Life Survey – EQLS)
9. Mercer Human Research miestų gyvenimo kokybės
vertinimai
Tarptautinė konsultacijų bendrovė Mercer Human Research matuoja miestų gyvenimo kokybę pagal 39 kriterijus:
1 D. Britanijos ekonomikos aktualijų leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinys,
įkur-tas 1946 m.
Indeksas sudarytas iš devynių rodiklių:
• Sveikata: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) (šaltinis: US Cen sus Bureau).
• Šeimos gyvenimas: skyrybų skaičius (1000 gyventojų), konvertuojamas į in-deksą nuo 1 (mažiausias skyrybų skaičius) iki 5 (didžiausias) (šaltiniai: JT; Euromonitor).
• Dalyvavimas bendruomenės gyvenime: indeksas parenkamas nuo 1, jei šalyje populiari narystė profesinėse sąjungose, būdingas dažnas bažnyčios lanky-mas ir pan., arba 0, jei atvirkščiai (šaltinis: World Values Survey).
• Materialinė gerovė: BVP vienam asmeniui, prieiga prie švaraus vandens (šal-tinis: Economist Intelligence Unit).
• Politinis stabilumas ir saugumas (šaltinis: Economist Intelligence Unit). • Klimatas ir geografija: platuma, kurioje yra šalis, nes nuo jos priklauso
šiltes-nis ir šaltesšiltes-nis klimatas (šaltišiltes-nis: CIA World Factbook).
• Darbo saugumas: nedarbo lygis (proc.) (šaltinis: Economist Intelligence Unit). • Politinė laisvė: vidutinis politinių ir pilietinių laisvių indeksas. Skalė svyruoja
nuo 1 (visiškai laisva) iki 7 (nelaisva) (šaltinis: „Freedom House“.
• Lyčių lygybė: matuojamas moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio santy-kis (šaltinis: JTVP Žmogaus socialinės raidos ataskaita)
10. Lietuvos mokslininkų E. Vilko, V. Pukelienės, V. Star kaus kienės
(Vytauto Didžiojo universitetas) gyvenimo kokybės indeksas
Lietuvos mokslininkai ekonomistai E. Vilkas, V. Pukelienė, V. Star-kauskienė, nuo 2006 m. tiriantys gyvenimo kokybės veiksnius ir jos verti-nimo galimybes, taip pat pasiūlė kompleksinį gyveverti-nimo kokybės veiksnių vertinimo modelį, kuris gali būti naudojamas kaip instrumentas ir praktinė priemonė, periodiškai vykdant gyvenimo kokybės stebėseną šalyje ar ste-bint tam tikrų gyventojų grupių gyvenimo kokybę.Šių autorių požiūriu, gyvenimo kokybė yra nagrinėjama kaip daugeliu ekonominių ir kitų veiksnių vertinama, visus žmogaus gyvenimo aspektus apimanti koncepcija, kuri grindžiama išorinės aplinkos tinkamumo gy-venti (makroaplinka) ir vidinės aplinkos, kontroliuojamos paties žmogaus, kaip teisių ir laisvių turėtojo, teikiamomis galimybėmis tobulėti ir didinti savąją gerovę (mikroaplinka), sinteze.
Modelio autoriai teigia, kad sąlygos gerai gyventi ir siekti gyvenimo ko-kybės priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, gamtinės, politinės, socioeko-nominės aplinkos, o asmens galimybės siekti aukštesnės fizinės, asmens vystymosi, materialinės ir socialinės gerovės priklauso nuo vidinės aplinkos. Pagal tai, kas – viešoji politika ar pats žmogus – ir kokia kryptimi individo atžvilgiu – iš išorės ar vidaus – veikia gyvenimo kokybę, autoriai skiria dvi veiksnių grupes: pirmoji apima viešąja politika nereguliuojamus (klimato
są-• gyvenamosios • ekonominės • socialinės • kultūrinės • politinės aplinkos • sveikatos apsaugos • švietimo • transporto
• visuomeninio sektoriaus pas-laugų
• prekių ir paslaugų pasiūlos • gamtinių sąlygų bei • rekreacijos aspektus
Kompleksinis gyvenimo kokybės verti ni mas remiasi vidinės ir išorinės aplinkos veiksnių grupėmis.
Vidinė GK aplinka apima: • fizinę gerovę
• asmens vystymosi gerovę • materialinę gerovę • socialinę gerovę
Išorinė GK aplinka apima: • gamtinę
• politinę • ekonominę ir • socialinę aplinkas
lygas, geografinę šalies padėtį) ir reguliuojamus (korupcija, politinis ir mak-roekonominis stabilumas, socialinė apsauga ir kt.) veiksnius, antroji – paties žmogaus kontroliuojamus veiksnius – sveikatos būklę, išsimokslinimą, šei-mą, laisvalaikį ir kt. Vertinant šiuos išorės ir vidaus veiksnius, kiekvienam iš veiksnių pritaikius svorio koeficientus ir iš jų sudarius integruotą gyvenimo kokybės indeksą, nustatomas jų prielaidų palankumas šalyje, kuris leidžia jas palyginti su kitų šalių gyvenimo kokybės prielaidomis laiko atžvilgiu.
11. J. Stiglitzo, A. Seno ir J. Fitoussi gyvenimo kokybės indeksas
J. Stiglitzas, A. Senas ir J. Fitoussi gyvenimo kokybei vertinti siūlo tris gyvenimo kokybės matavimo požiūrius:1) subjektyvi gerovės samprata, remiantis visuomenės nuomone ir psi-chologiniais gyventojų tyrimais. Kaip rodo patirtis, kiekvienas asmuo yra ge-riausias savo gyvenimo sąlygų vertintojas. Nors šis metodas yra gana utilitarus, tačiau kartu remiasi ir daugelio senovės bei šiuolaikinių kultūrų suformuoto-mis prielaidosuformuoto-mis, kad galimybės ir teisės žmogui būti laimingam ir patenkin-tam savo gyvenimu suteikimas yra visuotinis žmonijos egzistencijos tikslas;
Objektyvūs kriterijai, formuojantys gyvenimo kokybę, naudojami me-todikoje:
1) Sveikata, sergamumas, mirtingumas. 2) Švietimas.
3) Asmeninis aktyvumas (mokamas / nemokamas darbas, vykimas į dar-bą, laisvalaikis, gyvenimo sąlygos).
4) Politinė valia ir valdymas (žodžio laisvė, politinių pažiūrų laisvė, kons-titucinės teisės ir teisinės garantijos, lygybė įstatymų atžvilgiu, nepriklausoma teismų santvarka, laisvė nuo korupcijos ir politinės įtakos).
5) Socialiniai ryšiai (pasitikėjimas, socialinė atskirtis, neoficiali parama, darbo vietos įsipareigojimai, religiniai įsitikinimai, jungiantis socialinis ka-pitalas (Bridging social capital), t. y. draugystė su kitos rasės, religijos ir pan. asmenimis).
6) Aplinkos sąlygos (aplinkos kokybė ir žmonių sveikata, prieinamumas prie aplinkosaugos paslaugų, klimato pasikeitimai ir „natūralios“ stichinės nelaimės).
7) Saugumo stoka (asmeninis nesaugumas, ekonominis nesaugumas, su-sijęs su nedarbu, sergamumu, amžiumi).
8) Horizontaliosios (cross-cutting) problemos: asmenų, charakterių, kar tų nelygybė.
2) gebėjimai / pajėgumai; žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip šių kin tamųjų – darbų ir būties (pareigų, atliekamų funkcijų) ir jo laisvės pasi-rinkti tam tikras funkcijas (gebėjimus) – derinys. Kai kurie iš šių gebėjimų gali būti visiškai elementarūs, susiję su fiziniu veiksnumu; kiti sudėtingesni (pvz., išsilavinimas, raštingumas), reikalingi norint aktyviai dalyvauti poli-tiniame gyvenime ir pan.;
3) trečias požiūris, susijęs su ekonominėmis kategorijomis, – teisingas paskirstymas. Pagrindinė gerovės ekonomikos idėja – įvertinti skirtingus pinigais neišreiškiamus gyvenimo kokybės dydžius pagal žmonių jiems tei-kiamus prioritetus. Šis metodas reikalauja detalios informacijos apie dabarti-nį žmonių požiūrį į kiekvieną iš vertinamų nepiniginių dimensijų ir jų prio-ritetus ir kartu padeda išvengti situacijos, kai statistikai apskaičiuota vidutinė gyventojų perkamoji galia („average“ willingness-to-pay) neproporcingai at-spindi tik visuomenės turtingųjų prioritetus.
Metodikoje siūlomos taikyti subjektyvaus gyvenimo kokybės vertini-mo rodiklių reikšmės labai priklauso ir nuo objektyvių faktorių, pavyzdžiui, tokių kaip darbas. Pirmiausia, atliekant subjektyvius vertinimus, analizuoja-mos tokios sritys kaip šeima, darbas, finansinė padėtis. Antrasis vertinamas aspektas susijęs su asmens jutiminiu pasauliu: skausmas, rūpestis, pyktis arba pomėgiai, malonumai, pasitenkinimas, pagarba.