Baudžiamojo persekiojimo sėkmė, kartu ir nusikalstamumo prevencija tiesiogiai sietina su veikų atskleidimo ir ištyrimo greitumu bei išsamumu ir teisingumo kaltų asmenų atžvilgiu taikymu. Pastarasis galimas tik tuomet, kai bus tinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, nes tik taip yra sudaromos būtinos ir pakankamos prielaidos (sąlygos) teisingumui užtikrinti. taigi ikiteisminiame tyrime per atitinkamų pareigūnų atliekamas valstybines teisines pareigas (funkcijas) vyksta didžiulis parengiamasis darbas, skirtas minėtam uždaviniui įgyvendinti. Gamyboje, viešajame administravime ir kitose veiklos srityse asmens atliekamos funkcijos dažniausiai apibrėžia-mos daugiau ar mažiau formalizuotais aprašymais, įsakymais, instrukcijo-mis ir pan. iš tikrųjų funkcija visur siejama su tam tikra veiklos paskirtimi atitinkamoje srityje ir todėl ją siekiama išgryninti, nes tai labai svarbu, pvz., sprendžiant skatinimo klausimus ar, atvirkščiai, – atsakomybės taikymą, kai dėl kai kurių situacijų (priežasčių) sutrinka normalus darbo ritmas ku-riame nors veiklos bare, galbūt patiriama ir nuostolių, praradimų.
atidžiau reikėtų panagrinėti, ar ir kuo išsiskiria atliekamų funkcijų įgyvendinimas ankstesniame ir šiuolaikiniame baudžiamajame
perse-2 Funkcijų suderinamumas veiksmingame ir sąžiningame baudžiamajame persekiojime
kiojime, taip pat apskritai, kokią prasmę turi procesinės veiklos subjektų funkcijų skaidymas šioje veikloje. Jau nurodyta, kad funkcijos baudžia-majame procese kaip tam tikros procesinės veiklos pagrindinės kryptys yra siejamos su atitinkama proceso subjekto paskirtimi (veiklos organi-zaciniu, vadybiniu požiūriu) ar vaidmeniu (interesu), o tokios paskirties ar intereso įgyvendinimo lygmuo dažniausiai nustatomas atitinkamomis teisės normomis. vaidmenys paprastai siejami su vaidyba, teatru, tačiau ten veikiama pagal konkretų scenarijų. Jeigu baudžiamojo persekiojimo teisinį reglamentavimą pradėtume lyginti su scenarijumi, tai nebūtų tei-singa, nes BPk dažniausiai nenumato konkrečios situacijos ir daugelio kitų scenarijui būtinų komponentų, todėl išlieka ypač plati erdvė atitinka-mų subjektų veikimo laisvei, jo mastymo aspektams, logikai, euristikai ir kitiems pažintiniams gebėjimams.
kita vertus, procesiniuose įstatymuose nėra viename straipsnyje tie-siogiai detalizuojamos subjektų atliekamos funkcijos, jos greičiausiai su-vokiamos ir nustatomos analizuojant pareigūnų įgaliojimus bei jų teisinę padėtį visame procese. Be to, reikia pabrėžti, kad lietuvos teisės aktų hie-rarchijoje išskirtinį konstitucijoje įtvirtintą statusą, be teismo, turi ir pro-kurorai: „ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kal-tinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo...“ (konstitucijos 118 str.). Mūsų BPk nusikalstamų veikų atskleidimo pareiga perduodama prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPk 2 str.). Jau minėta, kad šitokia pareiga iš dalies atsispindi jau ir baudžiamojo proceso paskirtyje „... greitai, išsamiai atskleisti nusi-kalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteis-tas“ (BPk 1 str.). taigi iš nurodytų reikalavimų peršasi išvada, kad proce-sinė funkcija kaip teiproce-sinė kategorija yra tiesiogiai siejama su baudžiamojo proceso paskirtimi ir atitinkamo subjekto procesine padėtimi (teisėmis ir pareigomis). atitinkamų pareigūnų funkcijos yra labiau ir mažiau at-spindimos ne tik BPk tam tikrose normose, bet neretai konkretizuojamos instituciniuose įstatymuose, pvz., policijos veiklos, prokuratūros ar kitų institucijų įstatymuose bei žemesnės galios teisės aktuose.
Baudžiamojo proceso moksle procesines funkcijas įprasta grupuoti į: ikiteisminio tyrimo, kaltinimo (baudžiamojo persekiojimo), gynybos, taip pat bylos nagrinėjimo ir teisingumo vykdymo. literatūroje galime pastebėti ir kitų patikslinimų, papildant dar ir tyrimo procesinės kontro-lės (priežiūros), civilinio ieškinio palaikymo ar prieštaravimo pareikštam ieškiniui, specialisto, eksperto funkcijomis ir kt. Dažniausiai teigiama, kad kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas, o privataus kaltinimo bylose kaltina tik nukentėjusysis ir šio atstovas, nes prokuroras, nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme, paprastai nedalyvauja. estijos baudžiamojo proceso kodekso 17 str. yra skiriamos proceso šalys – prokuratūra, kaltinamasis ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas22.
kaltinimo funkcija yra veikla, kuria palaikomas kaltinimas teisme ir kurios tikslas yra užtikrinti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą vei-ką, būtų tinkamai pritaikytas įstatymas, t. y. jam būtų paskirta jo padarytą nusikalstamą veiką ir jo kaltę atitinkanti bausmė ar kitaip išspręstas jo at-sakomybės klausimas. viešojo kaltinimo bylose šią funkciją vykdo valsty-binis kaltintojas (prokuroras) ir nukentėjusysis bei jo atstovas. Privataus kaltinimo bylose – privatus kaltintojas (nukentėjusysis) arba jo atstovas. kaltinimo funkciją galėtume apibrėžti kaip visumą procesinių veiksmų, siekiant įkaltinti įtariamą asmenį, kuriam tuo pagrindu gali būti taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė. vis dėlto atrodo, kad tiek nu-kentėjusįjį, tiek ir jo atstovus besąlygiškai nereikėtų įvardyti kaltintojais, nes jų nusistatymas ir vaidmuo labiau atspindi siekį bet kuriomis sąlygo-mis gauti patirtos žalos kompensavimą, t. y. nebūtinai apkaltinant asmenį baudžiamąja teisine tvarka. nagrinėjant atliekamų funkcijų baudžiamaja-me procese pobūdį ir specifiką, visuobaudžiamaja-met reikėtų pabrėžti konkrečią pro-cesinę stadiją ar jos dalį (etapą), nuo ko nemažai priklauso vykdomos ati-tinkamos funkcijos turinio specifika. lietuvoje įpareigotas tirti nusikals-tamas veikas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas neretai baudžiamojo proceso moksle priskiriamas prie kaltinimo funkciją turinčių subjektų. kai kur yra nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo ir kaltinimo funkcijos apskritai neturi būti laikomos atskiromis funkcijomis, nes ikiteisminis
22 Правовые акты Эстонии. 2003 12 30, № 18. issn 1406-3360. Неофициаьный пере-вод с издания „Riigi teatuja“
2 Funkcijų suderinamumas veiksmingame ir sąžiningame baudžiamajame persekiojime
tyrimas atliekamas turint tikslą pasirengti būsimam nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltinimui teisme. tačiau kaltinimo atskyrimas nuo teisingumo vykdymo funkcijų – tai bendras principas, nes baudžiamojo proceso specialūs subjektai negali būti priklausomi vienas nuo kito. kita vertus, ši taisyklė turi ir tam tikrų išimčių. Pvz., kai kuriose valstybėse teismas turi įgaliojimus inicijuoti (pradėti) bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Moldovoje numatyta, kad jei teismo metu padarius Baudžiamajame kodekse apibrėžtą veiką, ikiteismi-nio tyrimo teisėjas ar atsižvelgiant į bylos aplinkybes – teismo posėdžio pirmininkas nustato veiką padariusį asmenį, apie tai yra užfiksuojama posėdžio protokole, o išrašas iš jo pasiunčiamas prokurorui. Prireikus teisminė instancija gali priimti nutartį apie veikos vykdytojo sulaikymą, ir toks asmuo kartu su nutarties kopija nedelsiant perduodami prokuro-rui (Moldovos BPk 335 str.)23. Baltarusijos BPk 307 str. 6 d. nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu pažeidus jo vedimo tvarką, kai pažeidėjo veiksmuose nustatomi nusikaltimo ar administracinės teisės pažeidimo požymiai, teismas perduoda medžiagą dėl asmens patraukimo atsakomy-bėn baudžiamąja ar administracine tvarka24. latvijoje asmeniui, kuris teis-minio nagrinėjimo metu padaro nustatytos tvarkos pažeidimą, gali būti taikomos procesinės sankcijos arba jis gali būti patrauktas atsakomybėn už nepagarbą teismui25. tačiau tai retos išimtys.
Gynyba aiškinama kaip veikla, skirta kaltinimui paneigti ar įtariamą-jį (kaltinamąįtariamą-jį) teisinančioms ar jo atsakomybę švelninančioms aplinky-bėms nustatyti. Šią funkciją vykdo įtariamasis (kaltinamasis), jo atstovas, pagal įstatymą, gynėjas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas. Gynybos funkcija atsiskleidžia iš visumos procesinių veiksmų, skirtų kaltinimui (įtarimui) paneigti, abejonėms dėl asmens kal-tinimo pagrįstumo sukelti ar atsakomybei sušvelninti. teisės moksle nėra vienos nuomonės dėl teisės į gynybą sampratos bei vietos baudžiamaja-me procese. Galima sutikti, kad tabaudžiamaja-me pačiabaudžiamaja-me kontekste teisė į gynybą
23 Moldovos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Уголовно-процессуальный кодекс Республики Молдова). Н 122-Хv, принят 14 марта 2003 г. Опубликован – Monitorul oficial, nr 104 din. 07.06.2003.Параграф: 447.
24 Уголовно-процессуальный кодекс Республики Беларусь. Минск «Тесей», 2001.
25 Уголовно-процессуальный закон. Принятый Сеймом 21-04-2005. Перевод «Biznesa informacijas birojs», ул. Гертрудес 20, г. Рига, lv-1011.2008.
apibūdinama ir kaip teisės principas, ir kaip teisės norma, ir kaip teisinės apsaugos forma (rūšis). veiksmingas teisės į gynybą įgyvendinimas pri-klauso ir nuo teisinio reglamentavimo, ir nuo praktinio normų taikymo profesionalumo, operatyvumo. Įtariamajam (kaltinamajam) teisę į gynybą padeda įgyvendinti teisminę kontrolę ikiteisminio tyrimo metu vykdantis ikiteisminio tyrimo teisėjas, į kurį minėtas proceso dalyvis gali kreiptis įstatymo numatytais atvejais, taip pat teisių kompleksas, leidžiantis teismo procese ginti savo teises. konstitucinio teismo išaiškintas teisės į teisminę gynybą baudžiamajame procese aspektas yra tas, kad baudžiamojo proce-so teisinių santykių subjektai, kurie mano, jog jų teisės pažeistos, turėtų teisę savo teises ginti teisme, neatsižvelgiant į savo teisinį statusą baudžia-majame procese.
žinoma, gynėjas labiausiai įpareigojamas rūpintis traukiamo bau-džiamojon atsakomybėn asmens gynyba, o šis asmuo (įtariamasis, kal-tinamasis), gindamasis taip pat atlieka gynybos funkciją26. antra vertus, norint pagrįsti tokią pačią nukentėjusiojo asmens poziciją (funkciją), tam tikrais atvejais ir įtariamasis (kaltinamasis), siekdamas teisingumo, gera-noriškai padeda atskleisti ir ištirti nusikalstamą veiką, bet tai jau kitos te-mos diskusija. Gynybos funkciją taip pat vykdo įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įstatymą.
Jau seniai daug diskutuojama, bandant nustatyti kaltinančiosios ir kaltinamosios šalių galimybių pusiausvyrą. abi šalys turi teisę gauti infor-maciją, teisę dalyvauti procese ir oponuoti. tačiau šių prerogatyvų taiky-mas priklauso nuo šalių iniciatyvumo, suinteresuotumo, kompetencijos ir kt. vis dėlto turėtume pripažinti, kad teisė gauti informaciją ir kartu pla-tesnės galimybės aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese yra labiau garan-tuojama kaltinančiajai šaliai – prokurorui, kuris turi nuolatinę teisę pats atlikti ikiteisminį tyrimą, inicijuoti daugelio procesinės prievartos ir kitų veiksmų atlikimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, duoti jiems nurodymus ir pavedimus, sutikti ar nesu-tikti leisti gynybai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tyrimo metu ir kt., o tai ypač svarbu užtikrinant strategines ir taktines galimybes kiekviename tyrime.
26 Gušauskienė, M. Teisė į gynybą atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas: teorinės teisinės prielaidos ir praktinio taikymo problemos. Daktaro disertacija, 2007.
30 Funkcijų suderinamumas veiksmingame ir sąžiningame baudžiamajame persekiojime
kita vertus, nėra teisinga ikiteisminio tyrimo praktikoje dažnai prieš-priešinti kaltinimą ir gynybą, nes ikiteisminis tyrimas tiesiogiai yra sieti-nas ir su gynybos institutu, kuris aiškiai pastebimas tegul ir iš paminėto lietuvos BPk paskirties reikalavimo išsamiai atskleisti nusikalstamas vei-kas ir kad nievei-kas nekaltas nebūtų nuteistas. Be to, kaltinimo ir gynybos funkcijų griežtas priešpriešinimas tarsi veikia apkaltinamąjį ikiteisminio tyrimo veiklos pobūdį, tuo tarpu iš tikrųjų šiame etape ypač nuosekliai turi būti laikomasi tyrimo išsamumo reikalavimų, o atsiradus atitinka-moms aplinkybėms baudžiamasis procesas privalo būti pareikšto įtarimo dalyje ar visiškai nutrauktas (pvz., BPk 3, 212, 213 str.).
Jau buvo užsiminta, kad konstitucija ir procesiniai teisės aktai įpa-reigoja prokurorą ginti asmens teises ir teisėtus interesus. Bent jau pirmi-niuose ikiteisminio tyrimo tarpspirmi-niuose prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas sprendžia gynybai skirtus uždavinius, kai aiškinasi asmens at-sakomybę pagrindžiančias ir ją naikinančias aplinkybes, tačiau šiuo atve-ju turėtų būti kalbama apie išsamų tyrimą, o ne apie gynybos funkcijos įgyvendinimą.
kaip pati svarbiausia ir teisingumą nulemianti yra įvardijama bylos teisminio nagrinėjimo ir išsprendimo ar teisingumo vykdymo funkcija, kurios taikymas priskiriamas tik teismui. teisminio bylos nagrinėjimo ir išsprendimo funkcija yra išimtinai teismo veikla, nukreipta į paprastai viešą nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių išaiškinimą, nusikalsta-mą veiką padariusio asmens pripažininusikalsta-mą kaltu ir teisingos bausmės jam paskyrimą arba asmens išteisinimą. Šią funkciją vykdo teisėjas arba teisėjų kolegija. kartais atskiromis funkcijomis yra išskiriamas bylų nagrinėjimas apeliacine ir kasacine tvarka, betgi ir šiais procesais taip pat vykdomas teisingumas, todėl bylų nagrinėjimo šitokiose stadijose nereikėtų laikyti atskiromis baudžiamojo proceso funkcijomis. Gali atrodyti, kad tam tik-ru mastu bylos išsprendimo funkciją įgyvendina ir prokuroras, kai įstaty-mo numatytais atvejais (BPk 214 str.) jis ikiteisminį tyrimą nutraukia ar inicijuoja proceso nutraukimą kitais pagrindais. tačiau tai nereiškia, kad prokuroras vykdo teisingumą, nes šitokie prokuroro nutarimai gali būti skundžiami teismui ir panaikinami. tai yra pabrėžta ir lietuvos konsti-tucinio teismo jurisprudencijoje, kad pagal konstituciją prokuroras ne-vykdo teisingumo; teisingumas taip pat nėra ne-vykdomas ikiteisminio
tyri-mo etape. teisingutyri-mo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą. Jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos.
vis dėlto teisingumo vykdymo funkcija šiame darbe plačiau nebus nagrinėjama.
ikiteisminio tyrimo, kaltinimo, gynybos ir teisingumo įgyvendini-mo funkcijų atribojimas baudžiaįgyvendini-mojo proceso įgyvendini-moksle traktuojami svar-biausiais rungimosi principo elementais. lietuvos konstitucinis teismas 1999 m. vasario 5 d. ir vėlesniuose nutarimuose27 nurodo teismo ir kitų baudžiamojo proceso subjektų funkcijų atskyrimo principą kaip vieną iš demokratinių principų. nei kaltinamasis, nei gynėjas nėra valstybės insti-tucijų subjektai, o teismas taip pat negali atlikti kaltinimo funkcijos.
Baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame, valstybei atsto-vauja ikiteisminio tyrimo įstaigos (atitinkami jų pareigūnai), prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, turintis, kaip ir kiti teisėjai, teisminės valdžios įgaliojimus. Rungtyninio ir tiriamojo baudžiamojo proceso modeliai su-teikia didesnes ar mažesnes galimybes šalims daryti tapačią įtaką teismui (teisėjui), šiam liekant pasyvesniam ar aktyvesniam. Šalių vyravimas teis-mo atžvilgiu procese dažniausiai pripažįstamas rungtyninio proceso vie-nu iš svarbiausių kriterijumi. Rungimosi principo bruožai yra įtvirtinami vos ne kiekvienos valstybės baudžiamojo proceso teisėje, tačiau
skirtingo-27 lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas „Dėl lietuvos Res-publikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 4 ir 5 dalių, 256 straipsnio 4 da-lies, 260 straipsnio 4 dada-lies, 280 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių atitikimo lietuvos Respublikos konstitucijai“. Valstybės žinios, 1999-02-10, nr. 15-402.
lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl lietu-vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties lietuvos Respublikos konstitucijai“, „Dėl lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rug-sėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m.birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d.redakcija) atitikties lietuvos Respublikos konstitucijai“ ir dėl „Pareiš-kėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymo ištirti, ar lietuvos Respublikos baudžiamo-jo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja lietuvos Respublikos konstitucijai“. Valstybės žinios, 2006-01-19, nr. 7-254.
32 Funkcijų suderinamumas veiksmingame ir sąžiningame baudžiamajame persekiojime
mis apimtimis28. Minėtas principas yra esminis baudžiamojo proceso tipą lemiantis kriterijus, bet jis negali būti vienodai taikomas skirtingose siste-mose, nes pažeistų tam tikrų interesų užtikrinimo pusiausvyrą ir sujauktų kitų galiojančių principų nuoseklią sistemą.
toliau procesines funkcijas aptarsime nuodugniau nagrinėdami jų turinį. Pabrėžtina, kad šiame darbe nebus detaliau gvildenama, kokią reikšmę sąžiningam ir veiksmingam procesui turi prokuratūros, polici-jos ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų bei su šia veikla susijusių institucijų (pvz., kriminalistinių tyrimų, ekspertizių centru ir kt.) vieta teisinėje siste-moje, jų priklausomumas, instituciniai, hierarchiniai santykiai ir pan., kas taip pat, žinoma, yra labai svarbu ir reikšminga.
2.2. Ikiteisminio tyrimo ir kaltinimo funkcijų turinys bei