PARODYMŲ PATIKRINIMAS VIETOJE 133
6.1. Parodymų patikrinimo vietoje samprata, teoriniai ir procesiniai pagrindaiprocesiniai pagrindai
Parodymų patikrinimas vietoje – ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu, išvykus į apklaustojo asmens nurodytą vietą, išsiaiškinama, ar jo pa-rodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje, padeda demaskuoti asme-nis, įtariamus padariusius nusikalstamas veikas. Darant parodymų patik-rinimą vietoje taip pat siekiama surasti objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti.
Parodymų patikrinimas vietoje pagal Lietuvos Respublikos baudžia-mojo proceso kodekso normas priskiriamas prie parodymų patikrini-mo veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiapatikrini-mojo proceso kodekso 196 straipsnį, siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduoda-mus klausiužduoda-mus. Tikrinant parodyužduoda-mus vietoje turi būti laikomasi šiame kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Pagal apklausiamo asmens parodymus gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus. Jeigu tikrinant parodymus vietoje randama kokių nors objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, jie turi būti paimami ir šis faktas nu-rodomas parodymų patikrinimo vietoje protokole.
133 Ši dalis parengta paga:l Kriminalistika. Taktika ir metodika. Vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013.
6 / Parodymų patikrinimas vietoje Taigi parodymų patikrinimo esmė yra ta, jog anksčiau apklaustas as-muo vietoje atkuria įvykio situaciją ir aplinkybes, rodo tam tikrus veiks-mus, daiktus, dokumentus ir pėdsakus, susijusius su tiriamu įvykiu. Pa-rodymų patikrinimo vietoje pažintinę funkciją lemia dviejų informacinių srautų derinimas ir lyginimas: asmenų paaiškinimo ir faktinės nusikals-tamo įvykio aplinkos analizė, kuri yra specifinis parodymų patikrinimo vietoje požymis134.
Parodymų patikrinimas vietoje – tai toks ikiteisminio tyrimo veiks-mas, kurio metu, išvykus su apklaustu asmeniu į jo nurodytą vietą, išsiaiš-kinama, ar jo parodymai atitinka objektyvias aplinkybes, taip pat papildo-mi ir detalizuojapapildo-mi parodymai, surandama naujų duomenų.
„Parodymų patikrimą vietoje reikia daryti, kai:
1. apklaustas asmuo duodamas parodymus nurodė vietą ar maršrutą, turintį reikšmės bylai ištirti;
2. apklaustasis parodė, jog tam tikroje vietoje yra nusikalstamos veikos pėdsakai, daiktai ar kiti objektai;
3. tyrimo medžiagoje yra skirtingi dviejų ar daugiau asmenų parodymai apie įvykio vietą ir jo detales;
4. apklaustasis vietoje gali apibūdinti arba patikslinti įvykio situaciją, mechanizmą“135.
Pagrindiniai parodymų patikrinimo tikslai: patikrinti ir patikslin-ti anksčiau nustatytus faktus; suraspatikslin-ti naujų duomenų; nustatypatikslin-ti ir paša-lintui parodymų prieštaravimus; nustatyti priežastis ir sąlygas, lėmusias nusikalstamos veikos padarymą, Siekiant šių tikslų sprendžiami tokie už-daviniai: surasti nusikalstamos veikos padarymo vietą, kai kitu būdu to padaryti negalima; nustatyti, kokiu maršrutu buvo nuvykta į vietą ir iš jos; surasti duomenis, kuriuos apklausiamasis nurodė savo parodymuose; nustatyti įtariamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, apie kuriuos nėra žinoma; nustatyti tikrąsias tiriamo įvykio sąlygas, jeigu jos pakito iki ap-žiūros momento; nustatyti apklausiamo asmens žinojimą apie aplinkybes, sudarančias tyrimo dalyką.
Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo pagrindai dažniausiai nu-rodomi tokie: ikiteisminio tyrimo pareigūno abejonė dėl duomenų (pa-134 Криминалистика. Учебник. Под. ред. Е. П. Ищенко. Москва: Проспект, 2012, с. 306. 135 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Teisinės
rodymų) tikrumo arba prieštaringa informacija (faktai), esantys byloje; ikiteisminio tyrimo pareigūno siekis kiek įmanoma objektyviai ir tiksliai įtvirtinti (patikrinti) anksčiau gautą informaciją arba užtikrinti surinktos medžiagos akivaizdumą; gauti naujų duomenų arba informacijos šaltinių, kartais visiškai nelauktų tyrėjui, pavyzdžiui, atgaminti asmens atmintyje įvykio aplinkybes, patikslinti anksčiau duotus paaiškinimus, palyginti juos su aplinka įvykio vietoje ir su kitais objektyviais duomenimis; ne tik pa-tikslinti jau žinomas aplinkybes, bet ir patikrinti konkrečias tyrimo versi-jas, kaip realiai vyko tiriamas įvykis.
Atsižvelgiant į tai, galima apibrėžti parodymų patikrinimo vietoje procesinį turinį kaip veiksmus tikrinant, tikslinant esamus ir aptinkant naujus faktinius duomenis, turinčius reikšmės bylai, tikrinant tyrimo ver-sijas, pašalinant surinktos informacijos prieštaravimus, atkuriant įvykio vietą, nusikalstamos veikos aplinkybes ir sąlygas bei jo dalyvių veiksmus.
Galima nurodyti keletą skirtumų nuo kitų ikiteisminio tyrimo veiks-mų:
• asmens savanoriškumas;
• asmuo realioje aplinkoje rodo objektus, paaiškindamas savo teigi-nius, ir demonstruoja savo veiksmus;
• neatliekama jokių specialių vietos pakeitimų;
• pėdsakai ir kiti objektai surandami pagal asmens, kurio parodymai tikrinami, nurodymus;
• parodymų turinys palyginimas su vietos aplinka ir jo detalėmis. Kita vertus, tarp parodymų patikrinimo vietoje ir kitų parodymų pa-tikrinimo veiksmų yra ir panašumų. Plačiau panagrinėsime pagrindinius panašumus ir skirtumus. Visų pirma aptarsime parodymų patikrinimo vietoje skirtumus nuo kitų parodymų patikrinimo veiksmų.
Pagrindinis parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento kaip paro-dymų patikrinimo procesinių veiksmų skirtumas yra jų turinys. Ikiteismi-nio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka eksperimentą, t. y. atkurdami tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes at-lieka ir būtinus bandymus, šie bandymai atat-liekami keletą kartų, tyrėjas tam sukuria būtinas sąlygas. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, asmens, kurio parodymai tikrinami, veiksmas yra demonstracinio pobūdžio, be to, tai vyksta būtinai toje vietoje, kuri susijusi su tiriamu įvykiu, o eksperimen-tas, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti atliekamas ir kitoje vietoje.
Parody-6 / Parodymų patikrinimas vietoje mų patikrinimo vietoje būtinai ir savanoriškai turi dalyvauti asmuo, kurio parodymai tikrinami – įtariamasis, liudytojas, nukentėjusysis, o eksperi-mentas gali būti atliekamas ir jiems nedalyvaujant. Parodymų patikrinimo vietoje nereikia specialiai rekonstruoti įvykio aplinkos, nėra sprendžiamas klausimas, ar įvykis galėjo įvykti, ar ne, kas būdinga eksperimentui, o tik patikslinama, kur ir kaip pagal parodymus tai įvyko. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje iniciatyva priklauso (turi priklausyti) asmeniui, kurio parodymai tikrinami, jam negali būti duodami nurodymai ar patarimai.
Parodymų patikrinimas vietoje skiriasi nuo parodymo atpažinti. Visų pirma skiriasi šių veiksmų tikslai. Parodymo atpažinti tikslas – identifi-kuoti objektą pagal atmintyje išlikusį atvaizdą (viena iš kriminalistinės identifikacijos formų).
Įstatymas numato keletą būtinų objekto identifikavimo pagal atminty-je išlikusį atvaizdą – parodymo atpažinti kaip procesinio veiksmo – taisyk-lių: objektus atpažinti parenka ir pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o tikrinant parodymus vietoje objektus parodo asmuo, kurio parodymai tikrinami; objektas (daiktas) rodomas panašių vienarūšių grupėje; jei at-pažįstantysis nurodė vieną iš pateiktų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokius požymius ar ypatumus jis atpažino, parodymų patikrinimo vietoje metu asmuo, kurio parodymai tikrinami, ne tik parodo objektą arba vietovės dalį, bet ir nurodo su juo susijusius įvykius, demonstruoja veiksmus, paaiškina šių aplinkybių ryšį su tiriama nusikalstama veika.
Parodymų patikrinimą vietoje ir įvykio vietos apžiūrą sieja jų atlikimo vieta, tačiau pagrindinis skirtumas yra jų tikslai bei šių tikslų pasiekimo būdai. Apžiūros tikslas – rasti pėdsakus ir kitus duomenis, išsiaiškinti įvy-kio aplinką, o parodymų patikrinimo vietoje pagrindinis tikslas – patikrin-ti anksčiau gautus parodymus. Pagrindinis dalyvis čia yra asmuo, kurio parodymai tikrinami, be to, įvykio vieta apžiūrima pirmiau negu patikri-nami parodymai toje pačioje vietoje. Apžiūrint įvykio vietą, kai dalyvauja įtariamasis, liudytojas ar nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats pasirenka atliekamų veiksmų tvarką, o parodymų patikrinimo vieto-je metu asmuo, kurio parodymai tikrinami, turi sąlyginį savarankiškumą, pats nurodo judėjimo kryptį, savarankiškai pats parenka objektų ar vieto-vės dalių parodymo eiliškumą.
Parodymų patikrinimas vietoje ir apklausa irgi tarpusavyje susiję, nes tikrinami tik apklausos metu gauti parodymai. Aišku, tyrėjas per
paro-dymų patikrinimą gali užduoti klausimus, išskyrus tuos, kuriuos galima vertinti kaip primenamuosius, sufleruojančiuosius, tačiau per apklausą iki teisminio tyrimo pareigūnas aiškinasi visas apklausiamam asmeniui žino mas aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje metu užduoda klau-simus, susijusius su tiriamojo įvykio aplinka, ir apklausiamas asmuo ne paprastai pateikia jam žinomą informaciją, o paaiškina jau duotus parody-mus dėl savo veiksmų, jų ryšio su įvykio aplinka ir aplinkybėmis.
Kriminalistikoje parodymų patikrinimas vietoje gali būti skirstomas įvairiais pagrindais:
• pagal asmenis, kurių parodymai tikrinami (įtariamojo, kaltinamojo, liu dytojo, nukentėjusiojo);
• pagal veiksmų rodymą (savo veiksmų, kitų asmenų veiksmų rody-mas);
• pagal apimtį (pagrindinis, papildomas); • pagal eiliškumą (pirminis, pakartotinis)136.
Parodymų patikrinimo vietoje dalyviai procesine reikšme gali būti su-skirstyti į privalomus ir neprivalomus.
Privalomas šio procesinio veiksmo dalyvis ir jo organizatorius yra ikiteisminio tyrimo tyrėjas arba prokuroras, kurie ir nusprendžia, atlikti šį veiksmą ar ne, nustato jo laiką, aplinkybes, kitus dalyvius, planuoja šio veiksmo atlikimo taktiką, fiksuoja jo eigą bei rezultatus.
„Šį tyrimo veiksmą, be ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro, gali
atlikti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Atliekant šį veiksmą jis gali dalyvauti tokiais atvejais, kuomet parodymų patikrinimą vietoje reikia daryti su ne-pilnamečiu liudytoju ar nukentėjusiuoju arba su įtariamuoju (LR BPK 189 str.), kuriuos apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas.“137
Kitas privalomas parodymų patikrinimo vietoje dalyvis ir svarbiau-sia figūra yra asmuo, kurio parodymai tikrinami. Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 196 straipsnyje138 nurodyta, jog tikrinami ir fiksuojami liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymai, tačiau, mūsų nuomone, į galimų privalomų asmenų sąrašą reikia įtraukti ir kalti-136 Ищенко, Е. П.; Егоров, Н. Н. Криминалистика для следователей и дознавателей.
Москва: Контракт Инфра-М, 2010, c. 394
137 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Teisinės infor-macijos centras, 2003, p. 529.
138 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas [žiūrėta 2012-12-28]. <http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319053&p_query=&p_tr2=>.
6 / Parodymų patikrinimas vietoje namąjį, kurio parodymai irgi gali būti tikrinami vietoje, nes pagal Lietuvos Respub likos baudžiamoji proceso kodekso 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti juos atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šioje situacijoje, prirei-kus atlikti parodymų patikrinimą vietoje, mes turime dar du privalomus šio veiksmo dalyvius – kaltinamąjį (asmuo, kurio parodymai tikrinami) ir ikiteisminio tyrimo teisėją (asmuo, kuris atlieka ir organizuoja parodymų patikrinimą vietoje).
Prireikus, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kviečiamas specia-listas ar kitas procese dalyvaujantis asmuo. Pavyzdžiui, kai reikia padėti pareigūnui surasti ir paimti pėdsakus, daiktus ar kitus objektus, dalyvauja specialistas kriminalistas, kai numatoma surasti žmogaus lavoną – teismo medikas, kai tikrinami vietoje nepilnamečio parodymai – valstybinis vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir pan. Specialistas, dalyvaudamas pa-rodymų patikrinimo vietoje ir apžiūrėdamas įvykio vietą, gali padėti rasti, užfiksuoti ir paimti pėdsakus, patikslinti jų susidarymo mechanizmą. Už-duodamas klausimus, leidus prokurorui arba ikiteisminio tyrimo pareigū-nui, specialistas gali aktyvuoti asmens, kurio parodymai tikrinami, atmin-tį; paprašyti patikslinti parodymus, kurie, atsižvelgiant į specialisto žinias, gali jam kelti abejonių. Specialistas gali konsultuoti ikiteisminio tyrimo pa-reigūną dėl savo paties dalyvavimo šiame procesiniame veiksme taktikos ir rezultatų racionalumo, padeda naudoti specialias technines priemones.
Teisinėje literatūroje išskiriama atskira vadinamųjų pagalbinių daly-vių arba, kaip vaizdžiai juos pavadino prof. R. S. Belkinas, „asmenų, atlie-kančių vaidmenis, arba, kitaip tariant, statistų“139 grupė. Jiems paprastai pavedama pakeisti įtariamuosius, liudytojus ar nukentėjusiuosius ir atlikti tyrėjo nurodymus. Konkretiems veiksmams atlikti parenkant šiuos asme-nis gali būti pasitelkiamas specialistas. Jis gali konsultuoti ikiteisminio ty-rimo pareigūną ir parenkant analogus, maketus ar muliažus, kurių reikia parodymus tikrinant vietoje, juo labiau atliekant svarbią paties procesinio veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimo funkciją, kuri specialistui irgi dažnai pavedama.
139 Белкин, Р. С.; Белкин, А. Р. Эксперимент в уголовном судопроизводстве. Москва: ИН-ФРА-М-НОРМА, 1977.
Parodymų patikrinimo vietoje metu gali dalyvauti vertėjas, nes lie-tuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko-dekso 8 str.).
Parodymus tikrinant vietoje gali dalyvauti ir įtariamojo asmens gynė-jas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 48 straipsnis suteikia gynėjui teisę dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuo-ju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose.
Parodymų patikrinimo vietoje pagalbiniai dalyviai (kartais jų dalyva-vimas tiesiog būtinas) yra pedagogas (kai parodymų patikrinimas vietoje atliekamas su nepilnamečiais), psichologas, apsaugą atliekantys pareigūnai (ypač jei įtariamasis ar kaltinamasis yra suimti), pagalbiniai darbininkai (pvz., kai reikia iškasti žemėje esančius daiktus ir pan.).
6.2. Pasirengimas parodymus patikrinti vietoje ir šio