Reikšmingą įtaką ES BPP turi 2009 m. gruodžio 8 d. įsigaliojusi Lisa-bonos sutartis. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo BPP turinį išplėtė ir jis apima ne tik prekybą prekėmis, paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisių komercinius aspektus, bet ir tiesiogines užsienio investicijas. Šios Sutarties 207 straipsnio 1 dalis nustato: Bendra prekybos politika
grindžia-ma vienodais principais, ypač keičiant muitų norgrindžia-mas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju, Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos
išorės veiksmų principais ir tikslais. Lisabonos sutartis išplėtė BPP aprėptį
tiesioginių užsienio investicijų (toliau TUI) turiniu, suteikdama Europos Sąjungos institucijoms galią priimti išorinius veiksmus ir nustatyti bendrą teisinį pagrindą svarbioje užsienio investicijų reguliavimo ir jų srautų nau-dojimo palengvinimo srityje. Tačiau TUI įtraukimas į BPP nereiškia, kad ES gali imtis veiksmų visais su užsienio investicijų reguliavimu susijusiais klausimais. Iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnio nuos-tatų išplaukia, kad BPP turinio išplėtimas apsiriboja tiesioginėmis užsienio investicijomis. Tačiau Sutartyje TUI terminas išsamiai nepaaiškintas. Ben-drijos teisėje TUI turinys atskleistas Europos BenBen-drijos steigimo sutarties
8 Konsoliduota Europos Bendrijos steigimo sutartis, 133 str. 7 dalis // Valstybės žinios, 2004, Nr. 2-2.
57(2) straipsnyje: Stengdamasi padaryti kuo laisvesnį kapitalo judėjimą tarp
valstybių narių ir trečiųjų šalių ir nepažeisdama kitų šios Sutarties skyrių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma nustatyti priemones dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ir iš jų, susijusias su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsi-leidimu į kapitalo rinkas. Balsų vieningumo reikalaujama pagal šią dalį nu-statant priemones, kurios reikštų pažangą Bendrijos teisėje liberalizuojant
kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų. 10
TUI yra susijusios su naujų įmonių įsikūrimu arba egzistuojančių įmonių dalyvavimu veiklos kontrolės valdyme įsigyjant akcijų ar vertingų popierių. Užsienio investicijų reglamentavimas apima įvairius interesus, pavyzdžiui, užsienio investicijų įėjimo į užsienio šalies kapitalo rinkas, jų teisinį režimą ir užsienio investicijų apsaugą nuo nusavinimo ir kt. Sutar-ties dėl ES veikimo 63 straipsnis nustato, kad pagal šiame skyriuje išdės-tytas nuostatas draudžiami visi kapitalo judėjimo ir visi mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Be to, Sutarties dėl ES veikimo 64 straipsnio 1 dalis nustato, kad 63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti trečiosioms šalims 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę galiojančių apribojimų, nustatytų kapitalo ju-dėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, su įsisteigimu, finansi-nių paslaugų teikimu ar vertybifinansi-nių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja sprendimų priėmimo šioje srityje pro-cedūras ES institucijose: Stengdamiesi padaryti kuo laisvesnį kapitalo
ju-dėjimą tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių ir nepažeisdama kitų Sutarčių skyrių, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ir iš jų, susijusias su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar
vertybi-nių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas11.
ES investicinės politikos pagrindinis tikslas – suteikti ES investuoto-jams ir jų investicijoms teisinį tikrumą, stabilumą, nuspėjamumą, nustatyti skaidrią ir tinkamą aplinką šiam verslui, atitinkančias PPO sutarties dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių nuostatas ir kitas svarbias šios
sri-10 OJ, 2006, C 321.
ties egzistuojančias tarptautines taisykles. Šiuo metu ES svarbu nustatyti in-vestavimo taisykles sudarant preferencinius susitarimus su trečiosiomis šali-mis. Parengtose ar rengiamose ES laisvos prekybos sutartyse su Pietų Korėja, Indija ir kitose pateiktos ES investicinės politikos derybinės pozicijos.
Lisabonos sutartis padidino Parlamento vaidmenį šioje srityje, supa-prastino ES užsienio prekybos politiką, atsisakyta mišrių susitarimų12, ku-rie priklausė Bendrijos (Europos Sąjungos) ir valstybių narių kompetenci-jai, atsisakyta šiuos susitarimus ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose. Visi prekybos susitarimai priklausys ES kompetencijai ir bus ratifikuoti ES Parlamento ir Tarybos.
Kuriant ir įgyvendinant BPP, ES Parlamento vaidmuo išplėstas trimis pagrindinėmis kryptimis13.
Pirma, reglamentuodama BPP vidinius aspektus, susijusius su jos įgy-vendinimu ES valstybėse narėse, Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnio 2 dalis nustato: Europos Parlamentas ir Taryba, priimdama reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą. Tai reiškia, kad įgyven-dinant BPP priemones Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai kartu su Taryba priimti teisės aktus tokiose srityse kaip antidempingas, antisubsidi-jos, prekybos sauga ir saugumas, prekybos kliūčių reguliavimas, preferen-cinių susitarimų sudarymas. Be to, Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnio 2 dalis atspindi nuostatą, kad esminiai BPP elementai būtų įtraukti į įsta-tymų leidybą taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kuri reglamentuota ES vykdymo sutarties 294 straipsniu.
Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnis nustato, kad dėl teisės akto pri-ėmimo darant nuorodą į įprastą teisėkūros procedūrą laikomasi tokios tvar-kos: Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą ir
pirmuo-ju svarstymu Europos Parlamentas suformuluoja savo poziciją ir pateikia ją
Tarybai. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, priimama ta ati-tinkamo akto redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.
12 Mišrūs susitarimai apėmė tokias sritis kaip tarifai, žemės ūkio produktai, kurie priklausė Bendrijos kompetencijai, taip pat tokias temas kaip investicijos, kurios priklausė pasidali-jamai kompetencijai. Buvo reikalaujama, kad valstybių narių parlamentai ratifikuotų šiuos susitarimus.
13 Woolcook S. The potential impact of the Lisbon Treaty on European Union External
Trade Policy. Swedish Institute for European Policy Studies, European Policy analysis,
Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai pirmuoju svars-tymu, ji priima savo poziciją ir ją pateikia Europos Parlamentui. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją pirmuoju svarstymu. Apie savo poziciją Europos Par-lamentą išsamiai informuoja ir Komisija.
Antrasis svarstymas apima šias procedūras. Jei per tris mėnesius nuo
tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba ne-priima jokio sprendimo, laikoma, kad atitinkamas aktas priimtas tos redakcijos, kuri atitinka Tarybos poziciją;
b) savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pir-muoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;
c) savo narių balsų dauguma siūlo pirmuoju svarstymu priimtos Ta-rybos pozicijos pakeitimus, pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai ir šie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų.
Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Ta-ryba kvalifikuota balsų dauguma:
a) patvirtina visus pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu; b) nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su
Eu-ropos Parlamento pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikini-mo komiteto posėdį.
Taryba vieningai priima sprendimus dėl pakeitimų, kuriuos Komisija įvertina neigiamai.
Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo, remiantis Parlamento ir Tarybos antruo-ju svarstymu priimtomis pozicijomis, pasiekti susitarimą dėl bendro pro-jekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, balsų dauguma. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.
Trečiasis svarstymas vyksta, jei per tą laiką Taikinimo komitetas
pa-tvirtina bendrą projektą. Europos Parlamentas, spręsdamas balsų daugu-ma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų daugudaugu-ma, per šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jie to nepadaro, siūlomas aktas laikomas nepriimtu.
Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.
Antra, Parlamentas įgijo didesnį vaidmenį ratifikuojant tarptautinius prekybos susitarimus. Sutarties dėl ES veikimo 218 straipsnio 6 dalis nu-stato atvejus, kada reikalingas Parlamento sutikimas (consent) prieš Tary-bai priimant sprendimą dėl prekybos susitarimo sudarymo. Tai taikoma asociacijos sutartims, susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui, susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta tei-sėkūros procedūra arba speciali teitei-sėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento sutikimo prieš prekybos susitarimų priėmimą.
Skubiais atvejais Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino. Parlamento sutikimas patvirtinamas paprasta balsų dauguma.
Taigi naujų dvišalių laisvos prekybos susitarimų su Pietų Korėja ir Indija, taip pat bet kokių būsimųjų Ekonominės partnerystės susitarimų priėmimas reikalaus Parlamento sutikimo.
Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Parlamento taikyta prita-rimo procedūra ratifikuojant tarptautinius prekybos susitarimus neturėjo realios įtakos šiems susitarimams. Komisija ir Taryba informuodavo Parla-mentą apie derybų rezultatus, teisinės nuostatos informuoti ParlaParla-mentą apie derybų eigą nebuvo. Parlamentas neturėjo išsamios informacijos ir gebėjimų kruopščiai išnagrinėti derybų turinį. Parlamentas neturėjo galios teikti dery-bininkams pavedimus. Tai ribojo jo įtaką deryboms ir jų rezultatams.
Trečia, pokyčiai, kurie Parlamentui suteikė didesnį vaidmenį ES BPP srityje, yra tai, kad Komisija teisiškai įpareigota ateityje teikti informaci-ją Europos Parlamentui apie vykdomas derybas. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas neturi galios inicijuoti prekybos derybų. Tokia galia pagal ES sutarties vykdymo 218 straipsnio 2 dalį suteikta Tarybai, kuri „leidžia pra-dėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus“.
Derybos dėl prekybos susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis ša-limis ar tarptautinėmis organizacijomis ir jų sudarymo, Tarybos ir Komisijos vaidmuo rengiant ir priimant minėtus prekybos susitarimus reglamentuotas Sutarties dėl ES veikimo 207 ir 218 straipsniais, taikomos šios nuostatos:
- Komisija teikia rekomendacijas Tarybai ir ši įgalioja Komisiją pra-dėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles;
- šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia re-guliarias derybų eigos ataskaitas specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.
Teisė inicijuoti prekybos susitarimus su viena arba keliomis trečiosio-mis šalitrečiosio-mis ar tarptautinėtrečiosio-mis organizacijotrečiosio-mis suteikta Tarybai, kuri įgalio-ja Komisiją pradėti derybas ir teikia įgalio-jai nurodymus. Komisiįgalio-ja derybas veda konsultuodamasi su Tarybos paskirtu Tarptautinės prekybos komitetu. ES sutarties vykdymo 207 straipsnio 3 dalis teisiškai įpareigoja Komisiją teikti reguliarias ataskaitas apie derybų eigą ir pažangą Parlamentui ir specialiam Parlamento tarptautinės prekybos komitetui.
Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnio 4 dalis nustato:
Sprendimus dėl derybų ir anksčiau minėtų susitarimų sudarymo Ta-ryba priima kvalifikuota balsų dauguma.
Taryba priima vieningus sprendimus dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, jeigu tokiuose susita-rimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias priimant vidaus taisykles turi būti balsuojama vieningai.
Taryba taip pat priima vieningą sprendimą dėl derybų ir susitarimų sudarymo:
a) prekybos kultūros ir vaizdo bei garso paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei;
b) prekybos socialinėmis, švietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali labai sutrikdyti nacionalinį šių paslaugų organizavimą ir pakenkti valstybių narių atsakomybei jas teikti.
Prekybos požiūriu jautrioms garso ir vaizdo, sveikatos, švietimo ir so-cialinėms paslaugoms Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnio 4 dalyje nu-statytos specialios nuostatos. Jos numato, kad priimant susitarimus preky-bos kultūros ir garso bei vaizdo paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei, reikia taikyti vieningumo taisyklę. Tai nereiškia, kad tokie minėti susitarimai yra mišrūs ir kad juos turi ratifikuoti valstybių narių parlamentai arba kad valstybės narės svarstant tokio tipo paslaugas turi veto teisę. Tačiau bet kuris
susi-tarimas prekybos kultūros ir garso bei vaizdo paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei, Tarybos turi būti priimtas vieningai.
Panašios vieningumo taisyklės taikomos prekybos socialinėmis, švie-timo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai kyla pavojus, kad šie susitarimai gali labai sutrikdyti nacionalinį šių paslaugų organizavimą ir pakenkti vals-tybių narių atsakomybei jas teikti.