2.1. Kritinio mąstymo ugdymas
2.1.1. Kritinio mąstymo požymiai ir ugdymo prielaidos
Samprata ir aktualumas. Kritinio mąstymo ištakos glūdi dar Sokra-to raginime mokiniams pateikti klausimus, o ne atsakymus, nes bet kokį reiškinį ar objektą geriausiai galima pažinti tik nuolat sau užduodant klau-simus apie jį. Reikšmingesnių diskusijų dėl kritinio mąstymo svarbos ir turinio kilo tik praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje. P. Glaseris153 (pagal: Lloyd, Bahr, 2010) įvardijo šias svarbiausias kritinio mąstymo ypatybes:
– gyvenimiška nuostata ar proto būsena, skatinanti dėmesingai ap-svarstyti kylančias problemas ir reiškinius;
– žinių paieškos ir loginio samprotavimo metodų išmanymas; – elementarūs šių metodų taikymo įgūdžiai.
153 lloyd, M.; bahr, n. Thinking Critically about Critical Thinking in Higher Education.
Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje tyrimo ataskaitoje154 gebė-jimas kritiškai mąstyti yra įvardytas kaip antrasis iš 10 svarbiausių-jų įgūdžių, reikalingų 2020 metais. Nurodoma, kad šis darbdavių išsakytas poreikis gali būti neįgyvendintas dėl didelio atotrūkio tarp praktinės kritinio mąstymo gebėjimų raiškos ir deklaruojamo jų ugdymo formaliojo švietimo sistemoje.
Šiuolaikiniam pasauliui būdingas didžiulis informacijos srautas, kurio žmonės nesugebėtų valdyti neturėdami kritinio mąstymo įgūdžių, nes šią informaciją būtina ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, ar ji patikima ir priimtina, ar ne (Al-Shalabi, 2015)155. Vadinasi, kritiškai vertinti informaciją būtina išmokti, kol žmogus jaunas, kai asmenybė ir vertybės dar tik formuojasi. Pasak S. K. Arsenjevo (2011)156, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją yra pats svarbiausias, nes kritiškai mąstančiu žmogumi beveik neįmanoma manipuliuoti, o tai aktualu gyvenant informacinėje visuomenėje, kur ži-niasklaida atlieka svarbią funkciją.
Kritinio mąstymo gebėjimų svarba pabrėžiama strateginiuose Lietuvos švietimo dokumentuose. Geros mokyklos koncepcijoje (2015)157 nurodoma, kad dėl mokinių asmenybės brandos iššūkius svarbu priimti kaip tobulėjimą ir išmokti kritiškai vertinti realybę. Pats mokymasis turėtų būti paremtas tyrinėjimu, būti aktualus ir susietas su gyvenimo patirtimi, kad mokiniai gebėtų spręsti realias problemas ir išmoktų naudotis įvairiais šaltiniais.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008)158
greta tikėtinų rezultatų paminėta, kad mokinys taps pasirengęs mokytis visą gyvenimą, gebės kritiškai mąstyti ir kūrybiškai taikyti įgytas žinias problemoms spręsti. Be to, mokės rasti reikalingos informacijos, ją kritiš-kai vertinti, apibendrinti ir pateikti kitiems. Vidurinio ugdymo bendrosio-se programobendrosio-se (2011)159 pabrėžiama, kad mokinys, įgijęs vidurinį išsilavi-nimą, <...> kritiškai mąsto, kūrybingai taiko žinias spręsdamas problemas, geba planuoti mokymąsi, rinktis ir taikyti tinkamas mokymosi strategijas, nusiteikia ir susitelkia kūrybai, skatina kitus kūrybingai, nestandartiškai mąstyti, kritiškai priima kitų keliamas idėjas ir geba jomis naudotis.
154 The Future of Jobs. Employment, Skills and Workforce Strategy for the Fourth Industrial Revolu-tion. Prieiga per internetą: <2016http://www3.weforum.org/docs/WEF_Future_of_Jobs.pdf>.
155 al-shalabi, N. Critical Thinking Skills: The Recipe for an Overhelming Success in the 21st Century. International Journal of Humanities and Social Science, 5(8), 2015, p. 102–105. Prieiga per internetą: <http://www.ijhssnet.com/journals/Vol_5_No_8_August_2015/13.pdf>.
156 arsenieV, k. s. The Development of Critical Thinking at Computer Science Lessons as the Basis of Information Preparing of Pupils and a Guarantee of Their IT Social Safety in the Information So-ciety. Humanities & Social Sciences, 4(5), 2011, p. 702.
157 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymas „Dėl geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ Nr. V-1308 (aktuali redakcija 2015-12-22). Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f2f65120a7bb11e5be7fbe3f919a1ebe>.
158 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ Nr. ISAK-2433 (aktuali redakcija 2016-09-01). Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.55FA64EA6862/tJlKeZpKhq>.
159 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymas „Dėl Vidurinio-jo ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ Nr. ĮSAK-269 (aktuali redakcija 2016-09-01). Prieiga per internetą: <http://www.upc.smm.lt/suzinokime/bp/2011/Vidurinio_ugdymo_BP_ivadas.pdf>.
Kritinis mąstymas neturėtų būti suprantamas kaip negatyvus ver-tinimas ar kritika. Tai protingas įvairių požiūrių ir filosofijų svars-tymas tam, kad būtų galima priimti visiškai pagrįstus vertinimus ir sprendimus. Tokiu mąstymu pabrėžiama, kad niekas nelaikoma besąlygiškai teisinga ir nereikia aklai pasikliauti autoritetais.
Gudžinskienė, 2006160
Kritinį mąstymą tyrinėję mokslininkai pateikia skirtingas jo apibrėž-tis. Šiuolaikiniame pasaulyje mąstymas vis dažniau suprantamas ne tik kaip individualus procesas, veikiantis mūsų galvose, o kaip socialinė ben-dradarbiavimo sistema, tam tikras mąstymo tinklas, per kurį susijungiame su pasauliu (Harter, 2009)161. Vieni tyrinėtojai mano, kad kritinis mąsty-mas sietinas su gebėjimu spręsti problemąsty-mas ir priimti tinkamus sprendimus (Lai, 2011)162, kiti – su priežasties ir pasekmės, loginio mąstymo įgūdžiais (Indrašienė ir kt., 2010163; Siegel, 2012164), o dar kiti – su gebėjimu reflek-tuoti, remtis patirtimi, įvertinti savo pačių ir kitų mąstymą bei veiksmus (Paul, Elder, 2012)165.
D. Kloosteris (2001)166 pateikia kritinio mąstymo apibrėžimą, kurį su-daro penki punktai.
1. Kritinis mąstymas – tai savarankiškas mąstymas. Asmeninė teisė į savitą mąstymą per pamokas – išankstinė kritinio mąstymo sąlyga. Mokiniai turi pajusti laisvę savarankiškai mąstyti, kelti sau sudėtingus klau-simus. Kritinis mąstymas nebūtinai yra originalus: kartais žmogus, perimda-mas kokią nors kito asmens idėją arba teiginį, pradeda laikyti ją sava.
2. Informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taš-kas. Mokiniai turėtų išmanyti nemažai dalykų, kad taptų motyvuoti ir gebėtų savarankiškai mąstyti. Kritiškai mąstyti gali įvairaus amžiaus mo-kiniai – nuo pradinukų iki aukštosios mokyklos studentų, nes visi jau yra sukaupę tam tikros gyvenimo patirties ir naudojasi atitinkamais ankstesnių žinių šaltiniais. Kritinis mąstymas – tai darbas, kurį mokiniai, mokytojai, rašytojai ir mokslininkai atlieka apmąstydami įgytas žinias. Kritinis mąsty-mas lemia tradicinio mokymosi asmeniškumą ir reikšmingumą, jis tampa naudingas ir vyksta nuolat.
160 GudŽinskienė, V. Kritinio mąstymo įvairios interpretacijos ir jų analizė. Pedagogika, 81, 2006, p. 113.
161 harter, n. Critical thinking in group. Journal of Leadership Education, 8(1), 2009, p. 111.
162 lai, e. Critical Thinking: A Literature Review. 2011, p. 2–19. Prieiga per internetą:
<http://im-ages.pearsonassessments.com/images/tmrs/CriticalThinkingReviewFINAL.pdf>.
163 indrašienė, V.; Matonytė, a.; penkauskienė, d.; suboč, V. Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010, p. 3. Prieiga per internetą: <http://www.sdcentras.lt/pr_ctp/tyrimas.pdf>.
164 sieGel, d. j. The Developing Mind: How Relationships and the Brain Interact to Shape Who We Are. 2012, p. 4–5. Prieiga per internetą:
<https://www.amazon.com/Developing-Mind-Second-Relationships-Interact/dp/1462520677#reader_1462520677>.
165 paul, r.; elder, l. Critical Thinking. Tools for Taking Charge of Your Learning and Your Life. Boston. 2012, p. 16–20.
3. Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų ir problemų, ku-rias reikia spręsti. Domėjimasis pasauliu – viena iš svarbiausių žmogaus ypatybių. Pamatę ką nors nauja, norime sužinoti, kas tai, mums rūpi pa-tirti ką nors įdomaus. Autentišką kiekvieno lygio mokymąsi skatina noras spręsti problemas ir rasti atsakymus į klausimus, kylančius iš paties moki-nio interesų bei poreikių.
4. Kritiškai mąstant reikia pagrįstų argumentų. Kritiškai mąstan-tys žmonės randa savus problemų sprendimus, pagrįsdami juos svariais argumentais ir įtikinamais motyvais. Jie pripažįsta, kad egzistuoja dau-giau nei vienas sprendimas, ir stengiasi įrodyti, kodėl kaip tik jų siūlymas yra logiškiausias ir praktiškiausias. Neretai vertinant kitų pateiktą svarią nuomonę pripažįstama, kad yra ir konkuruojančių argumentų (kontrargu-mentų), tad mąstantis žmogus tokį priešingą požiūrį arba pripažins, arba argumentuotai paneigs.
5. Kritinis mąstymas yra socialus mąstymas. Idėjos, kuriomis da-lijamasi su kitais, nuolat tikrinamos ir tobulinamos. Skaitydami, disku-tuodami, ginčydamiesi, mėgaudamiesi mums pateiktomis ir suvoktomis idėjomis, įsitraukiame į savo požiūrio aiškinimosi ir tobulinimo procesą.
Kritinio mąstymo etapai. Yra šie kritinio mąstymo etapai (Gedvi-lienė, Zuzevičiūtė, 2007: inicijuojantis įvykis, įvertinimas, tyrinėjimas, al-ternatyvus (ar pakitęs) požiūris, integracija.
Inicijuojantis įvykis – netikėti, dažniausiai nemalonūs, o kartais ir malonūs išgyvenimai, kurie sukelia vidinio diskomforto, nežinios ar abe-jonės jausmus. Pasak S. B. Merriam ir G. Ntseane (2008)167, nauji atra-dimai ar netikėtos, reikšmingos patirtys, kurios sukelia kokią nors asme-ninę krizę, priverčia žmogų kritiškai reflektuoti savo patirtį ir iš naujo apsvarstyti prielaidas apie save ir savo gyvenimą. Tada žmonės nagrinėja ir vertina situaciją – gali ją tiesiog atmesti, nuspręsti nekreipti dėmesio, bet gali ir išsiaiškinti joje slypinčias prieštaras, aptikti svarbiausią problemą ar ieškoti kitų žmonių, jau išgyvenančių (išgyvenusių) panašius dalykus. Ty-rinėdami žmonės ne tik pripažįsta, kad jų gyvenime ar profesinėje veikloje gali pasitaikyti tam tikrų neaiškumų bei prieštarų, keliančių nepatogumų ar abejonių, bet ir nusprendžia tai keisti. Kai kada jie atvirai išsako savo jausmus, nuomonę, kartais mėgina veikti kitaip, inicijuoja naujas veiklos rūšis. Išmėginę jėgas kitose veiklos srityse, žmonės mąsto apie savo pa-tirtį – kaip pasikeitė, kuo praturtėjo, kaip dabar vertina savo gyvenimą, ar pasikeitė jų įsitikinimai. Per integracijos etapą žmogus priima svarbius sprendimus, permainos tampa jo savastimi, neatskiriama asmenybės da-limi. Menki ar dideli pasikeitimai, kitoks požiūris į asmeninį ar profesinį gyvenimą lemia tolesnius žmonių sprendimus, grindžia įsitikinimus. Kaip pabrėžia A. Kolbergytė (2016)168, pasikeitus vidinėms suvokimo prasmėms ir pasaulėžiūrai formuojasi kitokie asmenybės augimo tikslai ir motyvai,
167 MerriaM, s. b.; ntseane, G. Transformational learning in Botswana: How culture shapes the process. Adult Education Quarterly, 58(3), 2008, p. 188.
168 kolberGytė, a. Suaugusiųjų saviugda kaip transformuojantis ugdymasis: daktaro disertacija. Vil-nius: MRU, 2016, p. 221.
sukuriamos prielaidos ekologiniam sąmoningumui ugdyti ir kardinaliems politiniams ar socialiniams pokyčiams.
Kritinio mąstymo požymiai169. Kritinis mąstymas – tai menas mąstyti apie savo pačių mąstymą jį analizuojant, vertinant ir tobulinant. Kitaip tariant, ne vien tik gerais, logiškais sprendimais ar pagrįstais argu-mentais paremtas mąstymas, o mąstymas apie mąstymą – menas vertinti savo pačių mąstymą, jį analizuoti ir tobulinti. Neužtenka vien tik mąstyti, reikia galvoti, kaip mąstoma, kodėl mąstoma kaip tik taip, o ne kitaip, kaip mąstymas veikia patį asmenį ir aplinkinius bei įvykių eigą, kodėl nutinka vieni ar kiti dalykai, kaip galima mąstymą pakeisti. Tai lemia kitą, labai svarbų kritinio mąstymo požymį.
Kritinis mąstymas – individualus mąstymas, prisiimant už jį at-sakomybę. Kiekvienas žmogus mąsto savaip, remdamasis savo žiniomis, patirtimi ir vertybinėmis nuostatomis. Kritiškai mąstant įvertinama nuo-monių įvairovė ir nesiekiama rasti vienintelių teisingų atsakymų, nes tokių nedažnai pasitaiko. Be to, nuomonių įvairovė leidžia visapusiškai žvelgti į reiškinį ar situaciją, ieškoti problemų sprendimo būdų iš daugelio galimų variantų. Vadinasi, kritinis mąstymas yra socialus ir atsakingas.
Kritiškai mąstantis asmuo geba:
- argumentuotai diskutuoti, įtikinamai kalbėti;
- tikrinti hipotezę ar prielaidą, apibendrinti, suprasti, kad reikia daugiau duomenų, ir pan.;
- spręsti problemas ir priimti sprendimus;
- įvertinti tikimybę, idėjos ar plano įgyvendinimo galimybes.
Gedvilienė ir Zuzevičiūtė, 2007170
Nuo to, kaip mąstome, kokius sprendimus priimame, priklauso kitų gy-venimai, ir priešingai – kitų mąstymas veikia mūsų mąstymą. Kitų žmonių įtaka nereiškia beatodairiško pasitikėjimo, paklusnumo kito nuomonei, pa-sidavimo manipuliacijoms. Turima galvoje, kad visi gyvena tarp kitų žmo-nių, mažesnėse ar didesnėse bendruomenėse, visuomenėje. Aplinkiniai yra sukaupę labai daug informacijos, žinių, patirties, ir iš jų pravartu mokytis. Kartais sakoma, kad tikrai kritiškai mąstantis asmuo klausosi kitų ir galvoja, mažai kalba pats, nes klausantis galima daugiau sužinoti nei pačiam kalbant.
Sokratas yra mokęs vergo vaiką mąstyti užduodamas klausimus ir suprato, kad tai nėra vien tik išrinktųjų privilegija. P. Freiras dirbo su beraščiais Brazilijos žmonėmis ir pagrindė teiginį, kad jie geba mąstyti giliai, prasmingai ir ne tik apie save, bet ir apie pasaulį bei savo vietą jame. Umberto Eco mano, kad intelektualiai, t. y. kritiškai ir kūrybiškai, mąstyti gali naujas veisles išvedinėjantis sodininkas, o profesorius, kasmet skaitantis tas pačias paskaitas, negalėtų vadintis intelektualu. 169 Kritinio mąstymo požymiai aptariami pagal: bakonis, e.; indrašienė, V.; rakoVas, t.; penkaus-
kienė, d.; Grinytė, l.; jarienė, r. Kritinio mąstymo ugdymo mokomoji medžiaga mokinių ir jaunimo organizacijų nariams. Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras, 2015.
Kaip minėta, kritinis mąstymas yra išugdomas, vadinasi, jis nėra eliti-nis. Kritiškai mąstyti gali bet kokio amžiaus, bet kokios socialinės padėties ar kultūros žmogus. Kita vertus, kritinio mąstymo ugdymas visada yra kon-tekstualus, t. y. priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gimsta, auga ir gy-vena. Šita terpė ir nulemia minčių, idėjų ar problemų sprendimų įvairovę, turtingumą bei grožį.
Kritinis mąstymas – tai procesas, minties kelias nuo turimos patirties plėtojimo suvokiant naujas žinias ir jų turinį, siejant turimą informaciją su nauja ir ją reflektuojant. Galima teigti, kad kritinis mąstymas skatina:
• abejoti peršamomis, visų priimtomis idėjomis, kelti pagrįstus klau- simus ir kryptingai, nuosekliai ieškoti į juos atsakymų;
• mokytis savarankiškai mąstyti, t. y. kurti savas, originalias idėjas ir jas nuolat tikrinti;
• vertinti kontekstą, t. y. suvokti, kad mąstymas kinta patiriant esa-mos aplinkos, erdvės ir laikotarpio sąlygų poveikį;
• vertinti mąstymo procesą, t. y. svarbus ne tik galutinis mąstymo produktas ar rezultatas, bet ir būdas jo siekti;
• suvokti, kad mąstymas yra socialus, t. y. nuo to, kaip mąstome ir veikiame, priklauso kitų žmonių gyvenimas, o dalydamiesi savo mintimis galime keisti socialinę tikrovę;
• suvokti, kad mąstyti kritiškai gali bet kokio amžiaus, kilmės ar kultūros žmogus (Bakonis ir kt., 2014)171.
Kritinio mąstymo ugdymo programa Lietuvoje buvo pradėta įgy-vendinti 1997 metais. Atviros visuomenės institutas Europos ir Azijos šalyse inicijavo projektą „Kritinio mąstymo ugdymas skai-tant ir rašant“. Pirmaisiais metais buvo rengiami būsimieji lekto-riai: iš JAV atvykę mokytojai ir dėstytojai vedė seminarus Lietuvos pradinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams, aukštųjų
mokyklų dėstytojams bei mokė juos taikyti įvairius kritinį mąstymą skatinančius metodus ir strategijas.
1997–1999 m. buvo parengta 21 pirmosios ir 16 antrosios kartos „Kritinio mąs- tymo ugdymas skaitant ir rašant“ lektorių. 1998 m. prasidėjo projekto sklaida Lie-tuvos mokyklose.
1997–2000 m. projekte dalyvavo 48 mokyklos ir švietimo centrai, per 600 mo- kytojų iš įvairių šalies mokyklų išklausė seminarus „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“.
Kritinio mąstymo ugdymo schema. Daugelyje pasaulio šalių kriti-nis mąstymas yra integrali formaliojo ugdymo programų dalis. Kai kuriose šalyse kritinio mąstymo mokoma kaip konkrečios disciplinos sudedamo-sios dalies, kitose – kaip pasirenkamojo dalyko, kai norima supažindinti su tam tikromis ugdymo technologijomis, problemų sprendimo būdais, mokyti išsamiai ir nuosekliai nagrinėti temą.
171 bakonis, e.; indrašienė, V.; rakoVas, t.; penkauskienė, d.; Grinytė, l.; jarienė, r. Kritinio mąstymo ugdymo vadovas, p. 10.
Šiame vadovėlyje aptariama Lietuvoje įgyvendintos programos „Kri- tinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ siūloma kritinio mąstymo ugdymo schema (Steele, Meredith, Temple, 1997)172. Kritinio mąstymo ugdymo sche-mos filosofinė ir metodologinė atspirtis – konstruktyvizmo ir metakognity-vizmo teorijos, kurios teigia, kad žinios negali būti duodamos ir imamos, jos yra konstruojamos kiekvieno asmeniškai ir dėl to visada yra unikalios.
Kritinio mąstymo ugdymo pagrindai:
- įsitikinimas, kad mokiniams būdingas noras pažinti pasaulį ir jie geba nagrinėti rimtus klausimus bei formuluoti kūrybiškas idėjas;
- pripažinimas, kad labai svarbi funkcija tenka mokytojui, kuris skatina mokinius nuolat tyrinėti aplinką ir formuoja jų produktyvaus mąstymo įpročius bei įgūdžius;
- sprendimas suvokti kritinio mąstymo reikšmę jos neatsiejant nuo kon-teksto – per diskusijas, mokymąsi, rašymą ir kitokią tyrinėjimo veiklą; - mąstymo įpročių ir demokratinės pilietybės ryšio suvokimas;
- socialinės atsakomybės ugdymas.
Pateikiama mokymo ir mokymosi schema apima mokymo organi-zavimo mechanizmą ir mąstymo apie mokymą būdus. Be kitų dalykų, ji suteikia galimybę mokytojui sistemingai:
• organizuoti mokymą;
• nustatyti mokymo tikslus ir uždavinius; • planuoti papildomą veiklą;
• sudominti mokinius tikslingu mokymusi; • nustatyti mokymo programos dalykų ryšius;
• įtraukti mokinius į pokalbius, leidžiančius mokytojams nuolat kontroliuoti jų supratimą.
Kai schema pradeda veikti automatiškai, mokymo metodika gali būti įgyvendinama įvairiais etapais, keičiant mokymą taip, kad jis atitiktų spe-cifinius dalykinius reikalavimus arba tikslus, o ne schemos pakopų nuo-seklumą.
Tai nesudėtinga ir daugeliui situacijų pritaikoma kritinio mąstymo ugdymo struktūra – tripakopė schema: žadinimas, prasmės suvokimas ir apmąstymas (žr. 6 paveikslą).
6 paveikslas. Tripakopė kritinio mąstymo ugdymo schema Šaltinis: Steele, Meredith, Temple, 1997173
172 steele, j. l.; Meredith, k. s.; teMple, c. Kritinio mąstymo ugdymo schema: parengta Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant projektui. I vadovas, 1997.
173 Ibidem. Žadinimas
Prasmės suvokimas
Refleksija
• Turima patirtis, žinios, emocijos, nuostatos, vertinimai, įsitikinimai
• Naujas turinys: žinios, informacija, sąvokos
• Turimos patirties jungimas su nauju turiniu
Pirmoji kritinio mąstymo ugdymo pakopa vadinama žadinimu. Šioje pakopoje susiduriama su kelių rūšių pažintine veikla. Taikant pasirinktąjį metodą, mokiniai pirmiausia skatinami prisiminti, ką jie jau žino nagrinė-jamąja tema. Tai verčia juos pasitikrinti žinias ir pradėti mąstyti ta tema, kurią jie netrukus pradės nagrinėti smulkiau. Per šį pradinį veiklos etapą mokiniai susikuria asmeninių žinių pagrindą, prie kurio vėliau bus galima priderinti naujas žinias. Pasak D. Kloosterio (2001)174, svarbu suvokti, kad informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taškas. Informa-cija, pateikiama be konteksto, arba tokia, kurios besimokantieji negeba su-sieti su turimomis žiniomis, greitai pamirštama. T. Willinghamo (2007)175
teigimu, mokiniai prasmės ieško tik tada, kai randa sąsajų su gilumine problemos struktūra, geba tai susieti su jau turimomis žiniomis ir suvokia, kad reikia ieškoti gilesnės prasmės.
Mokymasis – tai procesas, susiejantis naujus dalykus su tuo, kas jau žinoma. Naujas besimokančiųjų supratimas remiasi ankstesnėmis žinio-mis ir įsitikinimais. Vadinasi, padedant mokiniams performuoti jau tu-rimas žinias ir įsitikinimus, gali būti sukurtas tvirtesnis ilgalaikio naujos informacijos supratimo pagrindas. Pasak D. Buehlio (2004)176, taikydami turimų žinių aktualizavimo strategijas, mokytojai padeda mokiniams iš atminties kartotekos gauti reikalingos svarbios informacijos ir į ją įtraukti naujų žinių. Be to, galima išsiaiškinti neteisingai suprastas ar klaidingas žinias, nes aktyviai nevertinant turimų žinių ir įsitikinimų tokių klaidų nebūtų įmanoma aptikti.
Kitas žadinimo pakopos tikslas – išjudinti besimokančiuosius. Tik mo-kiniams aktyviai įsitraukus į mokymąsi atsiranda prasmingas, ilgalaikis ir kritiškas supratimas. Aktyvus įsitraukimas reiškia, kad mokiniai turi moko-mąją medžiagą įsisąmoninti ir išreikšti savo kalba. Tokiu būdu žinios suas-meninamos, mokiniams lengviau susieti naują informaciją su jau žinoma.
Šioje pakopoje atsiranda domėjimasis nagrinėjama tema ir keliamas tikslas. Susidomėjimas ir tikslas – svarbiausi dalykai siekiant besimokan-čiųjų aktyvumo. Tikslingas mokymasis yra veiksmingesnis už netikslingą. Kita vertus, tikslai yra dvejopi: mokytojo ir pačių besimokančiųjų. Pasta-rieji yra aktualesni nei nulemti išorinių šaltinių ir neretai siekti tam tikro tikslo skatina kaip tik susidomėjimas.
Kritinio mąstymo ugdymo proceso pakopos:
- žadinimas: ką apie tai žinau ir manau, kokių asociacijų kyla?
- prasmės suvokimas: kaip nauja informacija dera su turima? Ką ji man sako?
- refleksija: ką dabar apie tai galvoju? Kaip pakito mano supratimas? 174 klooster, d. Kritinis mąstymas – kas tai? 2001, p. 36–40.
175 willinGhaM, d. t. Critical Thinking. Why Is It So Hard to Teach? American Educator, 8-19, 2007, p. 14. Prieiga per internetą: <https://www.aft.org/sites/default/files/periodicals/Crit_Thinking.pdf>.
Antroji kritinio mąstymo ugdymo pakopa – prasmės suvokimas. Tai naujo mokymosi turinio suvokimas per tam tikrą veiklą. Mokiniai, skai-tydami tekstą, klausydami aiškinimo ar taikydami kitas priemones, yra supažindinami su nauja tema ir siekdami suvokti prasmę susieja naują me-džiagą bei idėjas su jiems jau žinomomis. Šioje pakopoje itin svarbus mo-kytojo pasirenkamas informacijos pateikimo būdas. Mokytojas, siekdamas paskatinti kritinį mokinių mąstymą, turi visus juos įtraukti į diskusiją, padrąsinti laisvai mąstyti proceso metu ir stengtis suprasti, kad mąstant kritiškai ne visada galima rasti teisingą atsakymą – kartais baigiantis disku-sijai gali kilti dar daugiau klausimų ar atsirasti skirtingų temos vertinimo aspektų. Pedagogas, kuris taiko kritinį mąstymą skatinančius metodus ir vertina atviresnį požiūrį, stengiasi padėti vaikams aiškiau suvokti perspek-tyvos skirtumus.
Svarbiausios prasmės suvokimo pakopos užduotys yra šios: 1) išlaiky-ti susidomėjimą, susišlaiky-tiprinišlaiky-ti žadinimo pakopoje kilusį dėmesį ar impulsą; 2) padėti besimokantiesiems kontroliuoti suvokimą (Steele, Meredith,