Studentų matematikos žinių analizė 2009-2012 m.

STUDENTŲ MATEMATIKOS ŽINIŲ ANALIZö 2009-2012 M.

Milda Ilč_iukien÷_{, Janina Mork}ū_nien÷

Kauno kolegija

Anotacija. Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (toliau – KF), kaip ir daugumoje aukštųjų mokyklų, aktuali tema – technologinių ir inžinerinių mokslų studijų programų studentų, ypač pirmojo kurso, žemas pažangumas ir didelis „nubyr÷jimas“. Straipsnyje analizuojamos problemos, iškilusios d÷stant matematiką Kauno kolegijos KF prasid÷jus aukštojo mokslo reformai. Pasteb÷ta, kad dalis studentų neturi reikiamų matematinių pagrindų bei geb÷jimų savarankiškai dirbti, yra problemų d÷l studentų

motyvacijos. Nuo 2009 m. kiekvienais metais atliekamas Kauno kolegijos KF pirmo kurso studentų matematikos žinių analiz÷. Jo tikslas - įvertinti pirmo kurso studentų matematinio pasiruošimo lygį. Straipsnyje palyginami rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlomas matematikos d÷stymo organizavimo tobulinimas.

Raktažodžiai: pirmo kurso studentai, testas, matematin÷s žinios, matematika, d÷stymas.

Įvadas. Beveik kiekvienoje aukštojo mokslo institucijų konferencijų metu skaitomi pranešimai, kuriuose analizuojamos studentų žinios. Nors praneš÷jai kalb÷davo apie studentų mokymosi rezultatų

statistinę analizę, bandymus suaktyvinti savarankišką darbą ir kita, tačiau potekst÷je buvo konstatuojama, kad besimokančiųjų žinios prast÷ja.

LR Mokslo ir studijų įstatymas (Valstyb÷s žinios, 2009 05 12, Nr. 54-2140) įpareigojo Lietuvos aukštojo mokslo institucijas būti atsakingas už savo veiklos kokybę – kiekviena aukštoji mokykla privalo tur÷ti studijų kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kuriamą vadovaujantis Europos aukštojo mokslo erdv÷s studijų

kokyb÷s užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokyb÷s gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę [1].

Dabartinis aukštojo mokymo tikslas - ne siaura profesin÷ specializacija, bet savarankiškos, nuolat besimokančios asmenyb÷s, turinčios konkurencingą kvalifikaciją, ugdymas. Baigę kolegiją, studentai turi geb÷ti pademonstruoti kompetenciją bazinių žinių, susijusių su atitinkamu studijų dalyku, bei fundamentalių

žinių mok÷jimus. Jie turi geb÷ti rinkti, apibūdinti, sisteminti ir interpretuoti informaciją studijuojamo dalyko kontekste. Siekiant šio tikslo studentai turi daug dirbti savarankiškai.

Įvairių sričių specialistams sud÷tinga tinkamai atlikti profesinę veiklą, neturint pakankamai matematiniųįgūdžių.

Visi patiria, kad matematikos mokymas ne tik ugdo kūrybiškumą, sąžiningumą, darbštumą, bet ir lavina intelektą. Intelektas – žmogaus sugeb÷jimas mąstyti [3]. Tai dar svarbiau šiandien, kai visose srityse diegiamos naujos informacin÷s technologijos, naudojančios matematiką ir jos metodus. Moksleivis ar studentas, gavęs gerą matematinį parengimą, daug greičiau adaptuosis šiandienin÷je visuomen÷je, negu tokio parengimo neturintis. Matematika yra svarbi ir pačiai švietimo sistemai, kaip dalykas reikalaujantis sistemos, tvarkingumo ir nuoseklumo. N÷ra tokios metodikos, kuri studentą, nuolat nekaupusį žinių, per trumpą laiką

paruoštų pareigyb÷ms, naudojančioms aukštas technologijas.

Kokių matematikos žinių ir įgūdžių tur÷tų įgyti moksleiviai vidurin÷je mokykloje, kad s÷kmingai studijuotų aukštojoje mokykloje? Šis klausimas ne naujas, bet aktualus. Per pastarąjį dešimtmetį ne kartą

keit÷si bendrojo lavinimo matematikos programos, gerokai sumaž÷jo pamokoms skirtas valandų skaičius, buvo kuriamos ir atnaujinamos aukštųjų mokyklų studijų programos. Vystantis ir plintant modernioms informacin÷ms technologijoms, keičiasi požiūris į matematikos mokymąsi, studijas, d÷stymą.

Kolegijoje d÷stytojai daug dirba siekdami matematikos dalyko studijų kokyb÷s bei kurdami palankią

mokymosi aplinką. Tinkama mokymosi aplinka lemia net 30 proc. mokymosi s÷km÷s. Svarbią vietą užima d÷stytojo ir besimokančiųjų tarpasmeniniai santykiai [4]. Bendratechninių mokslų katedros pos÷džiuose aptariamos edukologinių inovacijų d÷stant matematiką diegimo problemos, dirbama matematikos mokomųjų

kompiuterinių programų (Matchad ir kt.) įsisavinimo ir taikymo srityse, siūlomi nauji studijų metodai matematikos dalykui tobulinti, svarstomi vertinimo kriterijai, aptariamos studentų mokymosi rezultatų, „nubyr÷jimo“, savarankiško darbo kokyb÷s problemos. Nuolatos atliekami studijų kokyb÷s tyrimai, analizuojamas studentų pažangumas (pirmakursių matematinių žinių testavimas, signalin÷s sesijos suvestin÷s, sesijų rezultatų duomenys), tiriama studentų nuomon÷ (apskrito stalo diskusijos, apklausos).

Gana problemiškas yra kai kurių studentų nepakankamas noras mokytis, motyvacijos stoka. Tai trukdo asmeninių savybių ugdymui. Žodis motyvacija yra kilęs iš lotyniško žodžio „morere“ – judinti, skatinti [2]. Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Mokymosi motyvacija padeda besimokančiam orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko jam prireiks tikslui pasiekti, aktualizuoja jo žinias, įgūdžius, sugeb÷jimus, turi įtakos mokymosi kokybei bei mokymosi pasekm÷ms.

Kauno kolegijos KF nuo 2009 m. atliekamas I kurso studentų matematinių žinių ir geb÷jimų lygio tyrimas rodo, kad įstojusiųjųį KF studentų matematikos žinios ir geb÷jimai labai skirtingi. Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmo kurso studentų matematinio pasiruošimo lygį, palyginami studentų 2009 – 2012 m.

matematikos dalyko rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlomas matematikos d÷stymo organizavimo tobulinimas.

Tyrimo problema. Koks Kauno kolegijos KF studentų matematinio raštingumo lygis apžvelgiant 2009 – 2012 m. rezultatus: ar s÷kmingos matematikos dalyko studijos kolegijoje priklauso nuo pasirengimo lygio vidurin÷je mokykloje, kokie vidurinių mokyklų matematikos įvertinimai bei kolegijos pirmosios sesijos matematikos rezultatai?

Tyrimo objektas. Kauno kolegijos KF pirmo kurso studentų matematikos žinių lygis 2009 – 2012m.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Kauno kolegijos KF studentų matematikos žinių lygį 2009 - 2012 m.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti pirmo kurso studentų matematikos dalyko studijų kolegijoje rezultatų analizę.

2. Pateikti pasiūlymus matematikos dalyko d÷stymo tobulinimo galimybes kolegijos studentams.

Tyrimo metodai:

Atlikta:

1. Antrinių duomenų analiz÷. 2. Kiekybinis metodas (apklausa).

Tyrimo organizavimas. Vidurinio išsilavinimo matematikos dalyko įvertinimas yra svarbus stojant

į KF realizuojamas geodezijos, geografinių informacinių sistemų, želdinamų teritorijų inžinerijos studijų

programas. Studentų motyvacijai nustatyti remiamasi pri÷mimo numeriu, kuriuo studentas rinkosi studijuojamą specialybę, bei pačių studentų asmenine nuomone atsakant į anketos klausimus. Tiriant pirmo kurso studentų matematikos žinių lygį, pateikiamas KTU mokslininkų sudarytas testas bei išnagrin÷ti vidurinių mokyklų matematikos dalyko įvertinimai (baigimo valstybinio ar mokyklinio egzaminų bei metinių

matematikos pažymių rezultatai). Pasibaigus semestrui, apibendrinami pirmosios sesijos matematikos dalyko

įvertinimai. Matematikos žinių vertinimo testas atliekamas Kraštotvarkos fakultete nuo 2009 m. mokslo metų pradžioje. Testą sudaro 15 užduočių iš vidurin÷s mokyklos matematikos kurso: algebrinių reiškinių

pertvarkymas, lygčių sprendimas, trigonometrinių reiškinių pertvarkymas, plokštumos figūrų ir erdv÷s kūnų

sąvokos, išvestin÷s skaičiavimas, procentų uždavinys, skaičiavimo matų uždavinys, praktinio pritaikymo užduotis. Kiekviena užduotis vertinama 1 tašku. Teisingai išsprendus 7 ir daugiau užduočių, darbas laikomas

įskaitytu.

Pateikiame šio testo pavyzdį (1 variantą):

TESTAS (1 var. pavyzdys)

1. Lygtis ax=b turi be galo daug sprendinių, kai: a) b=0; b) a=0; c) b

≠

0; d) a

≠

0

_{e)a=0; f) a}

≠

0

ir b

≠

0

2. Jeigu kvadratin÷s lygties šaknys 2 ir 3, tai kvadratin÷ lygtis yra: a) x2 −5x+6=0; b) x2 +5x+6=0; c) x2 −5x−6=0

d) x2 −2x−3=0; e) kita

3. Lygties 7−x = x−1 _{sprendinys, yra:}

a) x=3; b) x=-2; c) sprendinių n÷ra; d) x=2; e) x=-2; f) kita. 4. Suprastindami reiškinį cos ,

2 5       ₋

π

x gausime

a) cos5x; b) -sin5x; c) -cos5x; d) sin5x; e) cos5x-1; f) kita. 5. Lygtis sin2x=

3 1

−

m

neturi sprendinių. Tada m yra: a) m≥4; b) m<−2; c) m

∈

(

−

∞

;

−

2

) (

∪

4

;

+∞

)

;

d) m<4; e) m∈[3;+∞); f) kita.

6. Išreikškite x , kai y=x2 −4x+2.

a) x =2

±

y

+

2

;

b) išreikšti negalima; c) x=y-2, arba x=y+2;

d) x= ; 4 2 − − x y e) kita. 7.

a

= 4+ 12− 4− 12,tada a2 lygus a) 4 3; b) 12; c) 0; d) 8; e) 2

12

; f) kita.

8. Parabol÷ y=x2 +2x+6 ir ties÷ y=-2x susikerta taške.

a) (-1;5); b) linijos nesikerta; c) (0;6) ir (1;7); d) (-2;6); f)kita. 9. Kepur÷ kainuoja 55Lt. ir pabrango 20 %. Dabar ji kainuoja

a) 66Lt; b) 75Lt; c) 68,75Lt; d) kita.

10. Sukdami statųjį trikampį apie vieną statinį gausime erdvinę figūrą, vadinamą

a) ritiniu; b) trapecija; c) kūgiu; d) rutuliu; e) briaunainiu; f) kita. 11. Kuris iš šių objektų juda greičiausiai

a) 1km per 100 sekundžių; b) 600m per 1 min; c) 72km per val; d) 10 m per 1 sekundę; 12. Jeigu x2>4, tai x:

a) x>2; b) -2<x<2; c) x<-2 arba x>2; d) x>-2; e) kita. 13. y=sin22x, tada y‘ lygi:

a) 2cos22x; b) 4sin2x cos2x; c) 4cos2x; d) 2cos22xsin2x; e) 4cos22xsin2x; f)kita.

14. Kambario ilgis 6m, plotis – 4m, aukštis – 2m. Kiek rulonų tapetų pirktume sienoms išklijuoti , jei viename rulone yra 10 m 2?

a) 3; b) 4; c) 5; d) 6; e) 7; f) 9;

15. Suprastindami reiškinį ab +ab +ab gausime a) a3b; b) 3ab; c) (3a)b; d)

a

b3

;

e) kita.

Tyrimo rezultatai.

1. Studentų motyvacijos ir matematikos žiniųįvertinimo analiz÷

Tiriant studentų motyvaciją studijuoti pasirinktą specialybę, skaičiuojamas procentas studentų, pasirinkusių specialybę pirmuoju, antruoju ir trečiuoju arba tolimesniais numeriais bendrame stojimo sąraše, analizuojama, ar padid÷jo studentų, įstojusių aukštesniu numeriu į pasirinktą specialybę ir sumaž÷jo atsitiktinai patekusių skaičius.

1 lentel÷

Studentų motyvacija studijuoti pasirinktą specialybę

Studijų

programos

Nr.1 stojimo sąraše Nr.2-3 stojimo sąraše Nr.4 ir tolimesni numeriai stojimo sąraše 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Geodezija 45 20 25 8 13 15 15 25 28 Geoinformacin÷s sistemos 11 4 9 1 2 5 1 5 3 Želdinamų teritorijų inžinerija 21 10 5 5 9 5 8 11 6 Želdiniai ir jų dizainas 30 17 11 17 13 14 25 32 16 Visų specialybių bendras (stud.sk.) 107 51 50 31 37 39 49 73 53 Visų specialybių bendras (%) 57 (%) 32 (%) 35 (%) 17 (%) 23 (%) 28 (%) 26 (%) 45 (%) 37 (%)

Mokykloje įgytas matematikos žinių lygis gali būti įvertintas tokiais būdais: pažymiu brandos atestate ir studento asmenine nuomone apie savo geb÷jimus. Brandos atestato matematikos dalyko vidurkiai n÷ra aukšti (nuo 5,44 iki 5,89 balo), verta pasteb÷ti, kad vidurkiai did÷ja - apie 8,3 %.Be to, tyrimo metu buvo analizuojami duomenys apie laikytų egzaminų statusą: ar laikytas mokyklinis, ar valstybinis egzaminai, kokie jų įvertinimai, kaip jie keit÷si lyginant 2009 - 2011 m. Tyrimo rezultatuose pamin÷tas ir matematikos mokymosi lygis mokykloje (A - išpl÷stinis arba B - bendrinis).Išanalizavus mokymosi vidurin÷je mokykloje matematikos dalyko lygius, pasteb÷ta, kad A lygiu baigusių ir įstojusiųį kolegiją studentų skaičius padid÷jo 39 % , lyginant 2009 ir 2011m., o B lygiu besimokančių skaičius sumaž÷jo 27 %. Pasidom÷jus, ar laik÷

pirmo kurso studentai matematikos dalyko egzaminą, baigdami vidurinę mokyklą, ir kokį, paaišk÷jo, kad valstybinį egzaminą laikiusių studentų skaičius padid÷jo 6,2 karto, lyginant 2011 m. su 2009 m. Tuo tarpu mokyklinį matematikos egzaminą laikiusių studentų skaičius sumaž÷jo net 89 %. Tai paaiškina tas faktas, kad 2011 m. baigiant vidurinę mokyklą mokyklinio matematikos egzamino jau neliko, galima buvo laikyti tik valstybinį arba nelaikyti jokio egzamino.

2 lentel÷ Atestatų duomenys Atestato metinio pažymio vidurkis Mok÷si A lygiu (%) Mok÷si B lygiu (%) Laik÷ mokyklinį egzaminą (%) Laik÷ valstybinį egzaminą (%) Mokyklinio egzamino vidutinis pažymys Valstybinio egzamino vidutinis rezultatas (%) 2009-2010 5,44 41 59 73 9 6,8 27 2010-2011 5,68 44 56 13 54 7 8 2011-2012 5,89 57 43 8 56 6,6 16 Pokytis per 3 metus +8,3 (%) +39 (%) -27 (%) -89 (%) +522 (%), padid÷jo 6,2 karto -3 (%) -41 (%)

Tyrimo metu buvo palygintas matematikos dalyko pažymių vidurkis atestate ir asmenin÷ studento nuomon÷ apie savo matematinius geb÷jimus. Studentai savo matematinius geb÷jimus vertina gana kritiškai, bet aukštesniu balu, negu atestato pažymys.

3 lentel÷

Matematikos dalyko pažymio vidurkis atestate ir asmenin÷ studento nuomon÷ Mokslo metai Matematikos dalyko pažymio vidurkis

atestate

Asmenin÷ studento nuomon÷

(įsivertinimas)

2009-2010 5,44 6,84

2010-2011 5,68 6,82

2011-2012 5,89 6,51

2. Matematikos žinių testo analiz÷

Kraštotvarkos fakultete matematikos žinių vertinimo testą 2009 m. laik÷ 182 studentai iš įvairių

studijų programų ( GD, GIS, ZD, ZT, grup÷s). 2010 m. matematikos žinių vertinimo testą laik÷ 156 KF studentai, 2011 m. tokį patį testą laik÷ 125 KF studentai.

Tyrimo rezultatai parod÷, kad išlaikiusių matematinių žinių testą studentų skaičius analizuojamu laikotarpiu beveik nepakito, t.y. lyginant 2011 m. su 2009 m., matyti, kad išlaikiusių testą studentų procentas padid÷jo 0,11 punkto, o 2010 m. lyginant su 2009 m. sumaž÷jo – 3,05 punkto.

4 lentel÷

Matematinio testo rezultatų skaitin÷s charakteristikos

Mokslo metai Surinktų taškų

vidurkis

Min surinktų

taškų skaičius

Max surinktų

taškų skaičius

Moda Mediana Studentų

skaičius 2009-2010 5,6 0 (1 stud.) 12 (4 stud.) 5 (36 stud.) 5 182 2010-2011 5,3 1 (2 stud.) 13 (1 stud.) 5 (43 stud.) 5 156 2011-2012 5,1 0 (1 stud.) 10 (3 stud.) 5 (25 stud.) 5 125

Apžvelgiant matematikos žinių testo rezultatus galima teigti, kad įstojusių matematikos žinių lygis panašus kiekvienais metais. Turint neaukštus matematikos įvertinimus iš vidurin÷s mokyklos, nedžiugina ir matematikos žinių testų rezultatai: nors ir vidurin÷s mokyklos atestatų vidurkiai vidutiniški, bet studentai nesugeba atlikti paprasčiausių aritmetinių veiksmų ar paprasčiausios tiesin÷s lygties sprendimo.

Surinktų taškų vidurkis šiek tiek maž÷ja, aukščiausias buvo 2009 m. - 5,6 taško, žemiausias 2011m. – tik 5,1 taško. Duomenų moda ir mediana išlieka tos pačios – 5 taškai. Remiantis testo rezultatais, galime teigti, kad vidutiniškas surinktų taškų skaičius tas pats kiekvienais metais – 5 taškai. Minimalus taškų

skaičius yra 0 taškų - teisingai neatsakyta n÷į vieną klausimą (2009 ir 2011 m). Maksimalus surinktų taškų

skaičius turi tendenciją maž÷ti: nuo 13 taškų (2010m.) iki 10 taškų (2011m.).

Palyginus, kaip studentams sek÷si spręsti konkrečius uždavinius teste, matyti, kad geriausiai sek÷si procentų uždavinys, užduotis su matavimo vienetais, buitinio pritaikymo užduotis, erdv÷s kūno sąvokos užduotis, algebrinio reiškinio prastinimo uždavinys.

3. KF pirmos sesijos metu laikyto matematikos egzamino rezultatų analiz÷

Atlikta pirmos sesijos metu laikyto matematikos egzamino rezultatų analiz÷ parod÷, kad studentų I sesijos matematikos vidurkiai šiek tiek ger÷ja visose studijų programose – apie 10 % . Didžiausias vidurkio pokytis yra Geoinformacinių sistemų (13,2 %) ir Geodezijos (13 %) studijų programose, mažiausias - Želdinių ir jų dizaino studijų programoje (3 %).

Per paskutinius 3 metus buvo studentų, neišlaikiusių matematikos egzamino, t. y. tur÷jusių

akademines skolas s. 2009-2010 m. 12 studentų neišlaik÷ matematikos dalyko egzamino, 2010-2011 m. - 8 studentai, 2011-2012 m. -10 studentų.

5 lentel÷

Pirmos sesijos matematikos dalyko pažymių vidurkai

Studijų programos 2009-2010 2010-2011 2011-2012 Pokytis per 3 m. (%)

Geodezija 5,88 6,85 6,65 +13

Geoinformacin÷s sistemos 6,00 7 6,79 +13,2 Želdiniai ir jų dizainas 6,73 7,2 6,95 +3 Želdinamų teritorijų inžinerija 6,12 6,23 6,9 +12,7

Bendras 6,18 6,82 6,8 +10,03

Pastaba. Lentel÷je ženklas „+“ reiškia rezultatų pager÷jimą.

Studijų programos nuolat tobulinamos, koreguojamas kontaktinių ir savarankiškų valandų apimtis, t.y. savarankiško darbo valandų skaičius vis did÷ja, o kontaktinių valandų skaičius – maž÷ja. Tod÷l studentai tur÷tų daugiau mokytis studijuoti savarankiškai, o paskaitose sužinoti tik mokymosi kryptį bei pratybų metu išsiaiškinti ir pagilinti savarankiškai studijuojant iškilusius klausimus. Dauguma pirmo kurso studentų neturi tvirtų savarankiško darbo įgūdžių.

Daliai studentų trūksta mokymosi motyvacijos, kruopštumo ir savarankiškumo. Kruopštumas – tai žmogaus savyb÷ stropiai, rūpestingai atlikti darbą [3]. Šios žmogaus savyb÷s n÷ra prigimtin÷s bei nekintamos, tačiau ilgalaikio kryptingo darbo d÷ka jos gali tapti asmenybiniais įgūdžiais. Savarankiškumo

ugdymas yra edukacinis iššūkis ugdymo proceso dalyviams. Savarankiškumas reikalingas asmeniui, siekiančiam prasmingo, kūrybingo ir socialiai kryptingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime ir asmeninių

tikslų siekime. Didžioji dalis pirmakursių savarankiškai studijuoti literatūrą dar nesugeba. Paskaitos yra pagrindinis tokių studentų žinių šaltinis. Silpnesni studentai negali suvokti pateikiamos arba nurodytos metodin÷s medžiagos, nesugeba susikaupti, nepaj÷gūs įsiminti visų sąvokų, išgirstų per paskaitą. Po vidurin÷s mokyklos baigimo studentai silpnai mąsto, analizuoja, vertina ir sprendžia problemas, kadangi mokykliniai vadov÷liai orientuoti į informacijos perteikimą, į turinio išd÷stymą, o ne į jo suvokimą ir analizę. Formul÷s, sąvokos, nauji terminai paprastai pakartojami per pratybas arba naujos paskaitos pradžioje. Tiems studentams, kurie blogai atliko matematinių žinių patikrinimo testą, siūloma lankyti papildomas matematikos dalyko konsultacijas, kurias d÷stytojas atlieka po paskaitų. Šių konsultacijų metu pakartojamos tos temos, kurios būtinos studijuojant aukštąją matematiką. Tokios konsultacijos ypač reikalingos I semestro pradžioje, kada dar tik pradedamas aukštosios matematikos d÷stymas.

Aiškinantis konkrečias nenoro ar negal÷jimo mokytis matematikos priežastis pagal atliktų studentų

apklausų rezultatus išryšk÷jo tokios studentų nuomon÷s: reikia daug pastangų, sunku, matematika nuo 5 ar net pradinių klasių nesuvokiama, šis dalykas nepatinka, su matematika nesieja savo ateities (jos niekur ir niekam nesiruošia pritaikyti), norisi tur÷ti daug laisvo laiko, gauna blogus pažymius, o tai atima norą

mokytis, tingi, dirba, asmeninio gyvenimo problemos ir t. t. Suprantama, tokios asmenin÷s nuostatos turi nemažai įtakos ir studijoms. Be to, mokymosi procese studentai patiria įvairių nes÷kmių, nusivylimų, d÷l ko atsiranda spragų, ir tai atsispindi mokymosi rezultatuose, studentų nubyr÷jime.

Išvados

Atlikus KF studentų matematikos žinių analizę 2009 – 2012 m., galima teigti, kad matematikos mokymo(si) kokyb÷ priklauso tiek nuo objektyvių priežasčių (mokymo turinio, d÷stymo būdų, metodų, paskaitų kokyb÷s), tiek nuo subjektyvių (pačių studentų motyvacijos, jų atsineštos patirties, įd÷to darbo, norų).

Siekiant geresnių rezultatų mokymo(si) procesą reik÷tų organizuoti abipus naudingu principu, ieškant ir studentams, ir d÷stytojui priimtino varianto, sudarant galimybę studentams pasireikšti, parodyti iniciatyvą, skatinant jų vidinį smalsumą, interesą. Be to, labai svarbus d÷stytojo ir studento abipusis pasitik÷jimas vienas kitu, bendravimas ir bendradarbiavimas, grindžiamas tarpusavio pagarba, supratimu ir geranoriškumu.

Ateities darbui, siūlome tokias išvadas:

1. Matematikos mokymosi kolegijoje sunkumus galime susieti su nepakankamomis vidurin÷s mokyklos žiniomis: nuo 2009m. atliekamas matematinių žinių testas, rodo kad įstojusių į Kauno kolegijos KF studentų matematinių žinių lygis labai žemas - apie ketvirtadalis teigiamai įvertintų studentų. (2009 m.

įskaityta 25,49 %; 2010 m. – 22,44 % ir 2011 m. - 25,6 % ).

2. Siūlome ateityje tęsti pirmakursių matematinių žinių testavimą (lyginant kasmetinius rezultatus), papildant testą reikalavimais nurodyti, ar laik÷ matematikos egzaminą, ar visai nelaik÷, kokiu lygiu mok÷si vidurin÷je mokykloje. Gautais rezultatais vadovautis tobulinant matematikos dalyko mokymo(si) procesą. Remiantis tyrimo rezultatais ir keletą metų kaupta atskirų matematikos d÷stytojų vykdoma pirmo kurso studentų žinių lygio tikrinimo patirtimi siūlome tobulinti konsultacijų sistemą taip, kad tik įstojusiems studentams, kuriems stinga matematinių žinių, būtų organizuojamos ne tik gilinamosios konsultacijos, bet ir papildomi kursai (gali būti ir mokami) matematinių žinių lygio k÷limui.

Literatūros sąrašas:

1. Valstyb÷s žinios, 2009 05 12, Nr. 54-2140 2. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, Vaga, 1985.

3. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 4. Teresevičien÷ M., Oldroyd D., Gedvilien÷ G. Suaugusiųjų mokymasis. VDU, 2004.

Milda Ilčiukien÷, Janina Morkūnien÷

Summary

Low students achievement and high students “drop out”, especially in the first year of technological and engineering study programs, is very hot topic not only in most high schools, but also in Kaunas College Faculty of Landscaping (hereinafter – KF). This paper analyzes the problems encountered in teaching mathematics at Kaunas College KF, which began when the higher education reform has started. It was noticed that some students do not have necessary mathematical knowledge and do not have enough abilities to work independently; also they have some problems of motivation. First year students of mathematics knowledge analysis are made each year in Kaunas College KF since 2009. Its purpose is to evaluate first-year students' mathematical experience level. This paper compares the results with conclusions and proposed improvement of organizing mathematics teaching.

Apie autores

Milda Ilčiukien÷, Kauno kolegija, milda.ilciukiene@go.kauko.lt, Mokslinių interesų kryptys: mokymo ir mokymosi sistemos ir technologijos, studentų žinių analiz÷.

Janina Morkūnien÷, Kauno kolegija. Janina.morkuniene@fc.kauko.lt. Mokslinių interesų kryptys: mokymo ir mokymosi sistemos ir technologijos, studentų žinių analiz÷.