Tiek teiginių, tiek modalinė logika tiria teiginius, arba deskripty-vius sakinius (lot. descriptio – aprašymas). Šie sakiniai aprašo tikrovę, nurodo tam tikrą dalykų padėtį joje, kuri tą tikrovę atitinka, neatitinka, gali atitikti ir t. t. Štai sakinys „Žemė sukasi aplink Saulę“ yra deskrip-tyvus. Jis konstatuoja tam tikrą dalykų padėtį (Žemės sukimąsi aplink Saulę), kuri atitinką tikrovę.
Anksčiau minėtos logikos teorijos nenagrinėja preskriptyvių, arba norminių, sakinių (lot. praescriptio – paliepimas, įsakymas). Tai saki-niai, nurodantys privalomus, draudžiamus ir leidžiamus veiksmus. Ki-taip sakant, tai sakiniai, išreiškiantys tam tikras elgesio normas bei taisy-kles. Štai sakinys „Draudžiama šaipytis iš neįgaliųjų“ yra preskriptyvus. Jis nusako moralės normą, draudžiančią žeminti žmogų dėl jo neįgalu-mo. Lygiai taip pat preskriptyvus ir sakinys „Magistralėje lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti maksimaliu 110 km/h greičiu“. Čia nurodyta kelių eismo taisyklė, automagistralėje leidžianti didžiausią lengvosios transporto priemonės greitį – 110 km/h. Galiausiai sakinys „Pilietis privalo pranešti teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą daromą ar padarytą nusikaltimą“ taip pat norminis. Jis nusako teisės normą, įpa-reigojančią kiekvieną pilietį informuoti atitinkamą teisėsaugos įstaigą apie jam žinomą nusikaltimą.
Norminiai sakiniai nėra nei teisingi, nei klaidingi. Teisingumas ir klaidingumas – deskriptyvaus sakinio, arba teiginio, požymiai. Būtent teiginys nurodo tam tikrą dalykų padėtį tikrovėje. Jei ta padėtis atitinka tikrovę, tai teiginys teisingas, jei neatitinka – klaidingas, jei tik tikėti-na, kad dalykų padėtis atitinka tikrovę, tai ir teiginys tikėtinas ir t. t. O norminiai sakiniai tikrovės neaprašo. Jie nesako, kokia yra dalykų padėtis. Jų funkcija visai kitokia – nurodyti, kaip toje tikrovėje privalu, leidžiama ar draudžiama elgtis. Štai sakinys „Valdininkas Jonas
Petrai-1
Norminiai sakiniai gali būti galiojantys arba negaliojantys. Jų galiojimą lemia socialinis kontekstas, kuriame jie išsakomi – kultūra, religija, visuomenė, valstybė ir pan. Jei norminis sakinys atitinka šia-me kontekste veikiančias normas, tai jis tašia-me kontekste galioja, o jei neatitinka – tai ir negalioja. Pažymėtina, kad tas pats norminis sakinys gali viename socialiniame kontekste galioti, o kitame – ne. Štai sakinys „Moteris viešoje vietoje privalo dėvėti veidą dengiantį šydą“ galioja mu-sulmoniškoje kultūroje, o krikščioniškoje kultūroje jis negalioja.
Nors norminiai sakiniai nėra nei teisingi, nei klaidingi, iš jų galima sudaryti samprotavimus. Norminiai sakiniai liepia, leidžia arba drau-džia atlikti tam tikrus veiksmus. Tarp šių norminių veiksmų egzistuoja tam tikri ryšiai: jei veiksmas privalomas, tai jis kartu leidžiamas, o prie-šingas veiksmas draudžiamas; jei veiksmas leidžiamas, tai jis nedrau-džiamas, o priešingas veiksmas neprivalomas ir pan. Šie ryšiai kaip tik išreiškiami samprotavimuose, sudaromuose iš norminių sakinių.
Normos ir norminiai sakiniai yra deontinės logikos tyrimo objek-tai (deon senąja graikų k.– pareiga, privalėjimas). Ši logika nagrinėja normų požymius, norminių sakinių tarpusavio ryšius ir iš tų sakinių sudaromus samprotavimus. Tad deontinė logika – tai logikos teorija, tirianti normas bei jų raišką teiginiuose ir samprotavimuose. Ji dar va-dinama normų logika.
Nors deontinė logika tiria normas, ji pati tų normų neformuluoja. Kitaip sakant, deontinė logika nenustato, kokius veiksmus atlikti priva-loma, kokius – leistina, o kokius – draudžiama. Šis darbas paliekamas etikai, teisei, visuomenės papročiams, tradicijoms, valstybinei valdžiai ir t. t. Deontinė logika nustato tik būtinus normose nurodomų veiks-mų ryšius – jei veiksmas draudžiamas, tai jis kartu neleidžiamas, o jam priešingas veiksmas – privalomas ir pan. Šiuos būtinus ryšius smulkiai aptarsime poskyryje „Minimalios normų logikos dėsniai“.
Deontinė logika laikytina tam tikru modalinės logikos variantu. Tiesa, čia nerasime modalumų „būtina“, „galima“, „atsitiktina“, „ne-būtina“, „negalima“, „neatsitiktina“. Deontinė logika kalba apie moda-lumus, būdingus norminiams sakiniams. Tai modalumai „privaloma“, „leidžiama“, „draudžiama“, „neutralu“, „neprivaloma“, „neleidžiama“, „nedraudžiama“, „neneutralu“. Šie modalumai dar vadinami deonti-niais. Jie nurodo normatyvinį kokio nors veiksmo pobūdį – ar tas
veiks-mas privaloveiks-mas, draudžiaveiks-mas, leidžiaveiks-mas, neutralus ir t. t. Štai sakinyje „Draudžiama kurstyti rasinę nesantaiką“ turime veiksmą draudžiantį modalumą, sakinyje „Nedraudžiama studijuoti kelias specialybes“ – veiksmo nedraudžiantį modalumą, sakinyje „Liudytojas privalo atvykti į teismą“ – veiksmui įpareigojantį modalumą“ ir t. t. Atskirai paaiškin-tini modalumai „neutralu“ ir „neneutralu“. Pirmasis nurodo, kad tam tikras veiksmas nėra nei privalomas, nei draudžiamas. Tas veiksmas grynai neutralus – jį leidžiama ir atlikti, ir neatlikti. Apie tokį veiksmą kalbama sakinyje „Egzaminą leidžiama laikyti iš anksto, bet leidžiama jo iš anksto ir nelaikyti“. Šiame sakinyje yra neutralumo modalumas, išankstinį egzamino laikymą paverčiantis neutraliu veiksmu. O moda-lumas „neneutralu“ teigia, kad neleidžiamas tam tikras veiksmas arba priešingas veiksmas.
Svarbu pažymėti, kad yra tam tikras deontinės ir modalinės logikos modalumų atitikimas. Antai deontinį modalumą „privaloma“ atitinka modalumas „būtina“. Todėl ir sakinį „Privaloma mokėti valstybinius mokesčius“ atitinka sakinys „Būtina mokėti valstybinius mokesčius“. Lygiai taip pat deontinį modalumą „leidžiama“ atitinka modalumas „galima“, modalumą „neutralu“ – modalumas „atsitiktina“, modalu-mą „draudžiama“ – modalumas „negalima“, modalumodalu-mą „neprivaloma“ – modalumas „nebūtina“, modalumą „neleidžiama“ – modalumas „ne-galima“, modalumą „neneutralu“ – modalumas „neatsitiktina“, moda-lumą „nedraudžiama“ – modalumas „galima“. Vis dėlto tarp normų logikos ir modalinės logikos modalumų nėra lygiavertiškumo santykio. Tai parodysime poskyryje „Minimalios normų logikos dėsniai“.
kartojimo klausimai
1. Ką tiria deontinė logika?
2. Kas yra preskriptyvūs, arba norminai, sakiniai? Ar jie gali būti teisingi arba klaidingi?
11
Pratimai
1. Nustatykite, kurie iš šių sakinių preskriptyvūs, o kurie – deskrip-tyvūs:
a) Privaloma gerbti religinius kito žmogaus įsitikinimus. b) Jonas gerbia religinius Petro įsitikinimus.
c) Draudžiama užsiiminėti kontrabanda.
d) Petras Jonaitis jau visus metus užsiima kontrabanda.
e) Teisučių futbolo klubo kapitonas rungtynių metu susiginčijo su teisėju.
f) Futbolo komandos kapitonui leidžiama rungtynių metu kal-bėti su teisėju.