasti vilties. [Seneka]
Menkas liūdesys šnekus, didis sielvartas bežadis. [Seneka] Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni. [Seneka]
Didis tas žmogus, kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. [Seneka]
Prieš pasakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai pačiam sau. [Seneka] Tebūnie išklausyta ir antroji pusė. [Seneka]
Paklydimams nėra ribų. [Seneka]
Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis. [Seneka] Pirmoji pasitaisymo sąlyga - savo kaltės supratimas. [Seneka]
Sunku pastūmėti į gerą pamokymais, lengva - pavyzdžiu. [Seneka] Narsa be proto - tik savotiškas bailumas. [Seneka]
Neskubėk teisti, skubėk suprasti. [Seneka]
Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių. [Seneka] Tetyli tas, kuris davė; tekalba tas, kuris gavo. [M. Servantesas]
Istorija - mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai. [M. de Servantesas]
Gerų santuokinių dvi sielos, bet viena valia. [M. de Servantesas] Verčiau raudonis veide negu dėmė širdyje. [M. Servantesas] Kalbėti negalvojant - tai šaudyti nesitaikant. [M. Servantesas]
Geriau perdėtas mandagumas negu nepakankamas. [M. de Servantesas]
Turtingas ne tas, kas turi daug turto, o tas, kuris moka jį tikslingai panaudoti. [M. Servantesas]
Atleisti priešui yra didesnis žygdarbis, negu bėgti iki pasaulio krašto kruvinomis kojomis. [H. Seuse]
Leisk laisvai pasisakyti, jei nori girdėti tiesą. [Publilijus Siras] Abejonė - pusiaukelė į išmintį. [Publilijus Siras]
Geriau visiškai ko nors nežinoti, negu žinoti blogai. [Publilijus Siras]
Norįs būti laimingas įvairiomis aplinkybėmis - nuolatos prisimink tamsiausias savo dienas. Kitaip ta striuka laimė bus nepasiekiama kaip horizontas. [Vu Dzing Siungas] Visų naudingiausia gyvenime - sava patirtis. [V. Skotas]
Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkiančius. [J. Slovackis]
Tikroji taupumo prasmė - protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti. [S. Smailsas]
Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. [S. Smailsas]
Gražūs poelgiai kur kas iškalbingesni už gražius žodžius. [S. Smailsas] Klaidos, turinčios dalį tiesos, visų pavojingiausios. [A. Smitas]
Daug kalbėti ir daug pasakyti ne tas pats. [Sofoklis]
Tie, kurie suklydo neturėdami blogų ketinimų, griežtai nesmerkiami. [Sofoklis] Koks baisus gali būti protas, jei jis netarnauja žmogui. [Sofoklis]
Ko nejaudina žodis, to neišjudins ir lazda. [Sokratas]
Koks žmogus, būdamas malonumų vergas, nesudarkys savo kūno ir sielos? [Sokratas] Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. [Sokratas]
Aš žinau, kad nieko nežinau. [Sokratas]
Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu paslaptį. [Sokratas] Žmogus turi būti doras laisva valia. [Vladimiras Solovjovas]
Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką moterį paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. [M. Ž. Sovažonas]
Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. [B. Spinoza]
Laisvas žmogus mažiausiai galvoja apie mirtį, jo išmintis - ne mirties, o gyvenimo tyrinėjimas. [Spinoza]
Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene. [K. Stanislavskis] Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas. [Stendalis] Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais. [Stendalis]
Filosofiniu požiūriu Mocartas atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. [Stendalis]
Biznesmenas - tai žmogus, kuris sugeba išpirkti savo nuodėmes su pelnu. [A. Stokas] ...Jei būtų galima reziumuoti matematikos esmę keliais žodžiais, tai reikėtų pasakyti, kad ji - mokslas apie begalybę. [A. Suchotinas]
Sparta reikalinga, o skuba kenksminga. [A. Suvorovas]
Aforizmai primena uždegamąjį stiklą: jie surenka proto ir žinių spindulius ir sutelkia skaitytojo sąmonėje. [Dž. Sviftas]
Tiesą sakant, nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. [Dž. Sviftas] Žmonės ištvirkina savo sielą, sąžinę, protą lygiai taip pat, kaip susigadina skrandį. [S. N. Šamforas]
Valdyti reikia protu: negalima žaisti šachmatais gera širdimi. [N. Šamforas] Žmogus turi būti stipresnis negu jo jausmas. [I. Šeinius]
Įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuvarai, o ji vėl grįžta ir kankina tave vis labiau. [L. Šeferis]
Nepatikėk liežuvio neapgalvotoms mintims ir jokios neapgalvotos minties nepaverski tikrove. [V. Šekspyras]
Laimės be jokių kančios priemonių nebūna. [V. Šekspyras] Kaip apgailėtini tie, kurie nekantrūs. [V. Šekspyras]
Kur širdys kietos, juokui nėr vietos. [V. Šekspyras]
Priimk visus patarimus, bet daryk tik pagal savo nuomonę. [V. Šekspyras] Jis buvo žmogus tikriausia to žodžio prasme. [Šekspyras „Hamletas”] P erdėtas kuklumas yra ne kas kita, kaip slepiamas išdidumas. [A. M. Šenjė] Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus. [F. Šileris]
Tikra draugystė teisinga ir bebaimė. [F. Šileris] Kvailumas negali pakilti virš tikrovės, o protas negali sustoti, nepasiekęs tiesos. [J. F. Šileris]
Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. [Bernardas Šo]
Vienintelis kelias, vedantis į pažinimą, yra veikla. [B. Šo] Venk žmogaus, kurio Dievas gyvena danguje. [B. Šo]
Patirtis - tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau buvo kvailas. [H. V. Šo] Jei kada nors, vydamiesi laimę, rasite ją, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums ant nosies. [H. V. Šo]
Mandagumas - tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. [A. Šopenhaueris]
Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų. [A. Šopenhaueris]
Garbė - tai mūsų išorinė sąžinė, o sąžinė - tai mūsų vidinė garbė. [A. Šopenhaueris] Šmeižtą ignoruok - ir jis pats uždus. [Tacitas]
Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. [R. Tagorė]
Kas norėtų daryti gera - beldžiasi į duris, kas myli - randa jas atdaras. [Rabindranathas Tagorė]
Visų sunkiausia - pažinti save, visų lengviausia - patarinėti kitiems. [Talis] Kadangi negalite padaryti visko, ko norite, tai norėkite tik to, ką galite padaryti. [Terencijus]
Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko darbo, ir atsisako šito prašomas. Tačiau, nepaisant to, kad neišmano eiti ministro pareigų, to imasi vos tik paprašytas. Koks dviveidiškumas! [Mo Ti]
Būti mylimam - tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam - tai būti laimingam. [K. Tilje]
Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą. [L. Tolstojus] Jei būčiau caras, tai išleisčiau įstatymą, kad rašytojas, pavartojęs žodį, kurio reikšmės jis negali paaiškinti, netenka teisės rašyti ir gauna dar 100 lazdų. [Jevas Tolstojus]
Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli. [L. Tolstojus] Be tiesumo negali būti ir gėrio. [L. Tolstojus]
Neapgalvojęs poelgio, būk neryžtingas, apgalvojęs, būk ryžtingas. [L. Tolstojus] Kas daroma įpykus, baigiasi gėda. [L. Tolstojus]
Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes. [L. Tolstojus]
Vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso sėkmė, yra kantrybė. [L. Tolstojus] Tas, kas kentėjo, nesugeba ir atjausti. [N. Tomareo]
Abraomas Linkolnas gyvenime nebuvo gražus. Pagražėjo, patekęs ant 50 dolerių banknoto. [H. Trumenas]
Na ir kas, kad meilė turi dyglių: ji gėlė. O draugystė tėra daržovė. [P. Z. Tule] Mesti rūkyti - pats lengviausias dalykas; kaip aš galiu to nežinoti - juk mečiau jau tūkstantį kartų. [M. Tvenas]
Kiekvienas žmogus, panašiai kaip mėnulis, turi neapšviestą pusę, kurios niekam nerodo. [M. Tvenas]
Aš niekada neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytų mano išsilavinimui. [Markas Tvenas]
