ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2009 48
KONFERENCIJØ AÞVALGOS
Mokslotyriniai tyrimai informacijos ir þiniø kontekste*
Mokslotyra, grindžiama mokslo sociologų (R. K. Mertono, W. Hagstromo, D. de Sola Price’o ir kt.) idėjomis, kaip bibliotekinin-kystės ir informacijos mokslų tyrimo meto-dų taikymo laukas yra svarbus ilgalaikes tra-dicijas turintis Vilniaus universiteto
Komu-* Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete 2008 m. lapkričio 28 d. vykusios mokslinės konferencijos „Moks-lotyriniai tyrimai informacijos ir žinių kontekste“ aptari-mas.
nikacijos fakulteto mokslininkų tyrimų ob-jektas. 1995 m. Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakultete buvo įkurtas Moksloty-ros centras (vadovas prof. Romualdas Bro-niukaitis), 1998 m. fakulteto iniciatyva bu-vo leidžiamas mokslinis žurnalas „Mokslo-tyra: mokslo darbai“ (redaktorius prof. Ro-mualdas Broniukaitis), kuriame buvo skel-biami darbai, pristatantys bibliometrinių ty-rimų taikymų mokslui, mokslo istorijai,
Marija Stonkienë
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros docentë, daktarë
Departament of Information and Communication, Faculty of Communication, Vilnius University, Associate Professor, Doctor
Saulëtekio al. 9, 10222 Vilnius Tel.: (+ 370) 236 61 19
El. paðtas: marija.stonkiene@kf.vu.lt
Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete 2008 m. lapkrièio 28 d. vyko mokslinë konferen-cija ,,Mokslotyriniai tyrimai informacijos ir þiniø kontekste“. Ði konferenkonferen-cija – tradicinis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros renginys. Konfe-rencijos apþvalgoje pristatoma konfeKonfe-rencijos dalyviø praneðimø tematika, aptariami svarbiausi praneðimø teiginiai.
Reikðminiai þodþiai: Komunikacijos fakulteto konferencija, mokslotyra, mokslo komunikacija, mokslinës informacijos sklaida, vartotojø aprûpinimas moksline informacija, atviroji prieiga prie mokslinës informacijos.
mokslinėms mokykloms rezultatus. Biblio-metrinių ir bibliografinių mokslo tyrimo me-todų taikymo pradininkės ir propaguotojos Lietuvoje profesorės Onos Voverienės idė-jos, nubrėžta tradicinės mokslo sociologijos tyrimų kryptis tęsiama Vilniaus universite-to Komunikacijos fakulteuniversite-to mokslininkų – profesorių Elenos Macevičiūtės, Osvaldo Ja-nonio ir kitų mokslininkų darbuose. Šiuo-laikinės mokslo sociologijos atstovų (B. Bar-neso, D. Blooraso, H. Collinso ir kt.) idėjos, mokslo tyrėjų dėmesį nukreipusios moksli-nio žinojimo tyrimų linkme, rodo ir naują Vilniaus universiteto Komunikacijos fakul-teto mokslininkų tyrimų sritį. Komunikaci-jos ir informaciKomunikaci-jos mokslų erdvėje naujoji mokslo tyrimo kryptis reikšmina mokslo ko-munikacijos – mokslo, mokslinės informa-cijos, žinių sklaidos, keitimosi mokslinėmis žiniomis problematiką.
Mokslinėje konferencijoje „Mokslotyri-niai tyrimai informacijos ir žinių konteks-te“ užsibrėžta diskutuoti apie mokslo pro-blemas, aptarti mokslo sąveiką ir mokslo re-zultatų pritaikomumą, mokslo informacijos išteklių naudojimo plėtrą žinių visuomenė-je, nagrinėti mokslo komunikacijos dabar-ties ir ateidabar-ties perspektyvas ir, aišku, supažin-dinti su naujausiais moksliniais tyrimais. Šios mokslinės konferencijos darbas buvo organizuojamas sudarius dvi temines sekci-jas: „Mokslo komunikacijos raida: dabarties ir ateities perspektyvos“ ir „Mokslas, moks-liniai tyrimai, mokslinės informacijos plėt-ra žinių visuomenėje“. Pirmosios sekcijos pranešimuose dėmesys buvo skiriamas mokslo komunikacijos tyrinėjimams, antro-sios sekcijos – mokslinės informacijos sklai-dai, mokslotyros tyrimams ir bendrųjų mokslo tendencijų tematikai.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fa-kulteto dekanas doc. dr. A. Vaišnys, tarda-mas sveikinimo žodį konferencijos daly-viams, atkreipė dėmesį į didėjantį visuome-nės dėmesį mokslo tyrimams, mokslo rezul-tatų sklaidai, mokslo populiarinimui, o tai liudija ir konferencijos dalyvių gausa. Vi-suomenės dėmesio mokslo tyrimams tema raudona gija driekėsi plenarinės sesijos nešimuose. Kviestinė plenarinės sesijos pra-nešėja prof. O. Voverienė pranešime „Moks-lotyros teorinė mintis sovietiniuose Rytuo-se (1923–1990)“ atskleidė mokslotyros ra-dimosi istoriją, priminė, kad mokslotyros ter-miną pirmasis pasiūlė rusų mokslininkas I. A Boričevskis 1926 m., dėl šio termino buvo diskutuojama pirmojoje Rusijoje su-rengtoje mokslo istorikų ir mokslotyrinin-kų konferencijoje, kurios pranešėjai buvo pa-kviesti ir į Antrąjį pasaulinį mokslo istorikų kongresą, vykusį Londone. Profesorė apta-rė mokslotyros centrų Londone, Čikagoje, Tiubingene, Leipcige radimąsi, dėmesio su-mažėjimo mokslotyrai priežastis, moksloty-ros atgimimą Rusijoje. Pranešėjos priminta Rusijos mokslotyros istorija atskleidė Lie-tuvos mokslotyros radimosi kontekstą – mokslotyrinės idėjos Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatytos 1969 m. Palangoje vyku-siame pirmajame dokumentalistų ir moks-lotyrininkų simpoziume, kuriame dalyvavo garsiausi Rusijos mokslotyrininkai (G. Vo-robjovas, V. Nalimovas, Z. Mulčenko ir kt.). Profesorė O. Voverienė priminė su kolege doc. dr. I. Dagyte 1990 m. parašytą Lietu-vos mokslotyros tyrimams skirtą darbą „Mokslotyrinės minties raida Lietuvoje 1969–1989 m.“, kurio tematika tęsiama „Lietuvos Aide“ publikuojamuose
profeso-rės straipsniuose („Mokslotyros raida XX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje“, „Moks-lotyros raida Lietuvai atgavus nepriklauso-mybę 1990–2000 m.“ ir kt.). Pranešėja pa-brėžė, kad mokslotyra nepraranda aktualu-mo, todėl jai būtinas visuomenės dėmesys: „mokslotyra galėtų išspręsti ir mūsų laik-mečio aktualiausias mokslo problemas, – jį humanizuojant, ekonominant (siekiant ne kiekybės, o kokybės), ekologizuojant, socia-lizuojant ir etizuojant.“
Šio plenarinio pranešimo tematika buvo gilinama Lietuvos mokslų akademijos bib-liotekos Informacijos skyriaus vedėjos dr. B. Railienės pranešime „Mokslotyrinės min-ties centrai Vakarų Europoje“. Pranešėja at-kreipė dėmesį, kad kiekvienos šalies moks-lotyrininkai suteikia mokslo tyrimams savi-tų bruožų. Įvertinusi mokslotyros institucio-nalizacijos istoriją (mokslotyra Vakarų Eu-ropoje institucionalizuota jau nuo XX a. vi-durio), pranešėja pateikė susistemintą ap-žvalginę informaciją, suskirstytą pagal geo-politinį Europos dalijimą į Šiaurės, Pietų, Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą, apie moks-lotyros periodinius leidinius, institucijas ir draugijas, jų veiklos kryptis, projektus.
Kito plenarinės sesijos kviestinio prane-šėjo Vilniaus Gedimino technikos universi-teto doc. dr. A. Samalavičiaus pranešime ,,Humanitarika: vaidmuo, moksliškumo ,,režimai” ir vertinimo slenksčiai“ buvo nag-rinėjamos kelios moksliškumo sampratos, egzistuojančios ir konkuruojančios humani-tarikoje. Vieną jų galima apibūdinti kaip ,,minkštą“, t. y. kaip diskurso suvokimą re-miantis tradicijomis, atskirų disciplinų pa-matiniais tekstais ir pan. Šis moksliškumo ,,režimas“ humanitarinių mokslų problemas
interpretuoja kaip itin specifiškas ir savitas, kurių sprendimui netaikytini tiksliųjų ir gam-tos mokslų metodai. Kita moksliškumo sam-prata yra tiesiogiai susijusi su filosofinio po-zityvizmo paveldu – XIX a. socialinių moks-lų pretenzijomis tapti tikrai ,,moksliškomis“ disciplinomis, taikant gamtamokslinius me-todus ir tyrimų procedūras. Pastaroji tenden-cija naujais pavidalais reiškiasi ir postmo-derniuose humanitariniuose diskursuose, kur plėtojama itin sudėtinga techninė kalba, pri-menanti gamtamokslinę leksiką; jos perver-sijas jau prieš dešimtmetį išryškino garsioji ,,Sokalo afera“. Pranešėjo teigimu, šios ir dar kelios moksliškumo sampratų variaci-jos šiuo metu varžosi akademinių tyrimų rin-koje ir daro įtaką instituciniams sprendi-mams vertinimų srityje. Todėl svarbus ver-tinimui tenkantis uždavinys yra skirti tikrus tyrimus nuo moksliškumo imitacijų, kurios dažniausiai tėra akademinio žargono domi-navimas, be kita ko, susijęs ir su instituci-niais galios žaidimais varžantis dėl dotacijų tyrimams. Tai turėtų būti aiškiai suvokiama vertinant tyrimų rezultatus, patį vertinimą in-terpretuojant kaip savotišką, negalutinę ir ne-absoliučią ,,juridinę procedūrą“. Kita vertus, vertintojai yra žmonės, tad visi, net ir iš pa-žiūros objektyviausi, sprendimai yra susiję su elementariu žmogaus netobulumu. Kon-ferencijos dalyviai diskutavo mokslo finan-savimo, mokslo kūrinių „svorio“ ir pripaži-nimo, mokslinių žurnalų prestižo vertipripaži-nimo, mokslo žurnalų leidybos, mokslinių straips-nių recenzavimo klausimais.
Konferencijos teminėje sekcijoje: „Mokslo komunikacijos raida: dabarties ir ateities perspektyvos“ buvo pristatyti penki moksliniai pranešimai. Vilniaus
universite-to Komunikacijos fakulteuniversite-to lekuniversite-torės I. Ge-čienės pranešime „Mokslo komunikacija: vi-suomenės aspektas“ buvo pristatytas moks-lo komunikacijos sampratos daugiasluoks-niškumas, aptartos įvairios mokslo komu-nikacijos raiškos. Pranešėja pabrėžė moks-lo populiarinimo svarbą visuomenės požiū-riui į mokslo poreikį, mokslo suvokimą, at-skleidė mokslininkų tarpusavio komunika-cijos svarbą mokslo pažangai.
Ypatingo konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė Lietuvos Respublikos švietimo mi-nisterijos ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo užsakymu 2008 m. birželio – gruodžio mėnesį Vilniaus universiteto Ko-munikacijos fakulteto mokslininkių doc. dr. M. Stonkienės, doc. dr. Z. Atkočiūnienės ir dr. R. Matkevičienės atlikto mokslinio tyri-mo „Lietuvos tyri-mokslininkų kūrinių, publi-kuojamų valstybės remiamuose moksliniuo-se žurnaluomoksliniuo-se, teisinė intelektinės nuosavy-bės apsauga“ rezultatų pristatymas. Doc. dr. M. Stonkienė pranešime „Mokslo komuni-kacijos kaita: atvirumo kryptis“ aptarė su mokslo komunikacija susijusius mokslinin-kų lūkesčius, išreiškiamus keturiomis moks-lo komunikacijos funkcijomis: registravimo, sertifikavimo, mokslo žinių sklaidos ir ar-chyvavimo. Pranešėja atkreipė dėmesį į dvi-dešimtojo amžiaus pabaigoje išryškėjusį do-kumentinėje mokslo komunikacijoje daly-vaujančių subjektų funkcijų nesuderinamu-mą (disfunkciją), trikdantį šios komunika-cijos vyksmą. Pasak docentės, dokumenti-nės mokslo komunikacijos subjektų disfunk-ciją sukėlė mokslo žinių gausėjimas ekspo-nente, nulemtas objektyvių mokslinių tyri-mų poreikių, mokslo kūrinių (ypač straips-nių) gausa, paskatinusi naujų mokslinių
žur-nalų radimąsi, mokslinių žuržur-nalų speciali-zaciją. Šios priežastys bei atsiradusios nau-jos mokslo rezultatų vaizdavimo galimybės pabrangino mokslo kūrinių leidybą. Išaugu-sios mokslo kūrinių kainos sutrikdė moksli-nių bibliotekų veiklą – bibliotekos nebepa-jėgia kaupti mokslinės literatūros (ypač pe-riodinės), patenkinti mokslininkų informa-cinių poreikių. Kita svarbi mokslo komuni-kacijos kaitos priežastis, anot M. Stonkie-nės, yra išaugę visuomenės mokslinės infor-macijos poreikiai, informacinių ir komuni-kacinių (arba informacinių ir ryšių) techno-logijų poveikis mokslo komunikacijai. Pra-nešėja atkreipė auditorijos dėmesį į naujų vi-suomenės informacinių poreikių ir techno-logijų suteikiamų jų tenkinimo galimybių dermėje atsiradusias naujas mokslo komu-nikacijos subjektų veiklos formas, naują mokslo komunikacijos infrastruktūrą, nau-ją mokslo komunikacijos modelį. Pristaty-dama mokslo komunikacijos subjektų dau-giafunkciškumo fenomeną, docentė daug dė-mesio skyrė išskirtinėmis galimybėmis ir pa-reigomis mokslo komunikacijoje pasižymin-čiam subjektui – mokslininkui. Pranešėjos teigimu, išskirtinis mokslininko vaidmuo mokslo komunikacijoje yra jo socialinės at-sakomybės pagrindu. Svarbu, kad moksli-ninkas visuomenei turi atsiskaityti ne tik už viešųjų finansinių išteklių naudojimą moks-lui, jo pareiga tampa ir kuo platesnė moksli-nės informacijos, kuri buvo sukurta naudo-jant šiuos finansinius išteklius, sklaida vi-suomenei. Pranešėja pabrėžė, kad moksli-nės informacijos sklaida visuomenei, visuo-menės teisė naudotis mokslinių tyrimų re-zultatais užtikrinama suteikiant atvirąją pri-eigą prie mokslo kūrinių, mokslinių tyrimų
duomenų. Doc. dr. M. Stonkienė aptarė eko-nominius ir teisinius atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių aspektus, atkreipė dėmesį į atviros informacinės veiklos modelio plėt-rą, reikalaujančią naudoti išvestinius kūri-nius, pabrėžė mokslo kūrinių naudotojams suteikiamų kūrinio naudojimo išvestiniams mokslo kūriniams kurti teisių svarbą. Anot M. Stonkienės, mokslo kūrinių atvirumo po-reikis, jį atitinkančios ekonominės, teisinės sistemos, naujos informacinės veiklos po-reikius atitinkančių teisinių susitarimų radi-masis rodo naujos mokslo komunikacijos krypties klostymąsi. Pranešėja pateikė atlik-tų originalių tyrimų duomenis, rodančius, kad Lietuvoje vyksta mokslo komunikaci-jos kaita, sudaromos teisinės galimybės mokslo kūrinių atvirumui.
Doc. dr. Z. Atkočiūnienė pranešime „Mokslo komunikacija: Lietuvos valstybės remiamų mokslinių žurnalų redaktorių po-žiūris“ pristatė Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų mokslo žurnalų vy-riausiųjų redaktorių požiūrio į mokslinių žur-nalų leidybą, moksliniuose žurnaluose pub-likuojamų kūrinių (straipsnių) autorių turti-nių teisių paskirstymo sistemą, atvirąją pri-eigą prie mokslo kūrinių mokslinio tyrimo duomenis, išvadas. Pranešėja atkreipė dėme-sį į tai, kad, tyrimo duomenimis, publikuo-jant straipsnius Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamuose moksliniuose žur-naluose, autoriams sudaromos palankios at-virosios prieigos prie mokslo kūrinių sutei-kimo sąlygos. Z. Atkočiūnienė pažymėjo, kad šiuose moksliniuose žurnaluose 91 proc. autorių mokslo kūrinius (straipsnius) publi-kuoja neatlygintinai. Anot pranešėjos, Lie-tuvoje taikomas atlyginimų už mokslinę
veiklą lygis, mokslo komunikacijos ypatu-mai rodo galimą mokslo komunikacijos dis-funkciją – mokslo komunikacijos kreiptį vykdyti sertifikavimo funkciją (mokslinių ty-rimų rezultatai vis dažniau bus skelbiami tik tam, kad tenkintų formalius mokslinės ko-munikacijos reikalavimus), niveliuojant mokslo žinių sklaidos funkciją. Z. Atkočiū-nienė pabrėžė Lietuvoje paplitusį mokslo kū-rinių (straipsnių) viešą skelbimą internete (at-likto tyrimo duomenimis, 69,6 proc. apklaus-tųjų nurodo esant skaitmenines jų redaguo-jamų mokslinių žurnalų versijas, 87 proc. – suteikia nemokamą prieigą prie e. mokslo kūrinių). Pranešėja atkreipė dėmesį, kad tik 56,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sudaro sąlygas saviarchyvuoti e. mokslo kū-rinius (straipsnius), ir nors šie duomenys labai skiriasi nuo pasaulinių visuminio atvirosios pri-eigos vertinimo duomenų (apie 92 proc. sa-viarchyvavimo teises teikiančių e. moksli-nių žurnalų), kitų užsienio mokslininkų at-liktų tyrimų duomenys rodo koreliacines ten-dencijas (pvz., SHERPA/PoMEO tyrimo duo-menimis, 68 proc. mokslinių žurnalų leidėjų suteikia saviarchyvavimo teisę). Z. Atkočiū-nienės atliktas tyrimas atskleidė, kad mokslo kūrinių (straipsnių), skelbiamų Lietuvos vals-tybės biudžeto lėšomis finansuojamuose moksliniuose žurnaluose, suteikiamos saviar-chyvavimo galimybės yra pakankamos.
Dr. R. Matkevičienė, pratęsdama Švieti-mo ministerijos ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo užsakymu atlikto ty-rimo pristatymą, pranešime „Mokslo žurna-lai Lietuvos mokslininkų požiūriu: kodėl rei-kia kalbėti apie mokslo komunikaciją?“ ana-lizavo, kodėl neišnaudojamos mokslo kūri-nių saviarchyvavimo galimybės, sudaromos
Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finan-suojamiems moksliniams žurnalams. Pra-nešėja pateikė įdomios informacijos apie ty-rime dalyvavusius mokslininkus (pvz., ne-vienodą skirtingų mokslų Lietuvos moksli-ninkų mokslinio darbo stažą, mokslimoksli-ninkų moterų ir vyrų santykio kaitą ir pan.), lei-džiančios daryti bendresnes Lietuvos moks-linės bendruomenės raidos įžvalgas. R. Mat-kevičienės pristatyto tyrimo rezultatai paro-dė nepakankamą mokslo iparo-dėjų sklaidą, vy-raujantį Lietuvos mokslininkų bendruome-nės uždarumą, atskleidė Lietuvos mokslo kultūros savitumus. Anot pranešėjos, nors, atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos moks-lininkai aktyviai dalyvauja mokslo komuni-kacijoje, domisi užsienio mokslininkų moks-lo tyrimais, palankiai vertina atvirąją gą prie mokslo kūrinių, tačiau tokios priei-gos suteikimą prie savo mokslinių kūrinių vertina neigiamai. Pranešėja atkreipė dėme-sį, kad situacija, kai mokslo kūrinių auto-riai, nesirūpina autorių teisių apsauga ir ne-sidomi, kokias savo teises jie perduoda mokslu ir mokslinių leidinių leidyba užsii-mančioms institucijoms, yra priešinga moks-lininkų poreikiui apsaugoti mokslines idė-jas, mokslinių tyrimų rezultatus, patiems kuo plačiau naudoti ir skleisti mokslinę informa-ciją. R. Matkevičienė apibendrino: atlikto ty-rimo rezultatai, rodantys, kad tyrime daly-vavę mokslo kūrinių autoriai nėra gerai su-sipažinę su atvirąja prieiga ir su teisine mokslo kūrinių apsauga, yra panašūs į užsie-nio mokslininkų atliktų tyrimų duomenis.
Pradėtą mokslo informacijos, mokslo kū-rinių atvirumo temą pratęsė Vilniaus univer-siteto bibliotekos darbuotoja, Komunikaci-jos fakulteto doktorantė J. Kuprienė
prane-šime „Atvirosios prieigos prie Lietuvos mokslinės produkcijos problemos ir galimy-bės“. Anot pranešėjos, Lietuvoje jau klos-tosi situacija, kad prestižiniuose žurnaluose publikavę savo straipsnius mokslininkai ne-gali jų rekomenduoti savo studentams, nes universitetų bibliotekos neišgali prenume-ruoti tų žurnalų. J. Kuprienė aptarė atviro-sios prieigos judėjimo pradžią Lietuvoje, pa-grindines šio judėjimo plėtros kliūtis. Kon-ferencijos dalyvius sudomino pranešimo au-torės atlikto Lietuvos mokslininkų straips-nių, paskelbtų užsienio šalių moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose, prieigos per Lietuvos bibliotekose prenumeruojamas duomenų bazes galimybių tyrimo rezultatai. J. Kuprienė nustatė, kad tik 50 proc. šių straipsnių visas tekstas yra prieinamas per Lietuvos bibliotekų prenumeruojamas duo-menų bazes. Lietuvos mokslinės informaci-jos vartotojai gali susipažinti su dar 36 proc. tokių straipsnių bibliografiniais aprašais. Apie 14 proc. straipsnių Lietuvos bibliote-kų prenumeruojamose duomenų bazėse jo-kios informacijos nėra. Dar labiau sudomi-no kitas autorės atliktas tyrimas – užsienio šalių mokslinių žurnalų, kuriuose straipsnius publikuoja Lietuvos mokslininkai, leidėjų suteikiamų autoriams teisių įkelti savo pub-likacijas į atvirosios prieigos talpyklas tyri-mas, kurio duomenimis: 63 proc. Lietuvos mokslininkų straipsnius publikuojančių už-sienio mokslinių žurnalų leidėjų autoriams suteikia teisę saviarchyvuoti publikavimui priimtą ar jau publikuotą straipsnį, 6 proc. suteikia teisę saviarchyvuoti jau paskelbtą straipsnį, 9 proc. šią teisę suteikia priimtam, bet dar nerecenzuotam straipsniui. Pranešė-jos teigimu, tik 2 proc. leidėjų neleidžia
sa-viarchyvuoti jų moksliniams žurnalams pa-teiktų ar juose publikuotų straipsnių. Kon-ferencijos dalyviai susidomėję teiravosi apie užsienio mokslinius žurnalus, suteikiančius jiems pateiktų ar juose publikuotų straips-nių saviarchyvavimo teises, J. Kuprienė pa-minėjo žinomus ir mokslininkų labai verti-namus mokslinius žurnalus, pateikė jų ir straipsnių autorių susitarimų dėl straipsnių publikavimo pavyzdžių.
Mokslo kūrinių, leidinių, mokslinės in-formacijos prieigos tema buvo plėtojama ir kitoje konferencijos teminėje sekcijoje „Mokslas, moksliniai tyrimai, mokslinės in-formacijos plėtra žinių visuomenėje“. Vil-niaus pedagoginio universiteto bibliotekos direktorės E. Banionytės, Lietuvos naciona-linės Martyno Mažvydo bibliotekos Infor-macijos centro Elektroninės inforInfor-macijos skyriaus vedėjos A. Vaškevičienės ir šio cen-tro darbuotojos J. Ševcovos pranešime „Var-totojų aprūpinimas moksline informacija per prenumeruojamas duomenų bazes“ pateik-tais duomenimis, Lietuvos mokslinių biblio-tekų asociacija (LMBA) bibliotekoms – aso-ciacijos narėms prenumeruoja 64 duomenų bazes, bibliotekos savarankiškai ir per kitus konsorciumus prenumeruoja dar 44 nų bazes (25 šios prenumeruojamos duome-nų bazės yra universalios, 16 – socialinių mokslų, po 8 – biomedicinos ir humanitari-nių mokslų, 5 – fizihumanitari-nių mokslų ir 3 – tech-nologijos mokslų). Pranešimo autorės pri-statė prieigos prie šių duomenų bazių per bibliotekų svetaines ir vienus „vartus” – Lie-tuvos virtualią biblioteką http://www.lvb.lt/ galimybes. Konferencijos dalyvius itin su-domino duomenų bazių panaudos tyrimas, kuriame buvo pateikti ir apibendrinti
duo-menys apie įvairių duomenų bazių (EBSCO Publishing, Anual Review, American Che-mical Society, Emerald Full Texts, Science Direct ir kt) naudojimo statistiką (pagal bib-liotekas, aukštųjų mokyklų naudotojus, ko-pijuotus viso teksto straipsnius ir kt.). Pra-nešėjos įvertino Lietuvos mokslinių biblio-tekų asociacijos (LMBA), Kultūros bei Švie-timo ir mokslo ministerijų, tarptautinių bib-liotekų organizacijų (ypač eIFL.net) vaid-menį mokslininkus aprūpinant moksline in-formacija.
Savitą mokslo informacijos sklaidos as-pektą aptarė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros dar-buotoja, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto doktorantė G. Ga-linienė pranešime „Universiteto leidyklos vaidmuo skatinant žinių visuomenės plėtrą“. Universiteto leidyklą suvokdama kaip reikšmingą švietimo ir mokslo organizaci-jos struktūros dalį, ji pateikė intelektualaus kultūros lyderio, formuojančio akademinį šalies vaizdą, – universiteto leidyklos idėją. G. Galinienė aptarė universiteto leidyklos veik-los vertinimą žinių visuomenės kontekste. Anot pranešėjos, universiteto leidykla ne tik suburia mokslinę bendruomenę, vykdo aka-deminių leidinių sklaidą, bet ir reprezentuo-ja patį universitetą. G. Galinienės teigimu, mokslinių tyrimų institucija, neskirdama pa-kankamai lėšų savo akademinės bendruome-nės narių mokslinei produkcijai viešinti, gali atsidurti akademinėje intelektinėje krizėje, kai dėl lėšų stokos nebeužtikrinama efekty-vi mokslo žinių sklaida, mokslinės informa-cijos mainai, o sykiu netinkamai reprezen-tuojamas universitetas. Konferencijos daly-viai su pranešėja diskutavo skaitmeninės
lei-dybos, skaitmeninių mokslo darbų statuso klausimais.
Konferenciją vainikavo doc. dr. R. Pra-naičio pranešimas „Mokslas 2.0 – vizija ar tikrovė“, kuriame, tarsi apibendrinant kon-ferencijos pranešimų problematiką, buvo ke-liama mokslo kaitos ir jos priežastingumo problema. R. Pranaitis, analizuodamas spar-čios technologijų kaitos dėsningumus, savi-tą socialinę technologijų sąveiką ir jos dės-ningumus (Moore dėsnį), web 2.0 radimosi lūkesčius, supažindino su mokslo ir jam ar-timų sričių pokyčiais, jų prognozėmis. Pra-nešėjo teigimu, dabartinę mokslo 2.0 viziją iš esmės lemia naujosios web 2.0 socialinės
sąveikos galimybės. Mokslininkas atsklei-dė socialinį web 2.0 turinį, iškėlė mokslo 2.0 kaip demokratinio mokslo (mokslo veiklos subjektais tampa ne tik mokslininkai, bet ir įvairių sričių specialistai, atliekantys moks-linius tyrimus) idėją. Anot R. Pranaičio, mokslui 2.0 būdingas bendradarbiavimas, at-virosios prieigos moksliniai žurnalai, pirmi-nių mokslipirmi-nių tyrimų duomenų viešinimas, išplitę mokslininkų socialiniai tinklai.
Konferencijos dalyvių domėjimasis pra-nešimais, aktyvus dalyvavimas diskusijose parodė, kad mokslo komunikacijos tema, mokslinės informacijos sklaidos problemos Lietuvoje tikrai yra aktualios ir mokslinin-kai turi jas tyrinėti.
