PRIVALOMI AUTORIAI, SANTRAUKOS

(1)

Renesansas

M. Mažvydas XVI a.

„Katekizmas“

Kontekstas:

Martynas Mažvydas - umanistinės pasaulėžiūros lietuviškos raštijos pradininkas, XVIa. išspausdinęs pirmąją

lietuvišką knyą !araliau"iuje. #$ietuviškos

lietuvišką knyą !araliau"iuje. #$ietuviškos knyos idėja %uvo

knyos idėja %uvo su%randinta $&!'. Ve

su%randinta $&!'. Veikiamas (e)orma*ijos norėjo

ikiamas (e)orma*ijos norėjo reliiją

reliiją

skleisti imtąja kal%a. ,,!ateki+me parašė pirmąj oriinal lietuvišką eilėrašt

skleisti imtąja kal%a. ,,!ateki+me parašė pirmąj oriinal lietuvišką eilėrašt ir pirmąją lietuvišką prakal%ą -

ir pirmąją lietuvišką prakal%ą - / !nyelės

/ !nyelės

pa"ios %ylo lietuvninkump ir žemai"iump 

pa"ios %ylo lietuvninkump ir žemai"iump , kur nurodoma, kaip pažinti tikrąją reliiją, šiuo atveju 0 liuterony

, kur nurodoma, kaip pažinti tikrąją reliiją, šiuo atveju 0 liuterony%ę. ,,!ateki+mo

%ę. ,,!ateki+mo

vardu #,,1roliai seserys, imkit mane

vardu #,,1roliai seserys, imkit mane ir skaitykit', su meile kreipiamasi 

ir skaitykit', su meile kreipiamasi  tautie"ius lietuvius, yvenan"ius Mažojoje $ietuvoje ir

tautie"ius lietuvius, yvenan"ius Mažojoje $ietuvoje ir

$&!. 2rokštama, kad konservatyvi žemdir%i tauta rei"iau tapt krikš"ioniška, rainama

$&!. 2rokštama, kad konservatyvi žemdir%i tauta rei"iau tapt krikš"ioniška, rainama atsisakyti paonišk prietar ir

atsisakyti paonišk prietar ir

pažinti krikš"ioniškąją reliiją, tapti kultūrines

pažinti krikš"ioniškąją reliiją, tapti kultūrinesniems, rūpintis kal%a. !al%ama apie lietuvi kal%os s

niems, rūpintis kal%a. !al%ama apie lietuvi kal%os svar%ą, narinėjami

var%ą, narinėjami

tikėjimo klausimai. ,,!ateki+mas 0 visos lietuvi kultūros, mu+ikos,

tikėjimo klausimai. ,,!ateki+mas 0 visos lietuvi kultūros, mu+ikos, švietimo pradžia.

švietimo pradžia.

Pagrindinė mintis

Pagrindinė mintis3 $ietuvi kal%ą reikia

3 $ietuvi kal%ą reikia išmokti, norint %ūti dievo%aiminam. 2autiškumą lemia ir imtosios kal%os

išmokti, norint %ūti dievo%aiminam. 2autiškumą lemia ir imtosios kal%os

vartojimas.

Vertybės:

4imtosios kal%os svar%a, tradi*ijos, tikėjimas, raštas.

Problemos ra!ini" temos

Problemos ra!ini" temos3 5r žmous, kuris nemoka kal%os, yra išsilavinęs

3 5r žmous, kuris nemoka kal%os, yra išsilavinęs6 5r

6 5r toks individas ali tikėti &ievą6 7aony%ė ir

toks individas ali tikėti &ievą6 7aony%ė ir

krikš"iony%ė. !ą reiškia %ūti pilietiškam6 5r tautinė tapaty%ė šiandien vis dar

krikš"iony%ė. !ą reiškia %ūti pilietiškam6 5r tautinė tapaty%ė šiandien vis dar verty%ė6 !am žmoui reikalina knya6 !oks

verty%ė6 !am žmoui reikalina knya6 !oks

tikėjimo vaidmuo tautos istorijoje6 !as lemia

tikėjimo vaidmuo tautos istorijoje6 !as lemia asmeny%ės vietą renesanso kūriniuose6

asmeny%ės vietą renesanso kūriniuose6

Mikalo#$s %a$k!a XVI a.

„Postilė“

Kontekstas:

XVIa. yvenęs amžininkas Mikalojus &aukša ,,7ostilėje8 parašė /7rakal%ą 

XVIa. yvenęs amžininkas Mikalojus &aukša ,,7ostilėje8 parašė /7rakal%ą  malonj skaitytoją9 # tautin

malonj skaitytoją9 # tautin

visuomenės dokumentą' , kurioje išryškėjo kaip

visuomenės dokumentą' , kurioje išryškėjo kaip vienas žymiausi $ietuvos patriot, ynusi pilietines ir

vienas žymiausi $ietuvos patriot, ynusi pilietines ir kultūrines imtosios

kultūrines imtosios

lietuvi kal%os teises, kovojusi prieš lietuvi %ajorijos

lietuvi kal%os teises, kovojusi prieš lietuvi %ajorijos nutautėjimą ir už $ietuvos valsty%inio

nutautėjimą ir už $ietuvos valsty%inio sąvarankiškumo išsauojimą %ei

sąvarankiškumo išsauojimą %ei

stiprinimą. 7asak Mikalojaus &aukšos - ,,

&imto#i kalba yra bendrosios meilės ry!ys vienybės motina

&imto#i kalba yra bendrosios meilės ry!ys vienybės motina 'ilieti!k$mo tėvas

'ilieti!k$mo tėvas

valstybės sargas. ($naikink kalb) * s$naikinsi santaik) vienyb+ ir doryb+. ($naikink kalb) * s$naikinsi danga$s sa$l+

s$#a$ksi 'asa$lio tvark) atimsi gyvyb+ ir garb+.,,

s$#a$ksi 'asa$lio tvark) atimsi gyvyb+ ir garb+.,, ,,7ostilė

,,7ostilėje

je lietuviškos

lietuviškos literatūros

literatūros pradininkas

pradininkas teiė, jo

teiė, jo lietuviai,

lietuviai,

norėdami išlaikyti savo valsty%ę, lietuvi kal%ą turi vartoti kaip parindinę valsty%ės kal%ą, ja kurti statymus, rašyti knyas %ei

mokytis mokyklose. &auiakal%ystės aplinkoje žveldamas rėsmę tautos identitetui, Mikalojus &aukša pirmasis suprato, kad

kal%a yra itin svar%i tautos ir valsty%ės išlikimui. :is teiė, jo

ne žemės derl$m$ ne drab$ži" skirting$m$ ne !alies

graž$m$ ne miest" ir 'ili" diding$m$ gyv$o#a ta$tos bet da$gia$sia i!laikydamos ir vartodamos savo kalb) k$ri

didina ir i!laiko bendr$m) santaik)

didina ir i!laiko bendr$m) santaik) ir broli!k) meil+.

ir broli!k) meil+.

7rakal%ą alima laikyti lietuvi kal%os teisi ynimo ir jos

puoselėjimo mani)estu.

puoselėjimo mani)estu. Mikalojus &aukša pirmasis $

Mikalojus &aukša pirmasis $&! literatūroje su)ormavo tautos sampratą 3

&! literatūroje su)ormavo tautos sampratą 3

K$rgi sakia$ 'asa$ly#e

yra ta$ta tokia 'rasta ir niekinga kad net$rėt" !i" tri#" sav" ir tarsi -gimt" dalyk" : tėv" žemės 'a'roi" ir kalbos/ ,,.

4imtoji kal%a turi %ūti

4imtoji kal%a turi %ūti vartojama visais yvenimo atvejais3 %ažny"ioje, tarny%oje, namuose. Mikalojus &aukša iškiliai

vartojama visais yvenimo atvejais3 %ažny"ioje, tarny%oje, namuose. Mikalojus &aukša iškiliai

kal%ėdamas %andė tikinti skaitytoją mokytis %ei mokyti imtosios kal%os, ją vartoti, vertinti.

Pagrindinė mintis:

Pagrindinė mintis: Va

Vartodama savo kal%ą

rtodama savo kal%ą šalis išlaiko %endrumą, santaiką

šalis išlaiko %endrumą, santaiką ir %rolišką meilę.

ir %rolišką meilę.

Vertybės:

Vertybės: imtoji kal%a, žmoni tarpusavio ryšys, tautos kultūra

imtoji kal%a, žmoni tarpusavio ryšys, tautos kultūra

Problemos ra!ini" temos :

Problemos ra!ini" temos : !odėl didikai atsisako kal%ėti

!odėl didikai atsisako kal%ėti imtąja kal%a6 !odėl imtoji kal%a yra

imtąja kal%a6 !odėl imtoji kal%a yra išniekinta6 5r taisyklina

išniekinta6 5r taisyklina

kal%a 0 verty%ė6 5r iš ties žodis 0

kal%a 0 verty%ė6 5r iš ties žodis 0 svar%iausias dalykas yvenime6 !am žmoui duota kal%a6 5r aliu didžiuotis savo

svar%iausias dalykas yvenime6 !am žmoui duota kal%a6 5r aliu didžiuotis savo

protėviais6 5

protėviais6 5r lietuvi kal%ai lemta išnykti6

r lietuvi kal%ai lemta išnykti6

0. Radvanas XVIa.

Poema 1ero#inis lotyni!kas e'as „Radviliada“

Kontekstas:

:onas (advanas vadinamas

:onas (advanas vadinamas $ietuvos Ve

$ietuvos Verilijumi #

rilijumi # Ve

Ve

rilijus rašė

rilijus rašė lėtai, apalvodamas kiekvieną

lėtai, apalvodamas kiekvieną

eilutę'

.. 7arašyta

7arašyta

laikantis paneirikos žanro reikalavim ,,(adviliadaskirta 1irž ir &u%ini

laikantis paneirikos žanro reikalavim ,,(adviliadaskirta 1irž ir &u%ini kuniaikš"io, $ietuvos lauko etmono ir Vilniaus

kuniaikš"io, $ietuvos lauko etmono ir Vilniaus

vaivados Mikalojaus (advilos (udojo atminimui, vai+duojamas jo yvenimas, didiko patrioto,

vaivados Mikalojaus (advilos (udojo atminimui, vai+duojamas jo yvenimas, didiko patrioto, tėvynės ynėjo idealas. 5ukšta

tėvynės ynėjo idealas. 5ukšta

kilmė 0 sipareiojimas inti šal.

Miegoti ant !lovės svetimos * negarbinga,,.

Miegoti ant !lovės svetimos * negarbinga,,. !ūrinys - $ietuvos didy%ės paminklas, nes

!ūrinys - $ietuvos didy%ės paminklas, nes

;iper%oli+uotai išaukštinama $ietuva, jos amta #irios yra

;iper%oli+uotai išaukštinama $ietuva, jos amta #irios yra $ietuvos didy%ės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. 4iria

$ietuvos didy%ės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. 4iria

pavai+duota tarsi mitinis pasau

pavai+duota tarsi mitinis pasaulio medis, juniantis yvenimą, mirt, amžiny

lio medis, juniantis yvenimą, mirt, amžiny%ę, praeit, da%art, ateit.' . 5

%ę, praeit, da%art, ateit.' . 5ukštinamas (advila

ukštinamas (advila

(udasis ir jo žyiai. 2apęs $&! didžiuoju etmonu nulėmė $ivonijos karo

(udasis ir jo žyiai. 2apęs $&! didžiuoju etmonu nulėmė $ivonijos karo pa%aią. (advilos (udojo paveikslas kuriamas kaip

pa%aią. (advilos (udojo paveikslas kuriamas kaip

tėvynės ynėjo. Mikalojus (advila (udasis parodomas kaip sektinas pavy+dys %ajorams. 5tei"iai :.(advanas mažina tok

tėvynės paveikslą, kok savo

tėvynės paveikslą, kok savo romantinėse vi+ijose reėjo 5,Mi*kevi"ius, <.&aukantas, 5.1ara

romantinėse vi+ijose reėjo 5,Mi*kevi"ius, <.&aukantas, 5.1aranauskas, Maironis.

nauskas, Maironis.

Problemos ra!ini" temos:

1ajor lenkėjimas. !okia asmeny%ė verta paar%os6 !oks yvenimas vertas

1ajor lenkėjimas. !okia asmeny%ė verta paar%os6 !oks yvenimas vertas šlovinimo6 5r svar%u

šlovinimo6 5r svar%u

išlaikyti tautinę tapaty%ę6 !as lemia apsisprendimą sipareioti savo valsty%ei6 !oki

išlaikyti tautinę tapaty%ę6 !as lemia apsisprendimą sipareioti savo valsty%ei6 !oki tiksl siekia renesanso laik ;erojus6

tiksl siekia renesanso laik ;erojus6

!as lemia asmeny%ės vertę (enesanso kūriniuose6

2arokas

M. K. (arbievi#$s XIIIa.

Ket$rios lyrikos knygos lotyn" kalba 3eilėra!tis „4dė Pa$li$i Kozlovi#$i“ 5emties žaidimai,,6

Kontekstas:

!rikš"ioniškasis =ora*ijus. (yškiausia

!rikš"ioniškasis =ora*ijus. (yškiausias 1aroko

s 1aroko literatūros atstovas $ietuvoje.#=ora*ijus 0

literatūros atstovas $ietuvoje.#=ora*ijus 0 vienas žymiausi

vienas žymiausi

lotyn kal%a rašiusi poet, kurio

lotyn kal%a rašiusi poet, kurio kūry%a %uvo vertinama ir

kūry%a %uvo vertinama ir (enesanso laikotarpiu'. 7oe+iją persmelkia didysis krikš"ioniškj

(enesanso laikotarpiu'. 7oe+iją persmelkia didysis krikš"ioniškj

verty%i trejetas 0 tikėjimas, viltis

verty%i trejetas 0 tikėjimas, viltis ir meilė. 2aip pat ir dvasinės ramy%ės siekis.

ir meilė. 2aip pat ir dvasinės ramy%ės siekis.

7mones n$o žvėri" vien dorybė skiria ,,

..

#,,$emties žaidimai'.!al%ama apie likimo ir sėkmės nepastovumą, žmoaus menkystę, yvenimo trumpumą,

#,,$emties žaidimai'.!al%ama apie likimo ir sėkmės nepastovumą, žmoaus menkystę, yvenimo trumpumą, ;armonijos su

;armonijos su

savimi, su pasauliu ir su pasaulio kūrėju paiešką, pamatini verty%i pažinimą, dory%i savyje udymą. >ilėraštyje ,,?dė

7auliui !o+lovijui kuriamas didinas Vilniaus vai+das. !ai kurie kraštovai+džiai lyinami su (omos vai+dais. >ilėraš"io

kal%ėtojas yra patriotas, kuriam didelę

(2)

Ra!ini" temos:

5r saikinumas trukdo džiautis yvenimu6 !as žmoui padeda ištverti likimo smūius6 !okia žmoaus

yvenimo prasmė6

8'!vieta

K. %onelaitis XVIII a.

9'inė didaktinė 'oema Metai

Kontekstas3 !ristijonas &onelaitis %uvo pastorius, todėl %ūrus mokė kaip reikia yventi, pamoksluose skaitydavo /Met9

ištraukas, žadino %ūr tautinę savimonę. <var%iausias kūrinys 0 parašyta ;e+ametru epinė didaktinė ,, poema ,,Metai. !ūrin

sudaro keturios dalys - ,,7avasario linksmy%ės, ,,Vasaros dar%ai, ,,(udenio ėry%ės ir ,,@iemos rūpes"iai. 7oemoje

vai+duojamas XVIII a. (yt 7rūsijos valstie"i yvenimas, išryškinami %audžiaunink paveikslai, amtovai+džio lyriškumas

#amta plati ir raži, saulė išaukštinama kaip %ūr e+isten*ijos šaltinis ,

. 0a$ sa$lelė vėl atko'dama b$dino sviet),,.

4amta

%ūr dar%o veiklos )onas, j mokytoja, siejama artimiausiais ryšiais. 4yvenimo ratas yra susietas su met laikais.' 7oemoje yra

dau amtos vai+d, kurie retinami su žmoaus yvenimu suteikiant jiems aleorines reikšmes. 7aal pasakė"ios pavy+d

didelę dal amtos vai+d lydi api%endrinimas, /moralas8. 7avy+džiui, iš pradži ėrimasi lakštinalos %alsu, po to kal%ama

apie pilką, neišvai+d jos rū%ą, kuris lyinamas su neišrankiu %ūr apdaru. Aitas palyinimas virsta pamokymu %ūrams

-kukli lakštinalos išvai+da laikoma sektinu pavy+džiu. XVIII a. >uropos literatūroje, mene %uvo mėstama vai+duoti

keturis met laikus. Ais amtos pasikeitim vai+davimas leidžia kal%ėti apie yvenimo priešy%es3 amta apmiršta žiemą

ir atimsta pavasarB pavasar trūksta maisto, ruden - ausesni valiaiB vasarą nepaliaujami dar%ai, ruden šventės ir t.t. 2okia

alimy%ė aprėpti priešinus dalykus padeda autoriui sukurti vairiapus %ūr yvenimo paveikslą. 4amtos ir žmoaus paralelė

atskleižia poeto il susimąstymą dėl yvenimo trapumo. !eliama priimtinės žmoni lyy%ės idėja, išaukštinamas dar%as.

7oemoje ailimasi sunkiai yvenan"i, %ealinius dar%us dir%an"i %ūr, kuriuos enia ponai, šaiposi kitatau"iai. 1et poetas,

nors ir indamas lietuvninkus %ūrus, nuolatos juos moko3 kaip dir%ti, ką valyti, kaip rentis, kaip eltis per šventes.

Veikė#ai:

1ūrai skirstomi paal santyk su dar%u. 7ri"kus 0 kaimo seniūnas #šaltyšius', tarpininkas tarp pono ir %ūro,

/viežly%asis9 %ūras. Moko %ūrus kaip reikia yventi. <elmas 0 /viežly%asis9 %ūras mėstantis dievo%aiminai pamokyti kitus.

7lau"iūnas 0 irtuoklis, tininys. <lunkius 0 /nenaudėlis9, tininys. &o"ys 0 nevykęs /nenaudėlis9 %ūras. 7asižymi

kon)liktiškumu.

Problemos:

so*ialinė, reliinė, tautinė, moralinė. 2ininystė. Celyy%ė3 ponai išnaudoja %ūrus. Cutautėjimas.

(omanti+mas

8domas Mi;kevii$s XIXa. Pab * XX a. 'radžia.

Poemos „Ponas <adas“ ir „Vėlinės“  &ražina,,  Krymo sonetai,,

9ilėra!iai „4dė #a$nystei“ ir „Romantika“

Kontekstas:

iškilus romanti+mo epo*;os autorius. 7oemoje ,,Vėlinės paer%iamas tautos kankini ir tremtini atminimas,

%ūdinas realy%ės ir )anta+ijos susipynimas. !ūrinyje vai+duojami yvj ir mirusij, reimojo ir nereimojo pasauli

santykiai. ,,!rymo sonetuose kelioni po !rymą spūdžiai ir meilės Marilei atarsiai. >pinė poema,,7onas 2adas radosi iš

tevynės ilesio. DE kny kūrinys parašytas emira*ijoje, jame atskleidžiama žmoaus ir pasaulio darna, laiminos praeities

rožis, kuriamas vai+dinas senosios %ajorijos paveikslas, svar%ūs patriotiniai motyvai, moralinės verty%ės 0 drąsa, kilnumas,

teisinumas. :aunimas kvie"iamas vienytis, turėti tiksl, kovoti prieš yvenimo ydas. :aunimas, kuris turi tiksl ir kovoja prieš

neteisy%ę, yra laiminas.#?dė jaunystei' .Celaimina meilė. <var%iausia vertinti ne ap"iupiamus dalykus, ta"iau atkreipt

dėmes  amžinąsias verty%es, vidin žmoaus pasaul. Fsimylėjęs žmous vienu metu patiria didžiausią laimę, nes mylėjo, ir

didžiausią kan"ią, nes mylimoji ištekėjo už kito #7oema /Vėlinės9, eilėraštis /(omantika9'

K=rė#o darbai nemirtingi todėl

k=rė#as 'rilygsta %iev$i,,.

!ūrini žmous yra romantikas, kuris vertina amtą, meilę. $a%ai svar%ia laiko kūry%ą, kovą už

teisinumą.

Vertybės:

4amta, istorija, jauno žmoaus tikslai, ryžtinumas kovoti, meilė, laimė, $ietuva.

8.2arana$skas XIXa. Vid.

Romantinė 'oema „8nyk!i" !ilelis“

Kontekstas:

Viena iš romantinės poemos ene+i #atsiradimo priežas"i' yra tai, jo parašė poemą siekdamas rodyti dėstytojui, kad lietuvi

kal%a nėra skirta tik /mužikams9. ,,5nykš"i šilelis 0 laikomas lietuvi literatūros klasika. 5pda inuojama imtojo krašto amta #,

8r mi!ke

a! ia stovi$ ar dang$# ar ro#$#/> ,,6, ideali+uojama $ietuvos senovė, atskleidžiamas dvasinis amtos ir žmoaus ryšys. !ūrinys 0 iš dviej

dali. 7irmojoje 0 apdainuojamas miško rožis, yvy%inumas. 5ntrojoje 0 aprašoma Ailelio istorija nuo paony%ės laik iki da%arties. Idėja 0

miško likimas atspindi dramatišką $ietuvos likimą. ,,5nykš"i šilelis 0 ;imnas imtajai žemei. Ciūri da%artis kontrastiškai retinama su

senovės $ietuvos miško rožiu. 7rotestuojama prieš na*ionalinę priespaudą. Ailelis rūpinasi žmoumi. 7asakotojas skaudžiai išyvenantis

miško nykimą. $a%ai vertina praeit, %uvus amtos rož.

Vertybės:

4amta. &vasinis žmoaus ir miško ryšys. 2auta.

Pagrindinė idė#a:

@moaus ir miško darna lemia %ūties džiausmą, yvenimo erovę, jos irimas 0 merdėjimą. Miške sauoma

visa tautos istorija.

Problemos:

!odėl miškas kertamas6 4amtos naikinimas. @moaus ir amtos ryšio praradimas.

V. K$dirka

/2autiška 4iesmė9

(3)

Kontekstas:

Vin*as !udirka savo kūry%a puoselėjo lietuvi tautinę savimonę. &auiausia šio rašytojo pastanomis pradėjo eiti

žurnalas ,,Varpas8. 1ūdamas šio leidinio redaktoriumi Vin*as !udirka rašė skilt /2ėvynės varpai9. 7ro aštr, neretai

pašiepiant ir kritišką rašytojo literatūrin žvilsn neprasprūdo tuometinės tautinės, politinės, ekonominės pro%lemos, siekiant

ne tuš"iai morali+uoti, %et ryžtinai kovoti su visuomenės ydomis. &au dėmesio%uvo skiriama ir so*ialinei pro%lematikai,

išryškinan"iai visuomenės situaiją, lietuvi santykius su kitatau"iais, parindines šalies yventoj %ėdas. Vinas !udirka

stenėsi šviesti valstie"ius, mokė žemdir%ystės paslap"i. 1uvo smerkiamas savanaudiškumas, didesni taut noras lietuvius

asimiliuoti, nutautinti, palikti %e kultūros, rašto, literatūros, istorijos ir tėvynės. 7u%li*istas smerkė kyšininkavimą, $ietuvos

yventoj apaudinėjimus, skatino kovoti su išnaudojimu, arine priespauda. /2ėvynės varpuose9 keltos soialinės pro%lemos

atspindėjo tuometinę $ietuvos padėt, todėl Vin*as !udirka raino kovoti su neerovėmis. <var%iausia %uvo tėvynės ateitis ir

laisvė. <traipsniuose Vin*as !udirka pateikė mokslo žini, ekonomini patarim, taip siekdamas )ormuoti modernią visuomenę

ir valsty%ę. 7rieš pat mirt !udirka parašė /2autišką iesmę9 ir sukūrė jai mu+iką. $ietuvai atavus Cepriklausomy%ę,

/2autiška iesmė9 tapo valsty%ės ;imnu. :oje skel%iamas tautinis dekaloas #didvyriškumas, istorinė atmintis, stipry%ė, dory%ė,

dar%as, erovė, apšvieta, teisinumas, meilė, vieny%ė' turi užkal%ėjimo, tikinimo jėos. Vin*as !udirka siekia išauklėti to%ulą

žmo - dorą, mylint tėvynę ir savo artimą. !udirka visuomet %uvo praktikas, tikėjęs, kad doros alima išmokyti, o eriausias

mokytojas - dar%as, istorija. 7oetas sukūrė maldą tėvynei. F ją tiesioiai kreipiamasi, jos prašoma stipry%ės. Vadindamas

$ietuvą /tėvyne mūs9, tiesioiai kreipdamasis  /didvyri žemę9, Vin*as !udrika kuria dvejopą $ietuvos vai+dą3 romantin,

%ūdiną susitelkian"iai tautai, ir istorin. 4iesmės vai+dai paprasti, em%lemiški, lenvai simenami ir suprantami kiekvienam

žmoui3 didvyri žemė, dory%ės takais einą $ietuvos vaikai, tamsą išsklaidanti saulė, meile dean"ios širdys. Viskas - $ietuva,

$ietuvoj, $ietuvos, $ietuvai. @odžio taia, liepimu, sakymu auklėjama, vienijama, skatinama aktyviai veikti.

Maironis XIX 'ab. ? XX a. 'radžia

9ilėra!i" rinkinys „Pavasario balsai“

Kontekstas:

Maironis didis ne tik literatūros kontekste, %et ir kaip tautos atimimo dainius. Celeisdamas užmiti žmoni

tautiškumui rašytojas savo poe+ija %ei puoselėjamomis verty%ėmis surinko, suvienijo visa, kas yra %ranu lietuviui ir dėl ko

verta draue kurti valsty%ę. >ilėraš"i rinkinyje ,,7avasario %alsai8 Maironis taiiais poe+ijos vai+dais ir jautriomis

emo*inėmis priemonėmis išreiškė tautinio atimimo laikotarpio svar%iąsias idėjas, žadino kovos entu+ia+mą ir prisikėlimo vilt.

,,7avasario %als meta)ora 0 yvenamojo meto ir poeto kūry%os dvasios atspindys. >ileraš"i žmous idealistiškai aukština

tėvynę,amtą, kultūrą. !vie"ia dir%ti tėvynės la%ui. Viename svar%iausi rašytojo eilėraš"i - ,,$ietuva %rani8 iškeliamos trys

verty%ės. 7irmoji ir svar%iausia 0 meilė ir atsidavimas 2ėvynei. 7raeityje ieškoma pavy+dži na*ionaliniam sąmoninumui,

kovinumui žadinti. >ilėraštis taip pat kupinas meilės amtai. :i yra ar%ina praeities liudininkė. Mylima, kad žemėje yvos

tradi*ijos, kultūra. Ir dar viena verty%ė 0 tautiškumas, kurio sauotoja 0 moteris. Minimi vai+džiai iš liaudies dain3 /? po tuos

kalnus sesutės visosG 4raudžiai maloniai dainas rinuoja9. <usikūrus nepriklausomai $ietuvos valsty%ei šis Maironio kūrinys

varžėsi su Vin*o !udirkos /2autiška iesme9 dėl valsty%inio ;imno statuso.

<emos:

2ėvynės rožis .<kaudus tėvynės likimas.(yšys tarp kraštovai+džio ir kultūros. Istorinė praeitis. 4amta ir žmous.

4amtos naikinimas.

Pagrindinė mintis:Meilė tėvynei 0 tai dar%as.

Vertybės:

2ėvynė, laisvė, tėvynės meilė. 4amta. &ar%as. !ultūra, istorinė praeitis.

0. 2ili=nas

@ovelės Abagas,, @em$n$,,  Keli$,,  „5azda“ „Vagis“

8'ysaka „5i=dna 'asaka“

Kontekstas:

XX a. pradžios rašytojas, savo kūry%oje visapusiškai norėjęs perteikti tikrovę, vai+davo ero ir %loo yvenimo

reiškinius. 7si*;oloinio reali+mo pradininkas lietuvi literatūroje.

8'ysaka 5i=dna 'asaka,, 0 istorinis lyrinis kūrinys, kuriame vai+duojamas DHJm. <ukilimas ir jo pasėkmės žmoni

likimams, :uo+apotos traedija. 5prašomos jaunos šeimos svajonės, :uo+apotos vyro 7etro 1anio susižavėjimas sukilimo

idėjomis ir išėjimas  mišką, pas sukilėlius. :uo+apota išeina ieškoti vyro, ta"iau miške sutinka ka+kokus, slepiasi nuo j,

4ržusi pas kaimynus &omulius sužino, jo vyras paautas ir iša%entas miestan. :uo+apota mieste pamato vyrą kartuvėse. :i

išprotėja, uždaroma  kalėjimą, kur paimdo neyvą vaikel. Vėliau rąžinama  imtąj sodži, savo namuose pamato ka+oką ir

tampa kampininke.

Pagrindinė a'ysakos 'roblema * kai' žmoga$s likim) keiia veikia a'linkos s)lygos.

@ovelė#e Abagas,,

vai+duojamas 7etras <a%aliūnas, kur sūnus išvaro iš nam. 7arindinis veikėjas u%aauja. :is dar%štus,

mylintis vaikus žmous, kur sleia ne tiek sūnaus netinkamas elesys, kiek moralinė skriauda. Covelėje vai+duojama 7etro

<a%aliūno %ūsena, nuotaika, išyvenimai. <tipriausia savy%ė 0 jis nieko nekaltina. 7asakotojas 0 liotas žmous, artimas :onui

1iliūnui. <avo kaltės suvokimas yra %ūtina dorėjimo sąlya.

@ovelė#e 5azda,,

vai+duojamas :uo+apas 0 nuolankus tėvas, atleidžiantis ir neteisiantis savo skriaudėjo, nelaikantis

nuoskaud užanty. Ai novelė 0 ;umaniškumo pamoka 3

lazda negali i!m$!ti,, žmogi!k$mo lazda t$ri d$ gal$s : vienas gali

m$!ti kitas * toleran;i#os 'amoka. 8tleisti savo skria$dė#$i * krik!ioni!ka.

@ovelė#e @em$n$,,

vai+duojami žmoni tarpusavio santykiai, kelionė Cemunu, arlaiviu  !auną. &ramatiškai vai+duojama

aplinkini smerkiama paleistuvė. 7asakojimas apie ją ne tik ver"ia susimąstyti, %et ir skatina ieškoti atsakymo  klausimą, kas ją

ver"ia taip žemintis. 7arindinė mintis 0

$žga$liodamas ir smerkdamas kir) žmog$s tam'a sil'nesnis.

@ovelė Keli$,, *

apie žmoaus moralę. ,,!elias 0 yvenimas .

Pagrindinė mintis * reikia mokėti $ž#a$sti nesk$bėti teisti

žmoga$s.

Vagis,, * psi*;oloinė, lyrinė novelė, kurioje vai+duojama :okū%o

sažinės gra$žatis, :okū%o, nužudžiusio va išpažintis. :is

prisimena, kai %ūdamas jaunas nužudo arkliava. Cenorėdamas palikti savo šeimos :okūnas neprisipažino tai padaręs.

Išsipasakojimas ly išpažintis. 2aip norima paerinti savo savijautą, atsikratyti sąžinės raužaties.

Vertybės:7asiaukojimas. 4ailėstis, dory%ė, krikš"ioniškosios verty%ės. @moni laimė, svajonės. 2ėvynės laisvė

<emos:

(4)

@moni išyvenimai.#/$iūdna pasaka9, /Vais9, /K%aas9' .Vaik ir tėv santykiai, skriauda, kaltė, ailestis kitam, paar%a.

#/K%aas9' !altės jausmas, sąžinė, moralinė atsakomy%ė, krikš"ioniškosios verty%ės #/Vais9' 5tlaidumas, ataila #/$a+da9'

2ėvynės laisvės, svajonės ir realy%ės sankirta, ;umaniškumas, meilė, laimė #/$iūdna pasaka9'.

Problemos ra!ini" temos:

!odėl žmous yvenime palūžta6 !aip išyvenimai paveikia žmo6 <kriauda ir kaltė.

=umaniškumas.!odėl vaikai nesirūpina tėvais6

Realizmas

0. <$mas?Vaižgantas XIX a. 'ab. ? XX a 'radžia.

8'ysaka %ėdės ir dėdienės

Kontekstas:

:.2umas Vaižantas 0 lietuvi kultūros puoselėtojas. 5pysakoje vai+duojamos trij žmoni 0 (apolo 4eišės,

Mykoliuko ir <everjos yvenimo istorijos, Mykoliuko drama, žmous ir %audžiava %ei meilė. Istorinis laikas 0 XIX a

%audžiava ir jos panaikinimas, veikėj yvenimai po JL met.

Pagrindinė mintis * net s$nkia$siose ne'alankia$siose

gyvenimo sit$a;i#ose žmog$s t$ri i!likti savimine'rarasti savo vertės. 7mog$s gali b=ti nelaimingas taia$ #okia

nelaimė ir #okios s)lygos negali i!st$mti teigiam" žmoga$s 'rad". Ra'olas &ei!ė

0 ei"ia <everjos, net netaria, kad ji ir

Mykoliukas myli vienas kitą.

Vaižgantas 'abrėžė liet$vio br$ož) * s$sitaikym) s$ visk$o. Mykoli$kas

0 stiprus, dar%štus,

ta"iau nuolankus, susitaikantis su pralaimėjimu. :am la%ai artima amta, smuikavimas yra kaip %endravimo su kitu pasauliu

%ūdas.!aimo pastumdėlis, nešioja kaimo ir nam %audžiavos naštą, pamažu virsta ,,dėde. Myli <everją, ta"iau jos neveda, nes

yvenimas jiems nežada prasminos ateities. 7er mylimosios vestuves jis irežia smuiki, kol nutrūksta styos.

(ever#a

Pok!taitė

0 amtos padaras, kuris aprėpia visus svar%iausius moteriškumo variantus.!upina jaunystės žavesio, jautrumo. :i

nea%ejina Mykoliukui, ta"iau išteka už (apolo 4eišės. :i ne%ejau"ia dar%o prasmės ir tampa niekinama ,,dėdiene, pradeda

lankytis kar"emoje su kitais vyrais, ta"iau tai tik laikinas maištas. Vėliau ji ramy%ę randa maldoje.

<emos:

Išyvenimai žmous, kurios alimy%ės la%ai apri%otos. @moni pasiaukojimas.Moteriškumas.Meilė.

Pagrindinė mintis:

7arindinis lietuvio %ruožas yra susitaikymas. 4amta ir žmous yra la%ai artimai susiję.

Problemos:

!okia tikroji meilė 3 ar dvasinė, ar kūn6 !as lemia žmoaus likimą. Ceryžtinumas kovoti. <o*ialiniai santykiai

šeimoje. Mylimosios praradimas.

Vertybės:

7asiaukojimas.4amta.!ultūra.Meilė.

V. Krėvė XXa. 'irmo#i '$sė.

%rama (kirgaila

Kontekstas:

Vin*as !rėvė pirmaisiais nepriklausomy%ės metais karštai ynė tėvynę.Cutraukė ryšius su 5. <metona, nes

kritiškai vertino autokratinio valdymo )ormas. Istorinėje dramoje vai+duojamos pastanos atkurti, su derinti tautos dvasi

sanklodą su naujomis idėjomis, išsauoti tautos kultūrinę tapaty%ę ir ar%inai sijunti  >uropos vaksty%i yvenimą.

Vai+duojami senieji papro"iai, tradi*ijos, kurie %ranūs širdžiai, ta"iau yra netekę alios. 4alimy%ė išsauoti vientisą $ietuvą

yra kupina dramati+mo, todėl <kiraila yra priverstas viską suprasti pats,aiškiai suvokdamas savo apsisprendimo svar%ą.

%ramos konBliktas vidinis valdovo ir žmoga$s 3 'areiga ir asmeninė laimė6 .<ar' dvie#" 'asa$li" *

krikš"iony%ės ir

paony%ės susidūrimas sukelio <kirailos proto ir jausm kon)liktą. 7rotu jis suvokia, kad &ievai 0 tik iliu+ija, o reliija 0 tik

prievartos ir žudyni priedana, ta"iau širdyje jau"ia paar%ą seniesiems &ievams.

8istr" s$k$ry * ia s$sid$ria valdovo

'areiga ir noras b=ti laimingam

, mylimam. &ėl meilės <kiraila pasiryžęs atsisakyti sosto, ta"iau $ydos kuniaikštytė ?na

&uonutė pamilsta kryžiuot !eler. <kiraila ją veda privarta. 2ai valdovo ir žmoaus drama.

Pal=ž$sios sielos *

traiška

<kirailos vidinio kon)likto atoma+a, veiksmo kulmina*ija.Valdovas patiki %i"iulio <tardo krikštu, išdavikiškai vertina

<kurdulio žodžius apie &iev laikinumą, nusivilia žmonėmis, ima vis nekesti, imasi keršto.

2ed$gnė *

norėdamas tautai ero,

%et nežinodamas kaip tai padaryti, atneša žmonėms tik skausmą. 2ampa net žmožudžiu. 7alaidoja yvą !eler.

Ker!tas

'raž$do #o žmogi!k$m). Kentė#imas * tragi!ko#o 1ero#a$s y'atybė. 7ia$r$mas ir ker!tas naikina žmogi!k)#) 'rigimt-.

!ovoje dėl $ietuvos žemi ir politinės alios <kiraila nekovoja, %et apsisuka ir išeina. 2ai palūžusio žmoaus %ruožas.

K=rinio kontekstas:

&ramos /<kiraila9 laikas XIVa. pa%aios $ietuva. 7aony%ės ir krikš"iony%ės sankirta. $ietuva istorijos

kryžkelėje.

<emos:

$ietuva istorijos kryžkelėje. Celaimina meilė. @mous verty%i kri+ės situa*ijoje.(eliijos svar%a.

Pagrindinė mintis:

@iaurumas ir kerštas naikina žmoiškąją priimt.

Vertybės:

$ietuva.(eliija.Meilė.2eisinumas.7asiaukojimas.7areia.

V. Mykolaitis?P$tinas XX a. 'radžia

Psi;1ologinis romanas 8ltori" !e!ėly

Kontekstas:

Meniškai %randaus, psi;oloinio, intelektualaus romano autorius. XX a. vidurio rašytojas, kuris o)iialiai

atsisakė kuniystės. (omane sprendžiamas parindinio veikėjo vidinis kon)liktas3 kaip suderinti kunio ir poeto kelią6

7asakojama $iudo Vasario iškuniėjimo istorija # žmoaus )ormavimosi tema'. 5tskleidžiama asmeny%ės vystymosi, %ūties

prasminimo idėja. Vai+duojama nedrąsi priimtis, nepaprastas savęs nepažstan"io, save prastai vertinan"io jaunuolio

nuolankumas # neali aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl pašaukimo 3 tėv valia, noras dir%ti $ietuvai, patriotai iš

kuni luomo. ' Ilas savęs pažinimo, tvirtėjimo, sudėtin ir vairiop apsisprendim kelias #primena =amletą, pasirinkus

savianali+ės kelią, %ando atsakyti  klausimą, kaip suderinti kunio ir poeto kelią, supranta, kad prisitaikius prie kunio

yvenimo %ūdo, išsižadi savęs, pasmerki save lėtai dvasinei mir"iai'.

<emos:

Meilė. 7asirinkimas, %ūties tema. 7atriotiškumas. !ūry%a. 2ėv ir vaik santykis.

Pagrindinė mintis:

7oeto ir kunio keliai yra %eveik nesuderinami, nes kuniystė apri%oja dauel poetui svar%i tem.

Problemos:

7asirinkimas tarp poe+ijos ir kuniystės.$enkėjimas.!uni luomo ydos.Meilė.Ceryžtinumas siekti savo nor.

Vertybės:

Meilė.$ietuva.!ūry%a.7ašaukimas.

K=rinio žmog$s:

$iudas Vasaris primena =amletą, pasirinkus vienatvės ir individualaus protesto, savianali+ės kelią. :is pats

nėra tikras dėl savo pašaukimo, todėl tėv valia išeina  kunius. $iudą Vasar stipriai veikia aplinka3 nori dir%ti $ietuvai, o

žymiausi patriotai yra iš kuni luomo.

(5)

@ovelės „Vagis“ „8d astra“ „Cleita“ Kova,,

Kontekstas:XXa. pirmosios pusės rašytojas, ekspresionistas, atsisakė vai+duoti senąji $ietuvos kaimą.

<emos:Vaiko pasaulėvoka, jo erumas ir žmoiškumas.lesys, ailėstis. <kirtin kart požiūris. @moni tarpusavio

santykiai.@moaus priimtis, žmoiškumas.7aradoksalios situa*ijos, žmonės su kaukėmis.

Pagrindinė mintis:@monės praranda žmoiškumą. @iaurėjantis pasaulis išprovokuoja tai, jo žmous siekia naikinti ne

erumu, o %rutalia jėa.

Problemos:@moiškumo stoka.<eno žmoaus atstūmimas.!art skirtumai.5r ali eras žmous mušti kitą žmo6

Vertybės:Vaiko pasaulis.5tleidimas, ailestis.@moiškumas.

,,!ova 0 vaiko kova už motiną ir savo yvenimą.

,,5d astra -

%alba 0 senas ūkininkas, kuris yra praradęs žmoiškumą. Cors j išel%ėja šuo, ta"iau jis šventą dieną, eidamas iš

%ažny"ios prisimena /ne%aitą dar%ą9 ir nuskandina yvūną. @moaus žiaurumas, žmoiškos šilumos trūkumas.

7moga$s

degradavimas * r=sti gyvenimo tragedi#a.

,,Vais 0 vaikas vai+duojamas kaip teiiamas ;erojus. :is eliasi taip kaip jam diktavo priimtis, todėl savarankiškai pasirinkęs

verty%es jis tampa su%rendęs kaip žmous. &vilypė žmoaus priimtis.

,,leita- menininko drama, nereikalino žmoaus likimas. @moni a%ejinumo, eoi+mo, sąvanaudiškumo tema.

@eoromantizmas

0. 8istis XIXa.

9ilėra!iai

Kontekstas:!aro laikotarpiu persikėlė  :5V. XIXa. lietuvi lyrikas, neoromantikas, poetas.

D. Rada$skas XEa. vid$rys

9ilėra!tis „%ainos gimimas“

Kontekstas:Modernus XXa. vidurio poetas.!ūrėjas nekkal%a patriotinėmis temomis.Itin didel dėmes skyrė estetikai, menui,

rožiui, kūry%ai.

(. @ėris XEa vid$rys.

9ilėra!i" rinkinys „Prie didelio kelio“ karo met" lyrika.

Kontekstas:

išryškina skaud savo klaid apmąstymą, tėvynės, kal%os, artimj iles. >ilėse nuolat primenamas savo kaltės

pripažinimas ir meilės išpažinimas leidžia tikėtis atleidimo, kad imtinė ir imtoji kultūra neatstums, prilaus. >ilėraštyje

,,Maironiui 0 ne tik kreipiamasi  autoritetą, %et ir apmąstomas savas kelias. >ilėraštyje išsakyta ir dvasios kan"ia, ir savo

kaltės jutimas, ir %andymas pasiteisinti, ir meilė. 7anašus santykis ir su tėvyne # eilėraštis ,,2ėvynei'. / Cepardaviau tavęs aš

niekadGCeišdaviau, mielojiN. &auelyje eilėraš"i išsakoma kaltės, %eteisės savijauta. #,,5kys man temsta nuo ašarėli -G 2okia

%eteisė'. Aird losto savo kaltės suvokimas. <tipriausiai jis išreikštas eilėraštyje ,,2olimas sapnas, jame kuriama

krikš"ioniško nusižeminimo ir atleidimo vilties situa*ija.$yrinis su%jektas yra liūdnas, jau"ia iles imtajam kraštui.

<emos:

2ėvynės ilesys, ržimas  imtinę.&vasinė %ūklė žmoaus, kuris nutolo nuo tėvynės.<vetima aplinka.5taila.

Problemos:@moaus išyvenimai esant toli nuo nam.

Vertybės:

Camai, tėvynė.$aimė, meilė. #4imtasis kraštas siejamas su laime ir meile'

2. (r$oga XX a. 'radžia

Mem$ar" knyga 3romanas6 %iev" mi!kas.

Kontekstas:7asakotojas artimas autoriui, kadani 1.<ruoa 5ntrojo pasaulinio karo metu %uvo kalintas Atut;o)o

konentraijos stovykloje.Memuar, dokumentinėje knyoje ,,&iev miškas minimos tikros vietovės, konkretūs sutikti

žmonės, laikomasi vyki ;ronoloijos. #DOPJ-DOPQ'. Vai+duojami dveji pasakotojo išyventi metai konentra*ijos stovykloje.

(ūpėjo rasti atsakymą  klausimą 0 kaip ir kada atsirado nežmoniška )aši+mo ideoloija, kaip vieni virto žvėrimis, o kiti, silpni,

iškankinti %ejėiai, iš paskutinij stenėsi išlikti žmonėmis.

0okia ideologi#a #okia 'asa$lėži=ra negalima 'ateisinti

sm$rto 'rievartos ž$dymo.

Ironija 0 dvasinės savisauos tonas. Ais kūrinys 0 oriinaliausia knya apie XXa. >uropos

konentraijos laerius.$aeryje praranda vertę visa, kas normaliame yvenime turi prasmę 0 pirmiausia kultūra,

intelientiškumas. Mirtis laeryje netekusi paslapties 0 kasdieniška, purvina, %eprasmiška. Fvykius pasakoja, kaip mato, venia

paražinim. 7asakotojas %ando neprarasti žmoiškumo pasislėpdamas po ironijos kauke.

7asakotojas yra %eteisis kalinys.

<emos:@moaus situa*ija sunkiomis sąlyomis.<kausmas, kan"ia, nelaisvė.Cužmoėjimas. 7okario menininkas 7rokrusto

varžtuose.

Problemos:

@moiškumo praradimas.4yvy%ės nuvertinimas.!aip išyventi nežmoiškomis sąlyomis6 5r ironija 0 silpnj

inklas6

Vertybės:@moiškumas.$aisvė.4yvy%ė.

(6)

8.Fkėma XX a. vid$rys

Romanas 2alta drob$lė

Kontekstas:

5ntanas 4aršva artimas autoriui, nes a%u emirantai, kūrėjai, dir%antys nemėstamą dar%ą. Išeivi kūry%a 0

nea%ejotinai viena talentiniausi lietuvi istorinės, kultūrinės ir e+isten*inės patirties išraišk. (omane vai+duojama traiška

ir skausmina XRa.žmoaus patirtis #karai, praradimai, tradi*ini verty%i nuvertėjimas'. 1ūties prasmės, %eproty%ės, istorinės

temos. 4aršva sprendžia amžinus, prakeiktus klausimus 3 kokia yvenimo prasmė6 :ei jos nėra, kam yventi6 :ei yvenimo

prasmė pats yvenimas, kaip j nuyventi6 !okios yra tikrosios yvenimo verty%ės6 5tsakym jis ieško )iloso)ijoje# remiasi

XIXa. I pusės )iloso)u 5.Aopen;aueriu' realy%ėje, savo praeityje %ei aplinkini patirtyje. (omanas apie kūrėją ir kūry%ą, ir apie

meilę, %ene žymiausias XX a. lietuvi miestietiškos pro+os kūrinys. ,,1alta dro%ulė 0 XX a. vidurio lietuvi, europie"i

istorinės patirties dokumentas, ir to laikotarpio dvasinės katastro)os api%endrinimas, modernaus žmoaus savijautos 0 vidinio

suskilimo, vienatvės, pastovi verty%i ilesio .skausmina išraiška. 5ntanas 4aršva yra protaonistas. 5ntanas 4aršva sera

neurastenija, skaudžiai išyvena, kadani dir%a monotonišką ir nemėstamą dar%ą. :is jau"iasi nelaiminas, nes dėl lios neali

sukurti to%ulo eilėraš"io. 2aip pat 4aršva skausminai aukojasi atstumdamas savo mylimąją >leną.

<emos:@moaus, atsidūrusio svetimam krašte, situa*ija. Celaimina meilė, pasiaukojimas. 7atriotiškumas. !ūry%a. Išorini

aplinky%i taka žmoui.

Problemos:!aip kurti dir%ant monotonišką dar%ą67asirinkimas istorijos kryžkelėje.Celaimina meilė, lia #neurastenija'

Vertybės:Meilė.!ury%a.

0$stinas Mar;inkevii$s XX a. 'ab * XXI a. 'radžia

Poetinė drama Mažvydas

Kontekstas:

7oetinėje dramoje ,,Mažvydas :ustinas Mar*inkevi"ius vai+davo šešioliktojo amžiaus pirmosios lietuviškos

knyos autori Martyną Mažvydą, kuris dėl pareios $ietuvai ir imtajai kal%ai išsižadėjo dievo, savo knya skleidė sampratą

apie pasaul ir %andė išmokyti lietuviško žodžio. Aia poetine drama :ustinas Mar*inkevi"ius norėjo parodyti, per kok varą ir

skausmą dyo lietuvi tautos šaknys, kaip sunkiai imė pirmosios lietuvi na*ionalinio yvenimo )ormos - valsty%ė, raštas,

menas. (ašytojas dar la%iau iškėlė rašto %ei kal%os vertę. :ustinas Mar*inkevi"ius, kuris dalies lietuvi visuomenės dar

sovietme"iu %uvo suvokiamas kaip /tautos poetas9 ,savo kūry%a aivino ir ynė lietuvi tautos kultūrinę savimonę, surąžino 

lietuvi literatūrą ;umanistinę žmoaus idėją %ei teiė estetinius literatūros vertės kriterijus. :ustinas Mar*inkevi"ius

tautiškumą iškelia poetišku patriotišku žodžiu. 2aii kiekvieno žmoaus pareia - dir%ti ir kurti del 2ėvynės.Mažvydui

la%iausiai rūpi pareia, tauta. :is yvenimo prasmę supranta kaip sipareiojimą $ietuvai, todėl atsisako asmeninės laimės.

Mažvydo lo%otiniai /špitolninkai9

<emos:Fsipareiojimas tėvynei, pareia, atsakomy%ė. (aštas, kal%a. Celaimina meilė.!altė, ataila.

Pagrindinė mintis:

<var%iau yra pasiaukojimas dėl tėvynės ir kal%os.

Problemos:7areios ir meilės santykis.Cutautėjimas.

Vertybės:$ietuva.!al%a, kultūra.Meilė.7areia.

M. Katili!kis XX a. antro#i '$sė

Romanas Mi!kais ateina r$d$o

Kontekstas:(ašytojas išeivis. (omanas prasideda miško kirtimu pavasarinio polaidžio metu %ei pelki sausinimu ir %aiiasi tą

pat ruden vykusiu miško aisru. (omano ašis 0 lietuvis ir miškas, meilės trikampis. 4ausu tarpukario neprilausomos

$ietuvos laikotarpio ženkl. Meta)ora-lietuvio išėjimas iš miško. # iš mitoloinės sąmonės  istorinę'. Mažas, miškuose

užsimetęs Virsni kaimelis tampa miniatiūriniu $ietuvos modeliu. &ramatiški amtos ir žmoni likimai rodo, per kokią

sumaišt ir ;aosą kuriasi naujos yvenimo )ormos, kokią didelę kainą tenka mokėti už išejimą  ivili+uotos visuomenės kelią.

2I$IK< yra kryžkelės žmous, išėjęs, %et neparėjęs. :is išeivis iš senojo kaimo, amtos žmous, pakliūva  naujas, netradi*ines

so*ialines aplinky%es. Ceturtas, tėvoi netektis, viešumas išudė nepasitikėjimą savimi, nepilnavertiškumo jausmą. 2iliaus

;arakteris ir likimas skleidžiasi nuolatinio nerimo ir tampos situaijose, reikalaujan"iose pasirinkimo, apsisprendimo. 7asyvi

lietuvio priimtis ir lėmė ;erojaus atsidavimą neveikiamam likimui. 54CS tiesio tapatinama su amtos reiškiniais. :i tikra

miško dukra, ji jaunatviškai simylėjusi 2ili. Vis dėlto, 2iliui ją palikus, %e priekaišt pasirenka pasitraukimo kelią. &ėl savo

meilės nekovoja. Monikai yvenimas tarpmiškėje prilytsa kalėjimui. # ,,:i jautėsi mesta ilion duo%ėn, apokalta aklina statini

tvora,

<emos:@moaus ir amtos ryšys. $ietuvis ir miškas.Celaimina meilė.2autiškumas. !aimo yvenimas, žmoaus

troškimai.Cepriklausomos $ietuvos pasikeitimai.

Problemos:

5r žmoaus *;arakteris lemia jo likimą6!aimas varžo žmo, neleidžia išsiskleisti jo svajonėms.!odėl žmoni

priimtis trukdo pasiekti laimę6

Vertybės:Meilė, laimė. 4yvemnimo džiausmas.2roškimai.4amta, tautiškumas.

Pagrindinė mintis:$ietuvis yra neatskiriamas nuo miško.

Romano žmog$s:

2ilius yra jaunas vyras, kuris trokšta laimės. :is nepasitiki savimi, yra savikritiškas. 2a"iau tai išudė 2iliaus savarankiškumą ir

savotišką požiūr  yvenimą. 2ilius nekovoja prieš likimą.

5nė yra tikra mišk dukra. $y jauna stirna yra atvira pasauliui, nuoširdi ir neturinti pikt kėsl. 7o 2iliaus išdavystės tampa

rami, susimąs"iusi, užsidariusi savyje. 5nė taip pat nekovoja dėl savo laimės.

7etras &oveika yra apsukrus ūkininkas, kuriam nesvar%ios priemonės siekiant tikslo. !adaise  ūk atėjo kaip samdinys, o

yvenimo pa%aioje jau %uvo sody%os šeimininkas. :o yvenimo prin*ipas />iti per yvenimą ir laimėti9

Monika 0 7etro žmona, kuri suviliojo 2ili. Monikos meilė 0 nieko nepaisanti, akla, aresyvi. 2iliui davė tai, ko nealėjo duoti

5nė, - su%rendusios moters patirt, kuri jaunam vyrui %uvo kaip mslė.

(7)

0. 8'$tis XX a. antro#i '$sė.

@ovelės „8$tori$s ie!ko i!eities“

„F=vis 'o Marazyno )ž$ol$“

Kontekstas:5psakym rinktinės ,,!eleivio novelės , ,,4eužė ant nulūžusio %eržo. 4imtasis kaimas 0 svar%iausias

žmoiškj verty%i entras, senojo kaimo nykimas, jauno žmoaus nesue%ėjimas prasminai yventi. !ūrinio entre ne

vykis, o vykio atarsiai žmoaus širdyje. Vienas pirmj pra%ilo apie kaimo nykimą.(ašė apie sovietmet.

<emos:<enojo lietuviško kaimo nykimas, verty%i kaita.<kriauda ir kaltė, smurtas.=umanistini verty%i nykimas.

!ova tarp ėrio ir %loio #5utorius ieško išeities'.@moni tarpusavio ryšys. #Vieniša sody%a'.2oleran*ija.

Pagrindinė mintis:4yvenime ima viešpatauti joki dorovini skrupul neturinti %rutali jėa.@moaus %endravimas ir poeliai

parodo jo vertę.

Problemos:

Cykstanti senojo kaimo dvasios kultūra, žmoiškumas.<kriauda ir kaltės jausmas.!ova tarp ėrio ir %loio.

Vertybės:&rąsa, ryžtas, vidinė stipry%ės.7ilietinė atsakomy%ė. @moiškumas.

7mog$s:

<tudentas novelėje /5utorius ieško išeities9 yra parindinis veikėjas, intelientas, kuris savo pasaulėžiūra te%esauo ryš su kaimu.

2ai 0 jautrios dvasios veikėjas, turintis tvirtus dorovinius prin*ipus ir sąžinę. :is užstoja vaikiną, kur užsipuolė traktorininkas.

1ūdamas %ejėis %ando veikti %lo, ta"iau supranta, jo %ielieka tik3 /užrakinti, eležimi apkaustyti amžiną

neapykantą...2iktai tiek..9

Fatri#os Ragana XX a. 'radžia.

Romanas (ename dvare

Kontekstas :

idealistinės 0 romantinės pasaulėjautos kūrėja, krikš"ioniškosios asmeny%ės udytoja. (omanui %ūdinas

auto%iora)iškumas, prisiminim aktuali+avimas, siekimas perteikti su%tiliausius moters jausmus ir mintis. !ūrinyje dvaras

vai+duojamas jo yventoj 0 aštuoneri met meraitės Irusios ir jos mamatės akimis. <enojo dvaro aplinka ir amta atspindi

veikėj %ūsenas. 7asakojimo juniamoji ašis 0 mamatės paveikslas. :i 0 jausmina, iliai reliina ir su%tiliai jau"ianti meną

%ei amtos rož. 7asakojime ryškus laiko tėkmės judėjimas, praeities ir da%arties priešprieša, <kaudžiausiai yvenimo trapumą

jau"ia pasakotoja, yvenimo patyrimo ijusi moteris, liūdnai ir su ilesiu prisimenanti vaikystę. 2ai 0 jau suauusi Irusia, kuri

amžiny%ėn išlydėjo savo artimuosius. &a%ar ji seka savo vaikystės pasaką. 2oks pasakojimo %ūdas išryškina atminties temą,

neleidžia iš%lėsti tampai visoje apysakoje.

<emos:

&varo yvenimas.Išsilavinimas.Motinos ir vaiko ryšys.4yvenimo prasmė.4amta, ryšys su ėlėmis.

Problemos:

Cykstanti dvaro kultūra, lietuviškumas. $enkėjimas.Ceišveniamas žmoaus likimas.

Vertybės:2arpusavio ryšys.!ultūra, kūry%a, išsilavinimas.Cuoširdumas, meilė.Aeima.

K=rinio žmog$s:

Mamatė 0 nam šeimininkė, rūpestina, mylinti lietuvi kal%ą, savo vaikus.2ėvas dauiau rūpinasi ūkio

reikalais, o mamatė židinio šiluma, vaik erove. Irutė vertina pasaul vaikiškomis akimis. :ai viskas yra paprasta, ražu. $a%ai

prisirišusi prie mamatės.

Konteksto a$toriai:

Vyt. Ma"ernis #>ilėraš"iai'

1r. !rivi*kas #>ilėraš"iai'

M. Martinaitis #>ilėraš"iaiT!uku"io %aladėsU'

. Milošas #>ilėraš"iai'

:. Vai"iūnaitė #>ilėraš"iai'

5. Mar"ėnas #>ilėraš"iai'

:. !un"inas #>ilėraš"iai,,,2ūla'

M. Ivaškevi"ius #Madaaskaras'

8@<IK4( P4(8KI8I:

&5M?!$? !5(&5<. Cuolat resiantis pavojus. 7aal senovės raik mitą, <irakū+ tironas &ionisas, norėdamas parodyti

tariamą valdov laimę, pasisodino &amoklą per puotą šalia savęs, %et virš jo alvos liepė ant ašuto paka%inti aštr kardą.

5(I5&CS< <IW$5<. Išeitis iš sunkios padėties. !ilo iš raik mito apie 5riadnę 0 senovės raik mit ;eroję, !retos

valdovo Mino duktę, davusią 2esėjui siūl kamuol, kad šis, užmušęs Minotaurą, paal siūlą alėt išeiti iš $a%irinto.

5=I$? !K$C5<. žmoaus silpny%ė, sužeidžiamoji vieta. 5*;ilas 0 2rojos karo raik karžyys, =omero /Iliados9

personažasB jo kūne %uvusi tik viena sužeidžiama vieta 0 kulnas.

4?(&I:5K< M5Y45<. Cepaprastai painus reikalasB paal raik mitą, ryijos karalius 4ordijas pririšęs painiu ma+u rat

juną prie rąžuloB orakulo pranašavimu, žmous, išnarpliojęs ma+ą, turėjęs tapti pasaulio valdovuB 5leksandras

Makedonietis, užuot atnarpliojęs, perkirto ma+ą kardu.

I!5(? <!(Z&I<. &rąsūs ri+ikini ieškojimai. Ikaras 0 raik mitoloijos personažasB %ėdamas iš Mino nelaisvės tėvo

&edalo padir%tais iš vaško ir plunksn sparnais, per arti priskrido prie <aulėsB sparn vaškui ištirpus nukrito  jūrą ir nuskendo.

M>&WY?< @VI$4<CI<. : %uvo trys seserys [ oronos, pa%aisos žvėries ausimis, varinėmis kanopomis, vietoj plauk [

yvatės. 1aisiausia orona %uvo Medū+a. Ciekas nežino, kaip ji atrodė. !iekvienas, pažvelęs  ją, virsdavo akmeniu. Cet

senovės didvyris 7ersėjas nualėjo ją ne jėa ir drąsa, o apsukrumu. <modamas jai, jis nežiūrėjo  pa%aisą, o  jos atvai+dą

%li+an"iame vario skyde. 7rie šio skydo jis vėliau pritvirtino užmuštos Medū+os alvą. :i ir tada paversdavo  akmenis tuos,

kurie  ją pažveldavo. 75C&?(?< <!(ZCI5. Visa tai, su kuo neatsariai eliantis alima susilaukti dauy%ės %ėd ir

nelaimi. 7andora 0 senovės raik mit personažėB iš smalsumo, nepaisydama draudimo, atvožė indą #7andoros skrynią',

kuriame %uvo žmoni nelaimės, ir išleido jas.

(8)

mitoloijos personažas 0 milžinas plėšikas, kuris prisiviliodavęs keliautojus ir jėa juos uldydavęs  lovąB tiems, kurie %uvo

ilesni už lovą, nukirsdavęs kojas, kurie trumpesni 0 jas ištempdavęs. 7(?M>2S:? K4CI< #$I>7<C5'. Cuolatinis vidinis

veržimasis, siekimas aukšt mokslo, meno tiksl, talentas, a%umai. 7rometėjas 0 senovės raik mitoloinė %ūty%ė 0 titanas,

pavoęs iš ?limpo un ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis %ūstus, dir%ti žemę, skaityti, rašyti ir kit dalyk.

<IC!<? MF<$S. $a%ai sunkus uždavinys. <)inksas 0 sen. raik mit %ūty%ė 0 sparnuota pa%aisa #moteris su liūtės

liemeniu', prie 2ė% vart kiekvienam praeiviui užmindavusi mslę3 /!as ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, vakare trimis

kojomis69, kurią minė tik 2ė% karaliaus sūnus >dipas3 /@mous vaikystėje šliaužioja keturiomis, paskui vaikšto dviem

kojomis, senatvėje vaikšto pasirams"iuodamas la+da9.

<IYI? &5(15<. <unkus, nepa%aiiamas ir %eprasmis dar%as. <i+i)as 0 senovės raik mit personažas 0 !orinto karalius,

nusikaltęs dievams ir po mirties %uvęs j pasmerktas amžinai =ade risti  kalną akmen, kuris, pasiekęs viršūnę, vėl

nuriedėdavęs žemyn.

25C25$? !5CI?<. Cepakeliamos kan"ios dėl to, kad trokštamas tikslas yra arti, o j pasiekti nemanoma. 2antalas 0

senovės raik mit personažas 0 $ydijos ar ryijos <ipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas =ade kentėti

amžiną %adą ir troškul. 5ntikos mit ;erojus 2antalas, stovėdamas iki kaklo vandenyje, nealėdavo atsierti ir pasiekti virš

alvos ka%an"i vaisi. Aitaip j kentėti alk ir trokšti pasmerkė dievai.