ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2007 41
A P Þ VA L G O S
Kompiuteriniai meno informacijos iðtekliai
Leidybos, sklaidos ir vartojimo problematikos apþvalga
Gintarë Garnytë
VÐÁ Ðiauliø universiteto leidykla, Leidybos vadovë,
VU Komunikacijos fak. doktorantë Ðiauliai University Publishers
Vilnius University, Faculty of Communication, Doctoral student.
Vilniaus g. 88, LT-76285 Ðiauliai Tel. (+370 41) 59 57 90
El. paðtas: [email protected]
Dalius Mieþinis
Matematikos ir informatikos institutas, Informacijos ir leidybos skyriaus inþinierius, komunikacijos mokslø magistras
Institute of Mathematics and Informatics, Information and Publishing Department, Enginier, Master of Communication Sciences Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius
Tel. 8 688 51 928 El. paðtas: [email protected]
Ðio darbo tikslas – iðkelti pagrindines kompiuteriniø meno informacijos iðtekliø leidybos, sklai-dos ir vartojimo problemas. Apþvalgoje siekiama atskleisti kompiuterinius meno ir muzikos in-formacijos iðteklius, jø vartojimo tendencijas, bûdus ir priemones; aptarti svarbesniuosius meno ir muzikos kûriniø leidybos bei sklaidos klausimus; iðnagrinëti meno kûriniø autoriø teisiø ap-saugos pagrindines nuostatas*.
* Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto surengtoje konferencijoje „Informacijos ir þiniø vadybos aprëptys ðiuolaikinëje organizacijoje: þiniø ekonomikos iððûkiai“ (Vilnius, 2006 m. gruodþio 1 d.) skaitytà praneðimà.
Meno ir ypaè muzikos informacijos iðtekliai, jø vartojimas, leidybos aspektai nëra plaèiau tyrinëti ar apibendrinti. Literatûroje daugiau kalbama apie menà apskritai, dailæ, kuriai bû-dingi vaizdo informacijos vartojimo ypatumai.
Daþniausiai nagrinëjami tradicinës formos do-kumentai – dailës kûriniai, portretai, fotogra-fijos ir pan. Taèiau plaèiai sklinda elektroni-niai meno informacijos iðtekliai, kuriø tech-nologinis pagrindas ir tipologija labai nevie-nalyèiai. Jø kaip informacijos iðtekliaus ver-tinimà lemia dokumentø tipologija, laikme-na, informacijos formalizavimo laipsnis, ko-munikacinës ir kitos savybës. Taèiau, tai kol kas iðsamiau netyrinëti elektroninës meno in-formacijos aspektai.
Ðiuo darbu siekiama apþvelgtimeno ir mu-zikos informacijos vartojimo tendencijas, bû-dus ir priemones, susijusias su jø leidybos, sau-gojimo ir platinimo (prieinamumo) problemo-mis; aptarti meno dokumentø saugojimo, paieðkos ir vartojimoklausimus, autoriø tei-siø apsaugos reikalavimus; atkreipti dëmesá á Europos Sàjungos valstybiø garso ir vaizdo in-formacinës politikos svarbiausias nuostatas, meno informacijos iðtekliø bei kompiuteriniø paieðkos priemoniø naudojimà. Pagrindiniai ðio darbo uþdaviniai:
– Atskleisti meno ir muzikos informaci-jos iðteklius, jø vartojimo tendencijas, bûdus ir priemones.
– Aptarti meno ir muzikos kûriniø leidy-bos ir sklaidos klausimus.
– Iðnagrinëti meno kûriniø autoriø teisiø apsaugos pagrindines nuostatas. Kompiuteriniø meno informacijos ðaltiniø raidà lemia technologijø kaita, bendroji meno informacijos politika, elektroninës leidybos sà-lygos ir autoriø teisiø apsauga.
Technologijø raida, ypaè per pastaruosius deðimtmeèius, taip paspartino ir iðtobulino in-dividualios, visuomeninës, ypaè verslo komu-nikacijos bûdus, kad sugriovë visas tarp kultû-rø nusistovëjusias sienas, pakeitë poþiûri á me-nà ir jo suvokimà. Kultûrologo ir menotyrinin-ko A. Andrijausmenotyrinin-ko teigimu, gyvendami post-modernizmo idëjø ásigalëjimo sàlygomis, re-gime vienà svarbiausiø þmonijos istorijoje lû-þiø, kai ið esmës keièiasi daugelis per amþiø nusistovëjusiø màstymo nuostatø, tikrovës su-vokimo ir þmogaus savivokos principø, esteti-nës þiûros ir meniesteti-nës kûrybos bûdø (Andri-jauskas, 1995, p.13).
Mûsø amþiuje technologijos ágauna vis di-desnæ galià. Naujosios technologijos spartina meno ir mokslo raidà, jas suartina, net sulieja. Meno ir technologijø idëjos ir sistemos vis la-biau orientuojamos á vartotojø poreikius.
To-dël technologijos priemoniø dalykiniai modu-liai vis labiau taikomi prie vartotojø, kad ðie galëtø kuo sëkmingiau juos ávaldyti.
Istoriðkai susiklostë, kad netrukus po pir-møjø elektroniniø skaièiavimo maðinø pasiro-dymo, XX a. ðeðtajame deðimtmetyje skaièia-vimo technika jau pradëta naudoti muzikos ty-rimams ir kûrybai. Aðtuntojo deðimtmeèio vi-duryje ðie eksperimentai atsiskyrë á savaran-kiðkà kryptá, literatûroje anglø ir vokieèiø kal-bomis vadinamà kompiuterinæ (elektroninæ) muzikà, o prancûzø ir italø – muzikos infor-matika. Ði meno kryptis iðsirutuliojo greièiau-siai ir viena pirmøjø lengviaugreièiau-siai tapo elektro-ninës komercijos verslu.
E. leidybos aspektai. Muzika ir muzikos kû-riniai, vaizdo klipai bei filmai nesunkiai áraðo-mi á kompaktines plokðteles (CD, DVD laik-menas). Jø leidyba ir kopijavimas gana papras-tas, ið pirmo þvilgsnio nereikalaujantis ypatin-gø sàlyypatin-gø ar technologijø, prieinamas eiliniam vartotojui. Pagaminti áraðai palyginti nebran-gûs, patogûs naudoti, todël labai populiarûs, lengvai plintantys buityje.
Taèiau ðios paplitusios laikmenos dël tech-niniø savo charakteristikø, pasirodo, yra ne vi-sai tinkamos kokybiðkam garsinës ir vaizdinës medþiagos áraðymui ir saugojimui, tad archy-vams kurti ir kokybiðkiems áraðams leisti daþ-niau naudojamos brangios japoniðkos laikme-nos. Kaip bûtinas ðios leidybos gretutinis pro-duktas kuriamos internetinës duomenø sau-gyklos. Tokiomis saugyklomis Lietuvoje rûpi-nasi, jas priþiûri ir plëtoja Lietuvos autoriø tei-siø agentûra (LATGA). Ðiuo metu yra kuria-ma vizualiniø dokumentø saugykla.
Kokybiðkø kompiuteriniø meno kûriniø leidyba ið tikrøjø yra brangi ir sudëtinga dël maþø tiraþø ir dideliø kokybës reikalavimø, to-dël internetiniø duomenø saugyklø kûrimas yra tiesiog bûtinas meno informacijos varto-tojams.
Meno informacijos bendroji politika Lie-tuvoje dar tik formuojasi, taèiau ryðkëja tokios pagrindinës kompiuteriniø meno informacijos iðtekliø kûrimo ir leidybos kryptys:
– Lietuvos menininkø siekimas pristatyti savo darbus pasauliui;
– kompiuterinës meno kûriniø leidybos plëtra;
– Lietuvos meno galerijø jungimasis á bendrà tinklà;
– Lietuvos meno institucijø namø tinkla-lapiø kûrimas.
Panaðûs procesai vyksta visame pasaulyje. Formuojasi platus vartotojø bûrys, randasi naujos kompiuteriniø meno iðtekliø vartojimo galimybës ir tendencijos.
Kompiuteriniø meno iðtekliø vartojimo ska-tinimas taip pat yra bendrosios meno informa-cijos politikos reikðmingas aspektas. Papras-tai skiriamos dvi prioritetinës vartotojø gru-pës: besimokanèiøjø irneágaliøjø kompiuteri-niø meno informacijos iðtekliø vartotojø.
Aiðkiai apibrëþiami besimokanèiøjø kom-piuteriniø meno informacijos iðtekliø vartoji-mo tikslai:
– telekomunikacijø priemonëmis susipa-þinti su ávairiø epochø menininkø kû-rybos palikimu, meno kritika ir t. t.; – telekomunikacijø priemonëmis
apsilan-kyti menininkø dirbtuvëse ir pamatyti patá kûrimo procesà vienu metu dide-liam skaièiui þmoniø;
– aplankyti þymiausius pasaulio meno centrus;
– mokymosi procesà padaryti ádomesná ir turiningesná;
– palengvinti mokytojø darbà.
Pastaraisiais metais pradëta rûpintis ir ne-ágaliøjø aprûpinimu meno informacija. Ren-giamos ir leidþiamos mokomosios priemonës vaikams, vykdomi neágaliøjø vaikø ir paaugliø visaverèio integravimo á visuomenæ projektai.
Taip pat universitetiniø meno studijø projek-tai, suteikiantys galimybæ paþinti pasaulio me-no istorijà, pamatyti ar iðgirsti garsiø meninin-kø kûrinius. Ávairiø rûðiø kompiuteriniø moko-møjø priemoniø gamyba ir leidyba labai gausi-na ðalies kompiuterinius meno informacijos iðteklius.
Didþiausià kompiuteriniø meno informa-cijos iðtekliø vartotojø grupæ sudaro menu be-sidomintys þmonës. Jà sunkiausia apibrëþti, nes visi visuomenës nariai daugiau ar maþiau su-siduria su meno informacija ir naudojasi jos iðtekliais. Ðiai vartotojø grupei priklauso þmo-nës, neturintys specialaus meninio iðsilavinimo ir aktyviai nedalyvaujantys menininkø bendruo-meniø veikloje, taèiau siekiantys gauti muzikos ir meno informacijos. Pastaruoju metu, besiplë-tojant ir vis labiau veikiant informacijos tech-nologijoms, pasyviø vartotojø maþëja.
Meno profesionalai, specialistai, ekspertai, meno kûrëjai taip pat naudojasi kompiuteri-niais meno informacijos iðtekliais. Taèiau jie iðskirtini tuo, kad savo kûriniais nuolat juos gausina, be to, dalyvauja formuojant meno in-formacijos bendràjà politikà.
Meno informatika ir autoriø teisiø apsau-ga. Tai yra bendrosios informacijos politikos dalis valstybëje ir pasaulyje. Kompiuteriniø meno informacijos iðtekliø kûrimas yra sudë-tingas ir nenutrûkstamas procesas. Jo metu yra susiduriama su ávairiomis problemomis, ieðko-ma jø sprendimo bûdø. Aktualiausi kompiu-teriniø meno informacijos iðtekliø formavimo klausimai yra autoriø teisiø apsaugos proble-ma ir muzikos paveldo iðsaugojiproble-mas.
Meno informacijos sàvokà ástatymai api-brëþia taip: visi meno kûriniai – muzikos, ta-pybos, skulptûros, architektûros, grafikos, tai-komosios dailës, dizaino kûriniai, iliustracijos, pieðiniai, brëþiniai, modeliai, visi kûriniai, ku-riuose fiksuojami garsas ir vaizdas, taip pat vi-si darbai, grindþiantys meninæ jø vertæ
filoso-finiais, sociologiniais, istoriniais ir kitais po-þiûriais. Kompiuterine meno informacija laiko-mos duomenø bazës, kuriose saugoma visos pirmiau ávardytos informacijos rûðys elektro-niniu pavidalu. Kûrinys laikomas paskelbtu, jei-gu jis autoriaus sutikimu iðleistas, vieðai paro-dytas arba kuriuo nors kitu bûdu praneðtas ne-apibrëþtam asmenø skaièiui.
Autoriø teisiø apsaugos problema yra ak-tuali visame pasaulyje, autoriø teisiø apsaugos mechanizmas per ilgà laikà jau pakankamai susiformavæs. Taèiau to negalima pasakyti apie elektronines meno informacijos laikmenas: kompiuteriniø meno ir muzikos kûriniø, ávai-riø kitø kompiuteriniø meno leidiniø apsau-gà. Sparèiai vystantis technologijoms, dël to-kio pobûdþio veiklos naujumo teisinë bazë në-ra visiðkai parengta, ji nuolat tobulinama, kei-èiama pasaulyje, Europos Sàjungoje ir Lietu-voje. Be to, ðiandienë situacija priklauso ir nuo virtualiø organizacijø daugelio veiklos aspek-tø neapibrëþtumo.
Virtualios organizacijos, plëtodamos savo veiklà, nuolat turi rûpesèiø dël autoriø teisiø iðsaugojimo. Laisvas naudojimasis informaci-ja sudaro palankias sàlygas jà kopijuoti ir pla-tinti. Kyla ávairiø problemø, ypaè susijusiø su kompiuteriniø muzikinës kûrybos, garso bei vaizdo áraðø, fotomeno laikmenø apsauga.
Moderniosios technologijos supaprastina informacijos apdorojimà ir didina duomenø naudojimo poreiká, taèiau didëja ir duomenø paþeidimø grësmë. Todël visiems informaci-niø sistemø kûrëjams, administratoriams bei koordinatoriams atsiranda papildomø rûpes-èiø dël duomenø apsaugos, tvarkymo ir nau-dojimo procesø.
Kuriant ir tobulinant teisinius intelektinës nuosavybës ir autoriø teisiø pagrindus ðiuo me-tu keliami trys svarbiausi uþdaviniai:
– formuoti ilgalaikæ kompiuteriniø laik-menø apsaugos politikà;
– stabdyti nelegaliø kopijø plitimà; – nustatyti kompiuteriniø meno kûriniø
apsaugos standartus.
Europos Sàjungos valstybës formuoja ir to-bulina savo audiovizualinæ politikà ávairiais as-pektais: tvarkydamos ástatymø leidybà, per ávairias tarptautines programas ir projektus, kuriø tikslas – tirti vartotojø poreikius ir vys-tyti technologijas. Ypaè svarbûs kartu su UNESCO 1990–2000 metais vykdyti projek-tai, kurie leido sukurti garso ir vaizdo áraðø ar-chyvavimo infrastruktûras Europoje ir visiðkai pagrindë ðià veiklà.
Muzikos srityje autoriø teisiø apsaugos problema yra viena opiausiø. Ji ypaè aktuali visø pasaulio ðaliø garso ir vaizdo áraðø gamin-tojams, platingamin-tojams, garso ir vaizdo duome-nø baziø, interneto vartotojams, taip pat au-diovizualinëms bibliotekoms ir archyvams. Au-toriø teisiø klausimai bibliotekø ir archyvø ke-liami keliais konkreèiais aspektais:
– autoriø teisës audiovizualinëms saugyk-loms,
– autoriø teisës ir naujos technologijos, – kompiuterizuotos sistemos, specialûs
garso ir vaizdo saugyklø bei archyvø po-reikiai,
– ðiuolaikinis menas ir autoriø teisiø gy-nimas.
Autoriø teisiø reikalavimai riboti doku-mentø naudojimà autoriø teisiø apsaugos tiks-lais daug kur prieðtarauja pagrindinei nuosta-tai, kad saugykla skiriama vartotojui, jo reik-mëms. Prieðprieða tarp garso ir vaizdo doku-mentø specifikos (pavyzdþiui, daþna natø ko-pijavimo bûtinybë ir kt.) ir naujø, labai lanks-èiø ir vartotojui patogiø tø dokumentø nau-dojimo technologijø sudaro bendrà nepalan-kià vartotojui situacijà.
Lietuvos Respublikos ástatymai autoriø tei-ses apibrëþia kaip asmens intelektinës veiklos rezultatø apsaugà. Lietuvoje suformuluotos
il-galaikës autoriø teisiø ir intelektinës nuosa-vybës nuostatos, o priimami aktai suderinami su Europos Sàjungos ástatymais. LATGA bei kitose institucijose ákurti teisiniai padaliniai rû-pinasi Lietuvos ir uþsienio autoriø kûriniø panaudojimo, platinimo, koncertinës veiklos klausimais ir kûriniø apsauga Lietuvos valsty-bëje. LATGA analizuoja Europos Sàjungos rei-kalavimus ir rekomendacijas, pateikia kompiu-teriniø dokumentø ir duomenø tvarkymo, tei-kimo, apsaugos problemø teisinius sprendi-mus, neiðskirdama jø ið bendro informaciniø sistemø konteksto. Virtualiø organizacijø na-riai, kaip ir bet kuriø kitø programø kûrëjai, yra traktuojami kaip fiziniai asmenys arba fi-ziniø asmenø grupës, sukûrusios originalø kû-riná.
Lietuvos ir Europos virtualios organizaci-jos vadovaujasi Europos Sàjungos priimtomis direktyvomis: 1991 m. geguþës 14 d. Europos Tarybos direktyva Nr. 91/250/EEC „Dël kom-piuteriø programø teisinës apsaugos“ (Dël kompiuteriniø..., 1991) ir 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos di-rektyva Nr. 96/9/EC „Dël duomenø baziø tei-sinës apsaugos“ (Dël duomenø baziø..., 1996) bei atitinkamais Lietuvos Respublikos ástaty-mais (Lietuvos Respublikos autoriø teisiø..., 2003 ir kt.).
E. leidybos sàlygos ir autoriø teisiø apsau-ga. Besiplëtojanèioje meno kûriniø leidyboje vis svarbesni darosi teisiniai kompiuterinës lei-dybos aspektai. Sudarant autorines sutartis á jas átraukiamos Lietuvos Respublikos autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatyme (toliau – LR ATGTÁ) apibrëþtos ðios nuostatos:
– Leidybos sutarties forma ir sàlygos (44 str.).
– Leidëjo pareigos pagal leidybos sutartá (45 str. 1, 2 ir 3 d.).
– Autoriaus pareigos pagal leidybos su-tartá (46 str.).
– Kûrinio iðleidimas knyga (47 str.). – Sutartys nelaikomos autorinëmis (39 str.
3 d.).
– Autorinio atlyginimo pagal autorinæ sutartá dydis ir mokëjimo tvarka (48 str.). Autori-nis atlyginimas mokamas tik uþ autoriø tei-siø arba gretutiniø teitei-siø objektà. Jis gali bûti mokamas dalimis, taip pat gali bûti mokamas avansas. Autorinis atlyginimas neturi bûti mokamas uþ iðdirbtà laikà (va-landas, dienas, mënesius ir pan.). – Kûrybinis darbas pagal darbo sutartá.
Turtinës autoriø teisës á kûriná, kurá su-kûrë darbuotojas, atlikdamas tarnybi-nes pareigas ar darbo funkcijas, iðsky-rus kompiuteriø programas, penke-riems metams pereina darbdaviui, jei-gu kitaip nenustatyta sutartyje (LR ATGTÁ 9 str. 2 d.).
LR ATGTÁ (6 str.) apibrëþiama autoriaus, taip pat ir kompiuterinio kûrinio autoriaus, samprata:
1. Autorius yra kûriná sukûræs fizinis as-muo.
2. Fizinis asmuo, kurio vardas áprastu bû-du nurodytas kûrinyje, yra laikomas to kûri-nio autoriumi, jeigu neárodyta kitaip. Ði nuo-stata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jo-kiø abejoniø dël tikrojo autoriaus vardo.
3. Kai kûrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejoniø dël tikrojo toriaus vardo, arba kûrinyje nenurodytas au-toriaus vardas, leidëjas, kurio vardas nurody-tas kûrinyje, laikomas, jeigu neárodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinèiu teisæ ginti autoriaus teises ir uþtikrinti jø ágyvendinimà tol, kol to kûrinio autorius atskleis savo vardà ir pareikð apie savo kûrinio autorystæ.
Apþvelgiant autoriø teisiø ir leidybos tarèiø dokumentus aiðkëja, kad autorinëse su-tartyse turi bûti átrauktos LR ATGTÁ 42 str.
1 d., LR ATGTÁ 4 str., LR ATGTÁ 15 str., LR ATGTÁ 39 str. 1 d., LR ATGTÁ 40 str. 1 d., LR ATGTÁ 43–47 str. (tik leidybos sutartims) nuostatos. Taèiau LR ATGTÁ 5 str., LR ATGTÁ 14 str., LR ATGTÁ 39 str. 3 d., darbo sutarties poþymiø, atrodo, nereikëtø pateikti kompiuteriniø kûriniø autorinëse sutartyse.
Apibendrindami atkreipiame dëmesá á tai,
LITERATÛRA
ANDRIJAUSKAS, A. (1995). Groþis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idëjø istorija (Rytai – Vakarai). Vilnius: Dailës akademijos l-kla. 702 p.
1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Euro-pos Tarybos direktyva Nr. 96/9/EC „Dël duomenø baziø teisinës apsaugos“.
1991 m. geguþës 14 d. Europos Tarybos direktyva Nr. 91/250/EEC „Dël kompiuteriø programø teisi-nës apsaugos“.
1992 m. lapkrièio 19 d. Europos Tarybos direkty-va Nr. 92/100/EEC „Dël nuomos teisës, skolinimo teisës ir tam tikrø teisiø, susijusiø su autorinëmis tei-sëmis intelektualinës nuosavybës srityje“, p. 152–158.
kad vis naujø informaciniø ir komunikaciniø technologijø teikiamos garso ir vaizdo infor-macijos iðsaugojimo ir atgaminimo galimybës verèia visà kompiuteriniø meno dokumentø leidybos sistemà nuolat atsinaujinti, kartu su-teikiant kûriniams ir jø autoriams intelektinës apsaugos garantijas, o vartotojams – kuo pa-lankesnes naudojimosi sàlygas.
Lietuvos Respublikos autoriø teisiø ir gretutiniø tei-siø ástatymo pakeitimo ástatymas. Valstybës þinios, 2003. Nr. 28-1125.
VILEITA, A. (2000). Lietuvos Respublikos auto-riø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo komentaras. Vil-nius: Lietuvos Raðytojø sàjungos leidykla.
Berno konvencija dël literatûros ir meno kûriniø apsaugos. Valstybës þinios, 1995. Nr. 40-2844.
Berno konvencijos dël literatûros ir meno kûriniø apsaugos komentaras (Paryþiaus akto redakcija, 1971). Iðleista ES PHARE programos lëðomis. Pro-jekto „Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø apsaugos stip-rinimas“ koordinatorë – Lietuvos Respublikos kultû-ros ministerija. Vilnius, 2001.
Áteikta 2007 m. vasario 28 d.
The survey is anued at disclosing computer-based re-sources of art and music, the ways, tendences of their usage; discussing major problems of publishing and spread of art and music works as well as considering
COMPUTER-BASED ART INFORMATION RESOURCES:
SURVEY OF PUBLISHING SPREAD, DISTRIBUTION AND APPLICATION TOPICS Gintarë Garnytë, Dalius Mieþinis
S u m m a r y
the main rules regulations on copyright protection of art works. The target of this paper is to lay emphasis on the main publication, distribution and application pro-blems of computer-based art informatikon resources.
