Ilgalaikis bendrasis ekonomikos vystymosi tikslas – sukurti
šiuo-laikišką, žiniomis ir mokslu pagrįstą, nuolat ir teritoriškai tolygiai augančią ekonomiką, kuri sudarytų sąlygas kuo sparčiau gerėti gyvenimo kokybei, nebloginant aplinkos kokybės. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• užtikrinti stabilų 5–6 procentų kasmetinį ekonomikos (BVP) au-gimą ir pagal vienam gyventojui sukuriamą BVP (perkamosios galios standartu) pasiekti 2003 metais buvusį Europos Sąjungos valstybių senbuvių lygį;
• sumažinti regionų ekonominio išsivystymo netolygumus;
• sukurti aplinką, palankią įmonių socialinės atsakomybės plėtrai – kaip matote, socialiai atsakingas verslas tampa vienu iš trijų Lietuvos ekonomikos darnaus vystymosi sėkmės banginių.
Transporto sritis
Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią
aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, su-mažinti neigiamą transporto poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas laisvo ir saugaus keleivių vežimo konkurencijos sąlygas.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• padidinti transporto sektoriaus ekonominį bei ekologinį veiksmin-gumą ir pasiekti, kad degalų sąnaudos bei į orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis;
• plėtoti aplinką mažiau teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių svei-katai turintį transportą, ypač geležinkelių ir jūrų transportą, multi-modalines (daugiarūšes) ir intermulti-modalines (įvairiarūšes) transporto sistemas;
• integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į nacio-nalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, monitoringo ir poveikio vertinimo procesus;
• didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą.
Trumpalaikiai tikslai – sukurti reikiamas sąlygas, skatinančias
ma-žiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi, geriau organi-zuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.
Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centri-nes jų dalis;
• plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms;
• padidinti eismo saugumą, siekiant, kad iki 2010 metų transporto aukų sumažėtų apie du kartus.
Pramonės sritis
Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai
tech-nologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• padidinti gamybos ir gaminių ekonominį bei aplinkosauginį veiks-mingumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir van-dens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį;
• padidinti aukštosiomis technologijomis pagrįstą gamybą, pasiek-ti, kad pagal šį rodiklį Lietuva artėtų prie ES valstybių vidurkio (20–25 procentai);
• užtikrinti, jog cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, auto-rizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą.
Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį
aplin-kai, padidinti vietinių atsikuriančiųjų ir antrinių žaliavų perdirbimą, pla-čiau diegti švaresnės gamybos metodus.
Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• skatinti Lietuvos pramonės įmones taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (pvz., aplinkos vadybos sistemas);
• sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad ne mažiau kaip trečdalis Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus;
• didinti antrinių žaliavų perdirbimą. Energetikos sritis
Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir
į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrin-ti paužtikrin-tikimą ir diversifikuotą energijos išteklių užtikrin-tiekimą, padidinužtikrin-ti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinančių ir at-liekinių energijos išteklių naudojimą.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• modernizuoti esamas ir pastatyti naujas didelio efektyvumo koge-neracines elektrines;
• didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą;
• sumažinti teršalų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui;
• sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo;
• kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas į Europos Sąjungos sistemas ir rinką.
Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti patikimą, saugų, netaršų energijos
tiekimą, didinti energijos naudojimo efektyvumą. Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• pasiekti, kad šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų bendro šilu-mos gamybos balanso, o elektros energijos gamyba iš atsinauji-nančių energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus visos sunaudojamos elektros energijos;
• didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą. Žemės ūkio sritis
Ilgalaikiai tikslai – sukurti ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą
žemės ūkį, pagrįstą mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, plė-toti ekologinius ūkius ir aukštos kokybės sertifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, tausoti gamtos išteklius.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• intensyviai plėtoti ekologiškų produktų gamybą, pasiekti, kad 2013 metais sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarytų bent 5, o 2020 metais – 10 procentų žemės ūkio naudmenų;
• skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą: pasiekti, kad 2020 metais jie sudarytų 15 procentų transportui naudojamų degalų.
Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį
aplin-kai, gerinti sąlygas kurtis ir plėstis tradiciniams, ekologiniams ūkiams, ap-rūpinti vartotojus aukštos kokybės maisto produktais.
Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį ekologiškai jautrioms terito-rijoms;
• didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą, užtikrinti, kad juose būtų ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką;
• mažinti neigiamą trąšų bei pesticidų poveikį aplinkai ir produkcijai;
Būsto sritis
Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą,
tinka-mas buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuo-laikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias socialines paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą;
• gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad naudingasis būsto plotas vienam gyventojui padidėtų iki 28–29 m2 (būtų artimas esamam Europos Sąjungos valstybių senbuvių vidurkiui);
• plėtoti socialinio nuomojimo būsto fondą.
Trumpalaikis tikslas – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų
moder-nizavimo programą.
Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• užtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus;
• skatinti daugiabučių namų modernizavimą – konsultuoti butų sa-vininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius.
Turizmo sritis
Ilgalaikiai tikslai – įgyvendinti darnaus vystymosi principus,
vyk-dant turizmo plėtrą visais lygmenimis.
Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
• didinti turizmo paslaugų apimtį ir įvairovę, plėtoti turizmo ir rekre-acijos infrastruktūrą, efektyviau tam naudoti šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą, etnokultūros vertybes;
• tobulinti šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmi-mo sistemą, teikti pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poil-sio ir sveikatingumo turizmo plėtrai, skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius aplinkos kokybės išsaugojimą, ra-cionalų rekreacinių išteklių naudojimą;
• sukurti moksliškai pagrįstas turizmo išteklių ir rinkos tyrimo, žmo-giškųjų išteklių ugdymo sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti
turizmo sektorių ir aktyviai formuoti Lietuvos kaip patrauklios tu-rizmui valstybės įvaizdį;
• inicijuoti projektus, kurie gerintų Lietuvos turizmo objektų pasie-kiamumą, didintų kultūros, komunikacijos, sveikatinimo, kitų pas-laugų ir pramogų pasiūlą;
• skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą.
Trumpalaikiai tikslai – sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus
poilsio, sveikatingumo, kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, siste-mingai ugdyti žmogiškųjų išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą.
Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
• plėtoti turizmo potencialą šalies regionuose ir turizmo centruose;
• suderinti turizmo infrastruktūros plėtrą šalies teritorijoje, atsižvel-giant į rekreacinių išteklių potencialą ir regionų ekologinį talpu-mą;
• skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Lietuvos poilsio ir tu-rizmo galimybes, kaupti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes – pastaroji veikla sudarys sąlygas ne tik praturtinti žinias apie turimą gamtos bei kultūros paveldą ir kurti veiksmingesnes jo išsaugojimo bei puoselėjimo priemones, tačiau ir suteiks dar dau-giau galimybių naudotis iki šiol turizmo paslaugų teikėjų nepakan-kamai efektyviai eksploatuojamą šių vertybių pažintinį aspektą, ypač kaimo ir poilsinio turizmo sektoriuose.