6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala. Šiuo atveju atsakomybė be kaltės netenka prasmės, nes kiekvienas iš žalą patyrusių asmenų – didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – įgautų teisę į žalos atlyginimą129.
Tačiau tais atvejais, kai žala dėl transporto priemonių sąveikos atsiranda tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, vienos ar kelių transporto priemonių keleiviams, tų transporto priemonių valdytojams trečiųjų asmenų atžvilgiu taikytinas solidariosios atsakomybės be kaltės režimas vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią, jeigu žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai.
sužalojo kraštovaizdžio komponentus, nes įsigydamas žemės sklypą, būdamas rūpestingas ir atidus, sklypų savininkas privalėjo išsiaiškinti specialiuosius žemės sklypo naudojimo reikalavimus131. Dar vienoje civilinėje byloje, kurioje žala aplinkai buvo padaryta neteisėta pirties statyba ežero pakrantėje, konstatuota, kad atsakomybė kyla žemės sklypo savininkui (fiziniam asmeniui), vykdžiusiam statybas132.
Paaiškėjus, kad aplinkai žalą galimai padarė ir kiti subjektai, jie įtrauktini į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, spręsdamas dėl atsakomybės subjekto už žalą, padarytą neteisėtai įrengus atliekų karjerą, nustatęs, kad žemės sklypai, kuriuose atsakovas tvarkė nenustatytų asmenų sukrautas statybines ir buitines atliekas, nuosavybės teise priklausė atsakovo sūnui ir kitam giminaičiui, konstatavo, kad, priklausomai nuo nagrinėjant bylą iš naujo nustatytų faktinių aplinkybių, gali būti konstatuotas šių asmenų neteisėtas neveikimas arba neteisėtas veikimas ir jie gali tapti atsakingi už aplinkai padarytą žalą, jeigu tokia bus nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turėtų spręsti, ar yra pagrindas pasiūlyti ieškovui patraukti dalyviais (atsakovais) byloje žemės sklypų, kuriuose buvo sukrautos atliekos, savininkus133.
II.4.2. Neteisėti veiksmai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė134. Pagal AAĮ asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (34 straipsnio 1 dalis).
Tai reiškia, kad žalos aplinkai padarymo atveju neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje žala atsirado, kai įrengiant golfo laukus buvo sunaikinta žolinė augmenija, kasacinis teismas konstatavo, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas žemės ūkio paskirties žemėje vykdė ne žemės ūkio veiklą, bet įrengė golfo laukus valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje135. Kitoje
131 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014.
132 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008.
133 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015.
134 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas byloje Nr. 14/02.
135 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010.
byloje neteisėtais veiksmais pripažintas kenksmingų medžiagų, susidariusių dėl medienos atliekų deginimo, išmetimas į orą be specialaus leidimo: medienos gamykla veikė neteisėtai, nes neturėjo teisės aktų nustatyto leidimo vykdyti ūkinę veiklą ir išmesti kenksmingas medžiagas į orą136.
Kai žala aplinkai padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, taikomos tiek specialiosios AAĮ nuostatos, tiek nuostatos dėl didesnio pavojaus šaltinio savininko (valdytojo) atsakomybės (CK 6.270 straipsnis). Tokiu atveju CK 6.270 straipsnio nuostatos nustato atsakomybės sąlygas, o specialūs aplinkosaugos įstatymai – tų sąlygų turinį: kas yra žala, kaip pasireiškia neteisėti veiksmai, kt. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje žala aplinkai buvo padaryta dėl iš magistralinio naftos produktų vamzdyno išsiliejusių teršalų, nenustatytiems asmenims bandžius nesankcionuotai prisijungti prie vamzdyno, kasacinis teismas konstatavo, kad magistraliniais vamzdynais vykdoma naftos produktų gabenimo veikla priskiriama prie vykdomų potencialiai pavojingais strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, ir vamzdyno savininkui taikė griežtąją deliktinę atsakomybę CK 6.270 straipsnio pagrindu137.
II.4.3. Žala
Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais (žala – atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas) atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje138. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, siekdamas įrodyti žalą aplinkai kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį139. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, vadovaujantis AAĮ 32 straipsnio nuostatomis, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą140. Tai reiškia, kad, nenustačius bent vieno elemento, žala aplinkai laikoma neįrodyta.
136 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008. Teismų praktika. 2008, Nr. 30.
137 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012.
138 AAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.
139 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008. Teismų praktika. 2008, Nr. 30.
140 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008, 2010 m.
balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, kt.
Nuostolių dydžio nustatymas žalos aplinkai atveju pasižymi tam tikra specifika, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs subjektas laikėsi pareigos imtis priemonių išvengti žalos ir atkurti aplinkos būklę, kuri įtvirtinta AAĮ 32 straipsnio 3 dalyje. Aiškindamas šios pareigos turinį ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes.
Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius141. Tai reiškia, kad žalą aplinkai padariusio asmens atlikti veiksmai siekiant atkurti aplinkos būklę yra reikšmingi apskaičiuojant galutinį nuostolių dydį. Civilinėje byloje, kurioje žala aplinkai atsirado į vandens telkinius išsiliejus dyzelinui, kasacinis teismas, nustatęs, kad žalą padaręs subjektas surinko dalį naftos produktų teršalų, konstatavo, kad apskaičiuojant galutinį žalos dydį turi būti iš pradinės paskleistų teršalų į aplinką žalos vertės atimama ne žalą padariusio asmens atliktų veiksmų ir priemonių, skirtų taršai neutralizuoti ir jos padariniams sušvelninti, vertė, o šių teršėjo atliktų veiksmų ir priemonių sukelto efekto vertė, t. y. įvertintina ir įskaitytina į atlygintiną žalą tai, kokia apimtimi tie veiksmai ir priemonės sumažino taršą ir jos padarinius aplinkai bei kokia apimtimi galiausiai buvo atkurta aplinkos būklė142. Pagal 2018 m. įsigaliojusią AAĮ 32 straipsnio 3 dalies, nustatančios pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, redakciją, įvedamas naujas kriterijus, nustatant asmens pareigą imtis priemonių žalai atlyginti – žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, nuo kurio priklauso žalą aplinkai padariusio subjekto atsakomybės apimtis143.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai144. Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta AAĮ 32 straipsnio 2 dalyje. Pagal 2018 m. įsigaliojusią šio straipsnio redakciją žala aplinkai
141 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016.
142 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014.
143 Tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, šią žalą aplinkai padaręs asmuo privalo savo išlaidomis imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepaisant to, kad žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu.
Tais atvejais, kai žala aplinkai nepripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, taip pat nereikalaujama imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, jei žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2017, Nr. XIII-703.
144 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014.
vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones145. Aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas diferencijuotai, vadovaujantis teisės aktų patvirtintais įkainių ir nuostolių sudėjimo metodais. Įkainių metodas taikomas tuomet, kai norminiuose teisės aktuose nustatytos konkrečios pinigų sumos už žalą atskirų rūšių gamtos ištekliams ir sudėtingų skaičiavimų atlikti nereikia, pavyzdžiui, toks metodas įtvirtintas Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje146, Žalos, padarytos laukinei augalijai, apskaičiavimo tvarkoje147. Miškui ar laukinei augalijai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal šiuose teisės aktuose nustatytus įkainius, kurie dauginami iš tam tikrų koeficientų.
Nuostolių sudėjimo metodas taikomas, kai atlygintinų nuostolių suma apskaičiuojama pagal patvirtintose metodikose nustatytas formules, sudėjus nuostolių sumas. Nuostolių sudėjimo metodo esmė – nuostoliai susideda iš įvairių komponentų ir, norint apskaičiuoti bendrą nuostolių sumą, taikomos įvairios formulės. Šis metodas taikomas skaičiuojant žalą, padarytą aplinkai užteršus vandens telkinius, atmosferos orą ar žemę, taip pat sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, nes būtent tokiais atvejais neįmanoma iš karto nustatyti aplinkai padarytos žalos dydžio. Kiekvienu atveju reikia nustatyti ir įvertinti daugybę veiksnių (teršalų rūšį, kiekį ir kt.). Nuostolių sudėjimo metodas įtvirtintas Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje148 bei Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikoje149.
Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5straipsnyje įtvirtintus protingumo,
145 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2017, Nr. XIII-703.
146 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymas „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“, 2014, Nr. D1-249.
147 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas „Dėl Žalos, padarytos laukinei augalijai, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, 2014, Nr. 179.
148 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymas „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2002, Nr. 471.
149 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymas „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2014, Nr. D1-269.
teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius150.