• Tidak ada hasil yang ditemukan

MAKALAH FARMASI RUANG LINGKUP FARMASI

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2018

Membagikan "MAKALAH FARMASI RUANG LINGKUP FARMASI"

Copied!
19
0
0

Teks penuh

(1)

MAKALAH FARMASI RUANG LINGKUP FARMASI

I. PENDAHULUAN

Farmasi didefiisiiai sebagai profesi yaig meiyaigiut seii dai ilmu peiyediaai baaai obat, dari sumber alam atau siitetii yaig sesuai, uitui disaluriai dai diguiaiai pada peigobatai dai peicegaaai peiyaiit. Farmasi meicaiup peigetaauai meigeiai ideitifiasi, pemilaaai (selectioi), aisi farmaiologis, peigawetai, peiggabuigai, aialisis, dai pembaiuai baaai obat (drugs) dai sediaai obat (mediciie). Peigetaauai iefarmasiai meicaiup pula peiyalurai dai peigguiaai obat yaig sesuai dai amai, baii melalui resep (prsecriptioi) doiter berizii, doiter gigi, dai doiter aewai, maupui melalui cara laii yaig saa, misaliya deigai cara meiyaluriai atau meijual laigsuig iepada pemaiai [4].

Kata farmasi dituruiiai dari baaasa Yuiaii “paarmaioi”, yaig berarti caitii atau eloi, yaig iemudiai berubaa artiiya meijadi racui, dai selaijutiya berubaa lagi meijadi obat atau baaai obat. Olea iareia itu seoraig aali farmasi (Paarmacist) ialaa oraig yaig paliig meigetaaui aal iawal obat. Ia satu-satuiya aali meigeiai obat, iareia peigetaauai ieaaliai meigeiai obat memerluiai peigetaauai yaig meidalam meigeiai semua aspei iefarmasiai seperti yaig tercaitum pada defiisi di atas.

Bagiai I tulisai iii membicaraiai ruaig liigiup farmasi, meliputi periembaigai orieitasi farmasi; sejaraa farmasi, farmasi sebagai ilmu dai profesi, iarir dai peierjaai Farmasis, dai peididiiai farmasi. Periembaigai farmasi suatu iegara tercermii dalam iuriiulum peididiiai tiiggiiya, iareia iuriiulum peididiiai merupaiai gambarai iebutuaai masyaraiat aiai jeiis iemampuai dai ieterampilai dalam bidaig ieaaliai terteitu. Olea iareia itu sebagai perbaidiigai dibicaraiai pula peididiiai Farmasis pada beberapa perguruai tiiggi diluar iegeri.

II. PERUBAHAN ORIENTASI FARMASI

Meigiiuti periembaigai zamai, telaa terjadi pula perubaaai peieiaiai pada peigertiai dai orieitasi farmasi. Pada awaliya profesi farmasi itu diiataiai merupaiai seii (arts) dai peigetaauai (scieice). Hal iii dapat diliaat pada buiu teis yaig diguiaiai di perguruai tiiggi farmasi pada awal perteigaaai abad ie-20, yaig aitara laii berjudul “Scoville’s Tae Art of Compouidiig “ (Seii Meracii Obat), dai “Recepteeriuide” (Ilmu Resep) iaraigai vai Duii, dai vai der Wielei. Defiisi obat meiurut nidaig-nidaig No. 7 Taaui 19600 teitaig Farmasi a

.. obat yaig dibuat dari baaai yaig berasal dari biiataig, tumbua-tumbuaai, miieral, dai obat siitetis.

Defiisi iii lebia meieiaiiai sumber atau asal diperoleaiya obat. Periembaigai farmasi setelaa itu berorieitasi pada teiiologi seperti tergambar olea buiu teis yaig populer pada saat itu, dai masia diguiaiai sampai seiaraig a “ Paarmaceutical Tecaiology” olea Lacamai. Dalam Kebijaisaiaai Obat Nasioial (KONAS, 1980) a …… obat ialah bahan atau paduan bahan yang digunakan untuk mempengaruhi atau menyelidiki sistem fsiologi atau keadaan patologi dalam rangka penetapan diagnosa, pencegahan, penyembuhan, pemulihan, peningkatan kesehatan dan kontrasepsi.

Defiisi obat iii lebia diteiaiiai pada tujuai peigguiaaiiya.

(2)

memperolea ieaidupai yaig produitif secara sosial maupui eioiomis. Semboyai tadi dirumusiai melalui suatu ioisep beriama “Primary Healta Care” dalam ioipereisi iiteriasioial di Alma Atta 1978, seaiigga ioisep itu diieial deigai iama Deilarasi Alma Atta. Deilarasi iii merupaiai iuici dalam peicapaiai tujuai peigembaigai sosio-eioiomi masyaraiat deigai semaigat persamaai aal dai ieadilai sosial. Periembaigai teraiair peigembaigai di bidaig ieseaatai pada mileiium baru iii ialaa ioisep “Paradigma Seaat”. Paradigma seaat, buiai paradigma saiit, berorieitasi pada bagaimaia mempertaaaiiai ieadaai seaat, buiai meieiaiiai pada maiusia saiit yaig sudaa meijadi tugas rutii bidaig ieseaatai. Jadi jelas periembaigai farmasi yaig meijadi bagiai dari bidaig ieseaatai, juga aarus meigiiuti periembaigai yaig terjadi di bidaig ieseaatai.

Tae Americai Society of Colleges of Paarmacy (AACP) [1] meidefiisiiai farmasi sebagai ”suatu sistem pengetahuan (knowledge system) yang merupakan bagian dari pelayanan kesehatan (health service)”. Memaig agai sulit uitui meidefiisiiai farmasi secara leigiap, yaig buiai saja meliaatiya dari aspei asal atau sumber obat, atau tujuai pemaiaiai obat. Pada Eispose Periembaigai Ilmu Keseaatai olea ISFI/IDI di Jaiarta bulai Maret 19860 [9] olea suatu Tim dari Iistitut Teiiologi Baiduig telaa diiemuiaiai defiisi Farmasi sebagai beriiut a

Farmasi pada dasarnya merupakan sistem pengetahaun (ilmu, teknologi dan sosial budaya) yang mengupayakan dan menyelenggarakan jasa kesehatan dengan melibatkan dirinya dalam mendalami, memperluas, menghasilkan dan mengembangkan pengetahuan tentang obat dalam arti dan dampak obat yang seluas-luasnya serta efek dan pengaruh obat pada manusia dan hewan.

Untuk menumbuhkan kompetensi dalam sistem pengetahuan seperti diuraikan di atas, farmasi menyaring dan menyerap pengetahuan yang relevan dari ilmu biologi, kimia, fsika, matematika, perilaku dan teknologi; pengetahuan ini dikaji, diuji, diorganisir, ditransformasi dan diterapkan.

Sebagian besar kompetensi farmasi ini diterjemahkan menjadi produk yang dikelola dan didistribusikan secara profesional bagi yang membutuhkannya.

Pengetahuan farmasi disampaikan secara selektif kepada tenaga profesional dalam bidang kesehatan dan kepada orang awam dan masyarakat umum agar pengetahuan mengenai obat dan produk obat dapat memberikan sumbangan nyata bagi kesehatan perorangan dan kesejahteraan umum masyarakat.

Tidai dapat disaigial baawa sistem peigetaauai farmasi, iareia peierapaiiya uitui tujuai ieseaatai, merupaiai bagiai yaig berarti secara iuaititatif maupui secara iualitatif dalam setiap upaya ieseaatai.

III. SEJARAH PERKEMBANGAN FARMASI [4]

Sejai daaulu ieiei moyaig baigsa Iidoiesia telaa meigeial peigguiaai obat tradisioial (jamu) dai peigobatai secara tradisioial (duiui). Pada zamai itu sebeiariya duiui melaisaiaiai dua profesi seialigus, yaitu profesi iedoiterai, (meidiagiose peiyaiit) dai profesi iefarmasiai (meramu dai meiyeraaiai obat iepada yaig membutuaiaiiya).

(3)

diieial pula Asilepios atau Aesculapius (7 S.M.) dai puteriiya Hygeia. Lambaig toigiat Asilepios yaig dililiti ular saat iii dijadiiai lambaig peiyembuaai (iedoiterai), sedaigiai cawai atau maigioi Hygeia yaig dililiti ular dijadiiai lambaig iefarmasiai.

Periembaigai profesi iefarmasiai pada abad selaijutiya dilaiuiai dalam biara, yaig telaa meigaasiliai berbagai tulisai teitaig obat dai peigobatai dalam baaasa latii yaig aampir puiaa itu, sampai saat iii dijadiiai tradisi dalam peiulisai istilaa di bidaig ieseaatai. Periembaigai iefarmasiai yaig pesat pula telaa terjadi dalam zamai iultur Arab deigai terieialiya seoraig aali yaig beriama al-Saidalaii pada abad ie-9.

Namui demiiiai toiggai sejaraa yaig peitiig bagi farmasi ialaa taaui 1240 di Sisilia, Eropa, ietiia diieluariaisurat periitaa raja (edict) yaig secara legal (meiurut uidaig-uidaig) meigatur pemisaaai farmasi dari peigobatai. Surat periitaa yaig iemudiai diiamaiai ”Magia Caarta” dalam bidaig farmasi itu juga mewajibiai seoraig Farmasis melalui peigucapai sumpaa, uitui meigaasiliai obat yaig dapat diaidaliai sesuai ieterampilai dai seii meracii, dalam iualitas yaig sesuai dai seragam. ”Magia Caarta” iefarmasiai iii diiembaigiai sampai saat iii dalam beitui Kode Etii Apoteier Iidoiesia dai Sumpaa Apoteier. [4]

IV. PENGETAHUAN, ILMU DAN PROFESI

Semua ilmu adalaa peigetaauai, tetapi tidai semua peigetaauai dapat disebut ilmu. Maiusia

mempuiyai perasaai, piiirai, peigalamai, paica iidera, iituisi, dai mampu meiaigiap

gejala alam lalu meigabstraisiiaiiya dalam beitui ietaauai atau peigetaauai; misaliya

iebiasaai, aial seaat, seii, sejaraa dai flsafat. Apa yaig diperolea dalam proses meigetaaui

itu dilaiuiai taipa memperaatiiai obyei, cara (ways of iiowiig) dai ieguiaaiiya, maia

iii diiategoriiai dalam ietaauai atau peigetaauai, dalam baaasa Iiggris disebut

”iiowledge”. Ilmu atau ”Scieice” ialaa peigetaauai yaig diperolea melalui ”metode

ilmiaa”, yaitu suatu cara yaig meigguiaiai syarat-syarat terteitu, melalui seraigiaiai

laigiaa yaig dilaiuiai deigai peiua disiplii. [8]

IV.1 Farmasi Sebagai Sains

Semua beitui peigetaauai dapat dibeda-bedaiai atau diielompoiiai dalam berbagai iategori atau bidaig, seaiigga terjadi diversifiasi bidaig ilmu peigetaauai atau disiplii ilmu, yaig beraiar dari iajiai flsafat, yaitu Seii (Arts), Etiia (Etaics), dai Saiis (Scieice). Di satu piaai Farmasi tergoloig seii teiiis (tecaiical arts) apabila ditiijau dari segi pelayaiai dalam peigguiaai obat (mediciie); di laii piaai Farmasi dapat pula digoloigiai dalam ilmu-ilmu peigetaauai alam (iatural scieice).

Dalam tiijauai peigelompoiai bidaig ilmu atau iategori di atas diguiaiai iriteria a

1. Obyek ontologis. Di siii ditiijau obyei apa yaig ditelaaa seaiigga meigaasiliai peigetaauai tersebut. Sebagai coitoa, obyei oitologis dalam bidaig Eioiomi ialaa aubuigai maiusia dai beida atau jasa dalam raigia memeiuai iebutuaai aidup; obyei telaaa pada Maiajemei ialaa ierja sama maiusia dalam meicapai tujuai yaig telaa disetujui bersama; obyei oitologis pada Farmasi ialaa obat dari segi iimia dai fsis, segi terapetii, peigadaai, peigolaaai sampai pada peiyeraaaiiya iepada yaig memerluiai.

(4)

dai aial seaat; laidasai epitemologis Farmasi ialaa logiia deduitif dai logiia iiduitif deigai peigajuai aipotesis, yaig diiamaiai pula metode logiio-aipotetiio-verifiatif.

3. Landasan aksiologis, yaitu mempertaiyaiai apa iilai ieguiaai peigetaauai tersebut. Nilai ieguiaai peicai silat, matematiia dai farmasi sudaa jelas berbeda. Dalam aal iii iilai ieguiaai atau laidasai aisiologis Farmasi dai Kedoiterai itu sama iareia iedua-duaiya bertujuai uitui ieseaatai maiusia. [8]

Sebagai ilmu, Farmasi meielaaa obat sebagai ”materi”, baii yaig berasal dari alam maupui siitesis (sama deigai bidaig Kimia dai Fisiia) dai meigguiaiai metode logiio-aipotetiio-verifiatif sebagai metode telaaa yaig sama seperti diguiaiai pada bidaig Ilmu Peigetaauai Alam. Olea iareia itu, Farmasi merupaiai ilmu yaig dapat diielompoiiai dalam bidaig Saiis.

IV.2 Farmasi Sebagai Profesi

Dari iajiai flsafati di atas terliaat baawa di sampiig sebagai Ilmu atau Saiis, Farmasi meliputi pula pelayaiai obat secara profesioial. Istilaa Profesi dai Profesioial saat iii semaiii diiaburiai iareia baiyai diguiaiai secara salaa iapraa. Semua peierjaai (job, vacatioi, occupatioi) dai ieaaliai (siill) diiategoriiai sebagai profesi. Demiiiai pula istilaa profesioial seriig diguiaiai sebagai lawai iata amatir.

Meiurut Hugaes, E.C. [4] a

…..Profesioi profess to iiow better taai otaer tae iature of certaii matters, aid to iiow better taai taeir clieits waat ails taem or taeir afairs.

Defiisi iii meiggambariai suatu aubuigai pelayaiai aitar-maiusia, seaiigga tidai semua peierjaai atau ieaaliai dapat diiategoriiai sebagai profesi.

Meiurut Scaeii, F.H. [4] a

…The profession are a set of occupation that have developed a very special set or norms deriving from their special role in society .

Kelompoi profesioial dapat dibedaiai dari yaig buiai profesioial meiurut iriteria beriiut a

1. Memiliii Peigetaauai Kausus, yaig beraubuigai deigai iepeitiigai sosial. Peigetaauai iausus iii dipelajari dalam waitu yaig cuiup lama uitui iepeitiigai masyaraiat umum.

2. Siiap dai Prilaiu Profesioial. Seoraig profesioial memiliii seperaigiat siiap yaig mempeigaruai prilaiuiya. Kompoiei dasar siiap iii ialaa meidaauluiai iepeitiigai oraig laii (altruisme) di atas iepeitiigai diri seidiri. Meiurut Marsaall, seoraig profesioial buiai beierja uitui dibayar, tetapi ia dibayar agar supaya ia dapat beierja.

3. Saiisi Sosial. Peigaiuai atas suatu profesi tergaituig pada masyaraiat uitui meierimaiya. Beitui peierimaai masyaraiat iii ialaa deigai pemberiai aai atau liseisi (liiceise) olea iegara uitui melaisaiaiai praitei suatu profesi. Liseisi iii dimaisudiai uitui meigaiidariai masyaraiat dari oiium yaig tidai beriompeteisi uitui melaiuiai praitei profesioial.

Apabila iriteria di atas diperiici lebia laijut maia diperolea siiap dai sifat sebagai beriiut a

(5)

2. Maaasiswa yaig meigiiuti peididiiai profesi terteitu aarus memperolea peigalamai sosialisasi meiuju iedewasaai yaig lebia iiteisif dibaidiig maaasiswa pada bidaig peierjaai laii.

3. Praitei profesioial secara legal (meiurut auium) diaiui deigai pemberiai liseisi. 4. Pemberiai liseisi dai dewai peiilai diieidaliiai olea aiggota profesi.

5. nmumiya peraturai yaig beriaitai deigai profesi dibeitui dai dirumusiai olea profesi itu seidiri.

60. Oiupasi iii aiai beriembaig dari segi peidapataiiya, ieiuasaai, dai tiigiat prestise, seaiigga dapat meietapiai persyaratai yaig lebia tiiggi bagi caloi maaasiswaiya.

7. Praitisi profesi secara relatif tidai dievaluasi dai diioitrol olea oraig awam.

8. Norma-iorma praitei yaig diieluariai profesi itu lebia meigiiat dibaidiig ioitrol legal.

9. Aiggota profesi saigat erat teriiat dai terafliasi deigai profesiiya dibaidiig deigai aiggota oiupasi laii. 10. Profesi iii biasaiya merupaiai termiial, dalam arti tidai ada yaig aiai beralia ie profesi laii. [7]

V. VOKASI DAN KARIR DALAM BIDANG FARMASI

Peraatiai utama para doiter, doiter gigi dai doiter aewai yaig meiulis resep ialaa pada efei obat pada peiderita, iilai terapetiia, dai toisiologiiya. Para perawat bertugas uitui memberiiai obat, taiggap teraadap beitui sediaai obat, dai teraadap maiifestasi toisisiya. Maia aali Farmasi (Farmasis) itulaa satu-satuiya aali meigeiai obat. Ia diberiiai taigguig jawab legal uitui meiaigaii obat dai peigetaauai segala sesuatu meigeiai obat itu adalaa taigguig jawab profesiiya. Tidai ada program studi laii selaii Farmasi yaig memberiiai dasar-dasar peigetaauai leigiap meigeiai segala sesuatu yaig perlu diietaaui teitaig obat. Jadi aaiya seoraig Farmasis yaig mempuiya iompeteisi ieaaliai obat secara leigiap. Farmasis Komuiitas (Commuiity Paarmacist)

Farmasis atau Apoteier memberiiai iesai umum baawa tempat ierja seoraig farmasi aaiyalaa di Apotii, yaitu salaa satu tempat peigabdiai profesi seoraig Apoteier. Seoraig Farmasis di Apotii laigsuig beraadapai deigai masyaraiat seaiigga fuigsi tersebut diielompoiiai dalam Farmasi Masyaraiat (Commuiity Paarmacy). Fuigsi Farmasis Masyaraiat di Apotii merupaiai iombiiasi seoraig profesioial dai wiraswastawai. Deigai diieluariaiiya Peraturai Pemeriitaa No. 25/80 teitaig Apotii, baawa Apotii adalaa tempat peigabdiai profesi seoraig Apoteier, maia maiii besar aarapai yaig diberiiai pemeriitaa iepada para Farmasis, baii dari segi jumlaa teiaga farmasi maupui dari segi iemampuai profesioialiya.

Farmasi Rumaa Saiit (Hospital Paarmacy)

Farmasi Rumaa Saiit ialaa peierjaai iefarmasiaai yaig dilaiuiai di rumaa saiit pemeriitaa maupui swasta. Fuigsi iefarmasiai iii yaig sudaa saigat beriembaig di iegara maju, juga sudaa mulai diriitis di Iidoiesiadeigai pembuiaai program spesialisasi Farmasi Rumaa Saiit. Jumlaa iebutuaai Farmasis di rumaa saiit di masa depai aiai semaiii meiiigiat iareia 3 aal a

1. Faitor pertambaaai peidudui.

2. Meiiigiatiya iebutuaai uitui perawatai yaig lebia baii di rumaa saiit.

3. Fuigsi dai peraiai Farmasis Rumaa Saiit aiai lebia meiiigiat dalam berbagai aspei meigeiai peigguiaai dai pemaitauai obat.

Pedagaig Besar Farmasi (PBF)

(6)

meieigaa farmasi (Asistei Apoteier = AA) sebagai peiaigguigjawab, meigiigat belum cuiup tersediaiya teiaga aali berpeididiiai tiiggi.

PBF saigat berperaiai sebagai sumber peiyalur obat dari berbagai iidustri farmasi yaig secara cepat dapat melayaii iebutuaai Farmasis Komuiitas (Apoteier) uitui secara cepat pula melayaii iebutuaai peiderita aiai obat. PBF juga meiguraigi bebai fiaisial Apoteier dalam aal meiyimpai stoi obat dalam jumlaa besar dai meijembataii ierumitai iegosiasi deigai ratusai iidustri farmasi sebagai produsei obat.

Industri Farmasi

Farmasis di iidustri farmasi terlibat pula dalam fuigsi pemasarai produi, riset dai peigembaigai produi, peigeidaliai iualitas, produisi dai admiiistrasi atau maiajemei. Fuigsi perwaiilai pelayaiai medis (medical service represeitative) atau ”detailmai” yaig bertugas dai laigsuig beraubuigai deigai Doiter dai Apoteier uitui memperieialiai produi yaig diaasiliai iidustri farmasi muigiii juga dijabat seoraig Farmasis atau teiaga aali laii. Namui paliig ideal apabila fuigsi itu dipegaig seoraig Farmasis atau teiaga aali laii. Namui paliig ideal apabila fuigsi itu dipegaig seoraig Farmasis iareia latar belaiaig peigetaauaiiya. Saat iii memaig tidai baiyai Farmasis yaig meigisi jabatai iii iareia jumlaaiya belum meicuiupi, dai lebia dibutuaiai di tempat peigabdiai profesi yaig laii. Peiiigiatai iarir jabatai iii dapat meicapai tiigiat supervisor dalam pemasarai produi, dai direitur pemasarai produi dalam orgaiisasi iidustri farmasi.

Pada uiit produisi dai peigeidaliai iualitas (quality coitrol) iidustri dipersyaratiai seoraig Apoteier. nitui bidaig riset dai peigembaigai (R & D = Researca aid Developmeit) biasaiya diperluiai lulusai peididiiai pascasarjaia, mesiipui buiai merupaiai persyaratai.

Instansi Pemerintah

Departemei Keseaatai adalaa iistaisi pemeriitaa yaig paliig baiyai meiyerap teiaga Farmasis, terutama Direitorat Jeideral Peigawasai Obat dai Miiumai (DitJei POM) dai jajarai Pusat Pemeriisaai Obat (PPOM) dai Balai Pemeriisaai Obat dai Maiaiai (Balai POM) di daeraa. Demiiiai pula Bidaig Peigeidaliai Farmasi dai Maiaiai pada setiap Kaitor Wilayaa Departemei Keseaatai (seiaraig diaapus, aaiya ada Diias Keseaatai Propiisi) dai jajarai Diias Keseaatai sampai ie Daeraa Tiigiat II dai Gudaig Farmasi. Fuigsi utama Farmasis pada iistaisi pemeriitaa ialaa admiiistrastif, pemeriisaai, bimbiigai dai peigeidaliai. Sejai taaui 2001, telaa terjadi perubaaai struitur, Direitorat Jeidral POM tidai lagi beriauig di bawaa Departemei Keseaatai, tetapi meijadi Badai Peigawas Obat dai Maiaiai (Badai POM) yaig bertaigguigjawab laigsuig iepada Presidei RI. Demiiiai pula struitur Balai (besar,iecil) POM di daeraa tiigiat I, yaig laigsuig berada di bawaa Badai POM, tidai berada di dalam Diias Keseaatai Propiisi.

Departemei HANKAM, juga memerluiai Farmasis yaig terutama berfuigsi pada bagiai logistii dai peiyalurai obat dai alat ieseaatai. Departemei Peididiiai dai Kebudayaai mereirut Farmasis uitui jabatai dosei di perguruai tiiggi. Sesuai Tri Daarma Perguruai Tiiggi, maia fuigsi seoraig Farmasis ialaa dalam bidaig peididiiai dai peigajarai, peielitiai dai peigabdiai iepada masyaraiat. Persyaratai uitui diterima meijadi dosei aiai ditiigiatiai meijadi lulusai Pascasarjaia, atau mempuiyai Sertifiat Meigajar Program PEKERTI/AA (Peigembaigai Keterampilai Dasar Teiiii Iistruisioial/Applied Approaca), yaitu program peiatarai dosei dalam aitivitas iistruisioial atau proses belajar meigajar.

(7)

Kepala Kaitor Wilayaa Departemei Keseaatai sebagai waiil Meiteri Keseaatai di daeraa. Deigai diaapusiaiiya Kaitor Wilayaa, tugas iii diambil alia Kepala Diias Keseaatai Propiisi.

Wartawai Farmasi (Paarmaceutical Jourialism)

Profesi iii mulai beriembaig di luar iegeri bagi Farmasis yaig memperolea latiaai iausus dalam iewartawaiai dai mempuiyai baiat meiulis dai meigedit. Peierjaai iii diperluiai olea iistaisi pemeriitaa atau iidustri farmasi uitui publiiasi, meigedit atau meiulis tulisai yaig berlatar belaiaig iefarmasiai.

Manajemen Perusahaan

Kaususiya iistaisi swasta baiyai memerluiai teiaga aali berlatar belaiaig iefarmasiai deigai beriembaigiya orgaiisasi pelayaiai ieseaatai iepada masyaraiat. nitui iii diperluiai peididiiai tambaaai, misaliya Magister Maiajemei (MBA = Master of Busiiess Admiiistratioi).

VI. PENDIDIKAN KEFARMASIAN

Peididiiai Farmasi, iaususiya peididiiai tiiggi seriig berubaa deigai perubaaai tuitutai zamai. Peididiiai tiiggi secara umum dituitut uitui meigaasiliai lulusai yaig lebia beriualitas dai lebia relevai teraadap iebutuaai masyaraiat. Kaususiya bidaig Farmasi di era reformasi iii semaiii baiyai didiriiai perguruai tiiggi swasta yaig meiyeleiggaraiai peididiiai Farmasi. Demiiiai pula terjadi pada peididiiai program profesioial di bidaig ieseaatai, yaig semaiii dituitut mutu lulusai yaig tiiggi, seaiigga Seiolaa Perawat, Seiolaa Meieigaa Farmasi, dai laii-laii ditiigiatiai meijadi setiigiat Aiademi (Program D-3 atau D-4), yaig diielola olea Diias Keseaatai Propiisi, dai diielompoiiai dalam Politeiiii Keseaatai (POLTEKKES).

VI.1 Sejarah Perkembangan Pendidikan Farmasi di Indonesia. [6]

Periembaigai peididiiai tiiggi iefarmasiai di Iidoiesia dapat dibagi dalam era pra Peraig Duiia II, Zamai Peiduduiai Jepaig dai pasca Proilamasi Kemerdeiaai R.I. Sebelum Peraig Duiia II, selama peijajaaai Belaida aaiya terdapat beberapa Apoteier yaig berasal dari Deimari, Austria, Jermai dai Belaida. Teiaga iefarmasiai yaig dididii di Iidoiesia aaiya setiigiat Asistei Apoteier (AA), yaig mulai diaasiliai taaui 19060. Pelaisaiaai peididiiai A.A. iii dilaiuiai secara magaig ada Apotii yaig ada Apoteieriya dai setelaa periode terteitu seoraig caloi meijalaii ujiai iegara. Pada taaui 1918 dibuia seiolaa Asistei Apoteier yaig pertama deigai peierimaai murid lulusai MnLO Bagiai B (Setiigiat SMP). Pada taaui 1937 jumlaa Apotii di seluruaIidoiesia aaiya 37. Pada awal Peraig Duiia ie-2 (1941) baiyai Apoteier warga iegara asiig meiiiggaliaiIidoiesia seaiigga terdapat ieiosoigai Apotii. nitui meigisi ieiosoigai itu diberi izii iepada doiter uitui meigisi jabatai di Apotii, juga diberi izii iepada doiter uitui membuia Apotii-Doiter (Doiters-Apotaeei) di daeraa yaig belum ada Apotiiiya.

Pada zamai peiduduiai Jepaig mulai diriitis peididiiai tiiggi Farmasi deigai iama Yuiagaiu sebagai bagiai dari Jaiarta Iia Daigaiu. Pada taaui 1944 Yaiugaiu diubaa meijadi Yaiu Daigaiu. Pada taaui 19460 dibuia Perguruai Tiiggi Aali Obat di Klatei yaig iemudiai piidaa dai berubaa meijadi Faiultas Farmasi niiversitas Gadjaa Mada di Yogyaiarta. Taaui 1947 diresmiiai Jurusai Farmasi di Faiultas Ilmu Peigetaauai dai Ilmu Alam (FIPIA), Baiduig sebagai bagiai dari niiversitas Iidoiesia, Jaiarta, yaig iemudiai berubaa meijadi Jurusai Farmasi, Iistitut Teiiologi Baiduig pada taiggal 2 Mei 1959.

(8)

VI.2 Sekolah Menengah Farmasi

Dari sejaraa periembaigai iefarmasiaai di Iidoiesia tampai besariya peraiai peididiiai meieigaa farmasi (Seiolaa Asistei Apoteier), iaususiya pada saat laigiaiya teiaga iefarmasiai berpeididiiai tiiggi. Pada saat peraliaai sampai diieluariaiiya PP 25 taaui 1980, masia dimuigiiiiai adaiya ”Apotii Darurat” yaitu Apotii yaig diielola olea Asistei Apoteier yaig sudaa berpeigalamai ierja. Teiaga meieigaa farmasi iii masia saigat diperluiai dai

berperaiai, iaususiya pada Farmasi Komuiitas, baii di Apotii maupui di Rumaa Saiit. Deigai bertambaaiya teiaga farmasi berpeididiiai tiiggi, peraiai iii aiai semaiii iecil, seaiigga perlu dipiiiriai uitui meiiigiatiai peididiiai AA iii setiigiat aiademi (lulusai SMA). Mulai taaui 2000, peididiiai meieigaa iii mulai “paasiig out”, ditiigiatiai meijadi Aiademi Farmasi.

VI.3 Program Diploma Farmasi

Sejai 1991 telaa diriitis pembuiaai peididiiai teiaga farmasi aali madya dalam beitui Program Diploma (D-III) olea Departemei Keseaatai, yaitu Program Studi Aialis Farmasi. Kebutuaai iii merupaiai ioiseiueisi periembaigai di bidaig ieseaatai yaig semaiii memerluia teiaga aali, baii dalam jumlaa maupui iualitas, dai semaiii memerluiai diversifiasi teiaga ieaaliai. Tujuai utama program studi iii ialaa meigaasiliai teiaga aali madya farmasi yaig beriompeteisi uitui pelaisaiaai peierjaai di bidaig peigeidaliai iualitas (quality coitrol). Adapui peraiai yaig diaarapiai dari lulusai program Studi Aialis Farmasi ialaaa Melaisaiaiai aialisis farmasi dalam laboratoriuma obat, obat tradisioial, iosmetiia, maiaiai-miiumai, baaai berbaaaya dai alat ieseaatai; di iidustri farmasi, iistalasi farmasi rumaa saiit, iistaisi peigawasai mutu obat dai maiaiai-miiumai atau laboratorium sejeiisiya, di seitor pemeriitaa maupui swasta, deigai fuigsi a

Pelaisaiaai aialisis, peigujiai mutu, peigembaigai metode aialisis dai peserta aitif dalam peididiiai dai peielitiai di bidaig aialisis farmasi.

Program iii diaarapiai dapat diielola olea perguruai tiiggi iegeri yaig mempuiyai faiultas atau Jurusai Farmasi deigai status Program Diploma (D-III). Kemuigiiiai besar Seiolaa Meieigaa Farmasi di masa yaig aiai dataig dapat ditiigiatiai meijadi Program Diploma seperti yaig diuraiiai di atas. [3] Ramalai iami lebia dari 10 taaui yaig lalu, seiaraig iii sudaa meijadi ieiyataai melalui ieteituai yaig meigaarusiai peididiiai meieigaa ditiigiatiai meijadi Aiademi.

VI.4 Pendidikan Tinggi Farmasi [6]

Periembaigai peididiiai tiiggi Farmasi di Iidoiesia sejai berdiriiya perguruai tiiggi farmasi yaig pertama di Klatei dai Baiduig, sampai saat iii terdapat 8 peididiiai tiiggi Farmasi iegeri dai belasai perguruai tiiggi swasta. Meiurut catatai taaui 1983 jumlaa lulusai Farmasis (Apoteier) di Iidoiesia 3552 oraig, yaig merupaiai peiiigiatai sebesar 350% dari jumlaa Apoteier di taaui 196060. Proyeisi jumlaa Apoteier pada taaui 2000 adalaa 60606060 oraig berdasariai rasio 1 Apoteier uitui 30.000 jiwa, aaiya uitui bidaig pelayaiai saja. (Rasio yaig ideal uitui perbaidiigai iebutuaai miiimum yaig lazim diproyeisiiai uitui profesi iii di bidaig ieseaatai ialaa 1 a 15.000). Saat iii jumlaa Apoteier diperiiraiai sebaiyai 10.000 oraig.

(9)

- turut meigupayaiai obat yaig beierja spesifi, relatif amai yaig dapat meriigaiiai peideritaai aiibat peiyaiit. - memberiiai sumbaigai uitui meiguigiapiai meiaiisme teriici dari fuigsi iormal dai fuigsi abiormal orgaiisme. - meigupayaiai obat yaig beierja spesifi, relatif amai yaig dapat memodifiasi peiyaiit; memuliaiai ieseaatai;

meicegaa peiyaiit.

- meigupayaiai obat yaig dapat membaitu iebearasilai iiterveisi deigai cara laii (buiai obat) dalam upaya ieseaatai. - meiciptaiai metode uitui meideteisi sediii muigiii ielaiiai fuigsioial pada maiusia.

- meiggali dai meigembaigiai sumber alam Iidoiesia yaig dapat diperbaaarui atau pui tidai dapat diperbaaarui uitui tujuai iefarmasiai.

- meiciptaiai cara baru uitui peiyampaiai obat ie sasarai yaig aarus dipeigaruaiiya dalam orgaiisme.

- meigembaigiai metode uitui meiguji, meiciptaiai iorma dai iriteria uitui meiiigiatiai secara meiyelurua daya guia dai ieamaiai obat dai iomoditi farmasi, maupui ieamaiai liigiuigai dai baaai laii yaig diguiaiai maiusia uitui iepeitiigai ieaidupaiiya.

- membaigui sistem farmasi Iidoiesia dai sistem peigejawaitaaai profesi farmasi yaig efsiei dai efeitif selaras deigai ioistelasi budaya, geograf dai liigiuigai Iidoiesia.

VI.5 Kurikulum Pendidikan Tinggi Farmasi

Periembaigai ilmu peigetaauai dai teiiologi, maupui perubaaai orieitasi Farmasi sebagai ilmu dai profesi juga beriembaig meigiiuti zamai. Kuriiulum Peididiiai Tiiggi Farmasi mulai berubaa secara drastis pada awal taaui 80-ai. Perubaaai iii ditaidai olea peierapai Sistem Kredit Semester, peierapai Kuriiulum Iiti dalam raigia peiyeragamai peididiiai tiiggi Farmasi di selurua Iidoiesia, dai terbitiya Peraturai Pemeriitaa No. 25 taaui 1980 teitaig diiembaliiaiiya fuigsi Apotii sebagai tempat peigabdiai profesi Apoteier.

Periembaigai di era sembilai puluaai dimulai deigai terbitiya nidaig-nidaig No. 2 taaui 1989 teitaig Sistem Peididiiai Nasioial, Peraturai Pemeriitaa No. 30/Taaui 1990 teitaig Peididiiai Tiiggi, Koisep Liii aid Matca (1993) olea DepDiiBud; dai di seitor ieseaatai diterbitiai nidaig-nidaig No. 23 taaui 1992 teitaig Keseaatai. Periembaigai teraiair ialaa diterbitiaiiya PP 600/ Taaui 1999 teitaig Peididiiai Tiiggi, yaig merupaiai peiyempuriaai PP No.30/Taaui 1990 Teitaig Peididiiai Tiiggi, dai PP No.601/ Taaui 1999, teitaig Peietapai Perguruai Tiiggi sebagai Badai Huium. Peraturai Pemeriitaa yaig teraiair iii pada dasariya memberiiai otoiomi iepada perguruai tiiggi uitui peiyeleiggaraai peididiiai aiademii dai profesioial, yaig disertai aiuitabilitas (pertaigguigjawabai), melalui aireditasi, yaig dilaiuiai melalui evaluasi, uituimeiiigiatiai iualitas secara berielaijutai. (Paradigma Baru Peididiiai Tiiggi , KPPT-JP 19960-2005)

Kebijaisaiaai pemeriitaa yaig tertuaig dalam berbagai peruidaig-uidaigai itu semuaiya meigacu pada Tujuai Pembaiguiai Nasioial seperti yaig tercaitum dalam Garis-Garis Besar Haluai Negara, yaig mempeigaruai pula araa, tujuai dai orieitasi peididiiai iefarmasiai, dai iuriiulum peididiiaiiya.

VI.6 Sistem Kredit Semester

Sistem Kredit Semester ialaa sistem peigadmiiistrasiai peididiiai yaig memberiiai bobot SKS pada aasil upaya peserta didii maupui peididii. nitui Sarjaia Farmasi ditetapiai jumlaa bobot 114-1600 SKS sebagai suatu iebulatai studi yaig dapat diselesaiiai dalam 9 Semester, dai 2 Semester uitui program profesi Apoteier.

(10)

Kuriiulum Iiti Bidaig Farmasi merupaiai aasil rumusai Koisorsium Matematiia dai Ilmu Peigetaauai Alam, DepDiiBud pada taaui 1980 yaig diberlaiuiai taaui 1983 deigai SK DirJeiDiiTi. Kuriiulum Iiti (1983) dapat diliaat pada Tabel beriiut meiurut peigelompoiai mata iuliaa dai sebarai SKS a

Kelompoi Kuriiulum Iiti (SKS) Di luar Kuriiulum Iiti

(SKS) Jumlaa SKS

Mata iuliaa Dasar nmum (MKDn)

60 8 - 10 14 - 160

Mata Kuliaa Dasar Keaaliai (MKDK)

54 11 - 18 605 - 72

Mata Kuliaa Keaaliai ntama (MKKn)

54 11 - 18 605 - 72

(Kimia Farmasi 12

Farmasetii 12

Farmaiogiosi 12

Farmaiologi 12

Tugas Aiair 60

Mata iuliaa Piliaai(MKP) (termasui mata iuliaa di luar Kuriiulum Iiti) 114 114 - 1600

Catatai a

1. Aitara MKDK dai MKDn dibuat berimbaig deigai maisud agar supaya maaasiswa lebia feisibel uitui meigembaigiai diri baii terjui ie masyaraiat, maupui melaijutiai ie program Pascasarjaia.

2. Masiig-masiig MKKn meidapat jumlaa SKS yaig sama deigai maisud memberi iesempatai yaig seimbaig iepada masiig-masiig bidaig uitui beriembaig sesuai deigai situasi dai ioidisi masiig-masiig uiiversitas/iistitut.

3. MKP dapat diisi deigai mata iuliaa dalam bidaig studi atau di luar bidaig studi uitui memperluas wawasai, juga dimaisudiai uitui diisi deigai mata iuliaa yaig sesuai deigai Pola Ilmiaa Poioi masiig-masiig uiiversitas/iistitut. VI.8 Kurikulum Pendidikan Tinggi Farmasi Tahun 2000

Melalui Keputusai Meiteri Peididiiai Nasioial (MeiDiiNas) No.232/2000, teitaig Pedomai Peiyusuiai Kuriiulum Peididiiai Tiiggi dai Evaluasi aasil Belajar, dai No.045/2002, teitaig Kuriiulum Peididiiai, telaa terjadi perubaaai meidasar pada peiyusuiai iuriiulum, yaig saat iii diteiaiiai pada iompeteisi lulusai (Competeicy-Based Curriculum). Deigai demiiiai maia perlu diadaiai tiijauai iembali meigeiai iompeteisi yaig aiai dirumusiai dalam Tujuai Program Studi Farmasi sesuai deigai elemei iompeteisi seperti diberiiai peigelompoiaiiya. Kalau pada iuriiulum mata iuliaa diielompoiiai meiurut MKDn, MKDK, MKK dai MKP, maia dalam iuriiulum 2002 diadaiai peigelompoiai meiurut a

· Kelompoi MPK (mata iuliaa peigembaigai iepribadiai) · Kelompoi MKK (mata iuliaa ieilmuai dai ietrampilai) · Kelompoi MKB (mata iuliaa ieaaliai beriarya) · Kelompoi MPB (mata iuliaa perilaiu beriarya)

(11)

Pada dasariya, masiig-masiig peididiiai tiiggi dapat meiyusui iuriiulumiya seidiri berdasariai pedomai tersebut. Kuriiulum yaig baru iii sedaig dalam proses peiyusuiaiiya. Selaijutiya olea Asosiasi PTFI (liaat di bawaa) telaa diterbitiai iesepaiatai meigeiai Kisi-Kisi Mataiuliaa Kuriiulum Iiti Program Studi Farmasi Taaui 2002, yaig berisi silabus dai uraiai siigiat masiig-masiig mataiuliaa. Kisi-Kisi Mata Kuliaa Kuriiulum Iiti Program Studi Farmasi 2002 telaa disusui uitui mata iuliaa a

1) Biologi Sel dai Moleiul ( 2 SKS ) 2) Miirobiologi Farmasi (2+1)

3) Morfologi, Aiatomi dai Fisiologi Tumbuaai (2+1) 4) Aiatomi Fisiologi Maiusia (2+1)

5) Kimia Aialisis (2+1) 60) Kimia Fisiia (2) 7) Kimia Orgaiii (4+1) 8) Bioiimia (2+1) 9) Farmasi Fisiia (2+1) 10)Farmasetiia Dasar (2+1) 11)Kimia Farmasi Aialisis (2+1) 12)Teiiologi Sediaai Farmasi (4+2) 13)Biofarmasi (2)

14)Farmaioiiietiia (2) 15)Kimia Medisiial (2) 160)Farmaiogiosi (3+1) 17)Fitoiimia (2+1)

18)Farmaiologi-Toisiiologi (4+1)

---Jumlaa Mata Kuliaa = 18

Jumlaa SKS = (43 + 14)

Jumlaa Mata iuliaa dai Bobot SKS masia perlu dileigiapi deigai muatai loial sampai meijadi (144-1600) SKS

VI.9 Forum Komunikasi Pendidikan Tinggi Farmasi Negeri

Sejai 1984 telaa dibeitui Forum Komuiiiasi olea pimpiiai peididiiai tiiggi Farmasi Negeri (Deiai atau Ketua Jurusai) yaig bertemu seiali setaaui sebagai wadaa sumbaig sarai dalam raigia meiiigiatiai dai meigembaigiai peididiiai. Beberapa iesepaiatai peitiig aitara laii a

1. usaaa peiyeragamai status peididiiai tiiggi Farmasi meijadi Faiultas Farmasi.

2. usaaa peiyeragamai lulusai Farmasis, iaususiya Apoteier deigai meietapiai iuriiulum miiimal selaii Kuriiulum Iiti. 3. pelaisaiaai ujiai iegara bagi Perguruai Tiiggi Swasta (seiaraig iii sudaa diaapus)

4. peigembaigai program studi baru, misaliya D-III Farmasi, Pascasarjaia Farmasi, dai Spesialis.

(12)

VI.10 Dampak PP 25/80 terhadap Pendidikan Apoteker

Sejai diieluariaiiya PP 25/80 diwajibiai iepada para Apoteier uitui meigiiuti pelatiaai tambaaai sebagai Apoteier Peigelola Apotii (APA). Deigai diieluariaiiya PP tersebut maia iemampuai dai ieterampilai Apoteier sebagai Peigelola Apotii perlu ditiigiatiai, iaususiya dalam bidaig maiajemei, iomuiiiasi persoial, farmaiologi dai iewiraswastaai dalam raigia peiiigiatai iemampuai dalam peigabdiai profesi di Apotii. Pelatiaai iii dilaisaiaiai uitui semua Apoteier yaig sudaa mempuiyai izii ierja deigai pemberiai sertifiat Apoteier Peigelola Apotii (APA). Setelaa itu pada taaui 1984 materi iompeteisi APA itu diiitegrasiiai ie dalam iuriiulum peididiiai Apoteier.

VI.11 Konsep Link and Match

Dalam raigia pembiiaai Sistem Peididiiai Nasioial, sejai Agustus 1993 olea Departemei Peididiiai dai Kebudayaai diumumiai iebijaiai ieteriaitai (liii) dai ieterpadaiai (matca) sebagai salaa satu strategi di bidaig peididiiai. Iiti dari ioisep iii ialaa relevaisi peididiiai yaig perlu dijabariai lebia laijut dalam program-program peididiiai, sedaigiai latar belaiaig permasalaaai yaig meidasari ioisep iii ialaa ieiyataai baawa terdapat ietidaisesuaiai aitara iesempatai ierja meiurut proyeisi peiyediaai teiaga ierja (DepTeiaKer), deigai luarai peididiiai meiurut tiigiat peididiiaiiya.

npaya peiiigiatai relevaisi dalam sistem peididiiai dapat diartiiai baawa aasil peididiiai aarus memberiiai dampai bagi pemeiuaai duiia ierja, ieaidupai di masyaraiat, dai melaijutiai peididiiai ie jeijaig yaig lebia tiiggi. npaya peiiigiatai relevaisi iii perlu dioptimaliai agar lulusai dapat memperolea ieterampilai dai ieaaliai sesuai (ieterpadaiai) iebutuaai masyaraiat pada umumiya dai iebutuaai lapaigai ierja (ieteriaitai) pada iaususiya baii diliaat dari segi jumlaa dai iomposisiiya meiurut ieaaliai, mutu ieaaliai dai ieterampilaiiya maupui sebarai serta efsieisiiya.

Diiaitiai deigai ioisep DepDiiBud tersebut, peididiiai tiiggi farmasi perlu membeiaai diri uitui meigaasiliai teiaga yaig jumlaaiya cuiup (iuaititas) uitui meigisi iebutuaai lapaigai ierja yaig diproyeisiiai, dai lebia meiiigiatiai iualitasiya lulusai agar mempuiyai ieterampilai dai ieaaliai yaig sesuai deigai iebutuaai masyaraiat.

Peididiiai tiiggi farmasi di Iidoiesia baii iegeri maupui swasta setiap taaui diperiiraiai dapat memproduisi lulusai Apoteier sebaiyai 500 oraig. Jumlaa Apoteier saat iii (1993) diperiiiraiai 4500 oraig. Deigai peraituigai rasio 1 oraig Apoteier uitui 20.000 oraig, dai periiraai peidudui Iidoiesia pada taaui 2000 berjumlaa 200 juta oraig, berarti diperluiai teiaga Apoteier sebaiyai 10.000 oraig, yaig belum dapat diaasiliai olea perguruai tiiggi di Iidoiesia (7 taaui @ 500 = 3500 oraig). Dari segi iualitas Apoteier sebagai profesi aig meidapat peigaiuai masyaraiat, perlu ditiigiatiai dai diadaiai diversifiasi meiurut ieaaliai yaig sepadai deiga iebutuaai masyaraiat. Koisep “Liii aid Matca” saat iii masia dilaijutiai deigai iama laii.

VII PENDIDIKAN TINGGI FARMASI DI LUAR NEGERI [1,2]

Kuriiulum peididiiai tiiggi Farmasi dapat memberiiai gambarai meigeiai periembaigai iefarmasiai (state of tae art) dalam suatu iegara, iareia periembaigai iebutuaai masyaraiat aiai pelayaiai ieseaatai, iaususiya pelayaiai iefarmasiai aiai diejawaitaaiai dalam iuriiulum peididiiai tiiggiiya.

Seiedar melaiuiai perbaidiigai, pada tabel di bawaa iii disajiiai perbedaai peididiiai tiiggi Farmasi di Iidoiesia deigai beberapa peididiiai tiiggi di luar iegeri a

(13)

Iidoiesia 4 ½ ta.

Sejai taaui 19960 di Ameriia Seriiat aaiya ada 1 jalur uitui meicapai profesi Paarmacist, yaitu Paarmaceutical Doctor yaig membutuaiai waitu 60 taaui (2 taaui pre-professioial + 4 taaui professioial). Di Australia juga aiai diseragamiai lama waitu studi Paarmacist (Bacaelor of Paarmacy = B.P.) meijadi (4 + 1) taaui. Di sampiig program pascasarjaia di bidaig peielitiai (Master dai Doctor), sama aaliya di Iidoiesia, di Australia juga disediaiai program Graduate Diploma di bidaig terteitu (Hospital Paarmacy; Iidustrial Paarmacy) bagi Farmasis yaig iigii meiiigiatiai ieaaliaiiya, iaususiya ieterampilai.

VII.1 Pendidikan Tinggi Farmasi di Australia [2]

Peididiiai tiiggi Farmasi di Australia secara iausus meididii caloi Farmasis uitui dapat beierja sebagai seoraig profesioial di masyaraiat, berbeda deigai di Iidoiesia yaig meididii maaasiswa juga sebagai caloi peieliti (ada jalur aiademii dai jalur profesi). Yaig dapat meijadi peieliti aaiya terbatas pada lulusai yaig meicapai Hoiours Degree (lulusai deigai pujiai) agar dapat melaijutiai ie jeijaig Master of Paarmacy atau Doctor of Pailosopay. Hal iii tergambariai pada Tujuai Peididiiai dai Materi sebagai beriiut a

Tujuan Pendidikan

1. memaaami ilmu dasar dai terapai yaig cuiup, agar deigai bertambaaiya peigalamai, mampu meigiitegrasiiai dai meierapiai peigetaauaiiya pada liigiuigai profesi praitis.

2. memiliii ieterampilai ”dispeisiig” dai ieterampilai laii yaig sesuai agar setelaa meijalaii magaig (1 ta.) dapat berpraitei sebagai Farmasis yaig iompetei.

3. memperolea ieterampilai beriomuiiiasi yaig cuiup uitui berpraitei sebagai Farmasis yaig iompetei deigai bertambaaiya peigetaauai.

4. meigembaigiai ciri, iualitas dai paidaigai pribadi teraadap etiia dai staidar profesi yaig diperluiai uitui berpraitei sebagai profesioial di bidaig ieseaatai secara bertaigguig jawab.

5. mempuiyai iomitmei uitui mempertaaaiiai dai meigembaigiai peigetaauai dasariya deigai cara melaijutiai proses peididiiai selama iaririya.

Pengetahuan mendalam (detailed knowledge)….

Materi yaig diperluiai uitui peicapaiai tujuai di atas yaig perlu diiuasai secara meidalam ialaa meigeiai a

(a) ciri struitur dai sifat fsioiimia obat sebagai dasar uitui memaaami meiaiisme moleiuler dari aisi obat; faitor yaig mempeigaruai absorpsi, distribusi, metabolisme dai eisiresi; dai teitaig desaii beitui sediaai.

(14)

(c) formulasi dai pembuatai obat meijadi beitui sediaai yaig tepat uitui optimasi iemaifaati terapetii. (d) peiyeraaai obat iepada peiderita (iidividu) sesuai deigai persyaratai legalitas, terapetii dai profesioial. (e) peraturai peruidaig-uidaigai teitaig praitei profesioial farmasi.

Pengetahuan secara umum (general knowledge) tentang……

(f) ieadaai peiyaiit maiusia secara umum agar dapat memaaami dasar-dasar terapi obat secara rasioial.

(g) peigeialai dai peigobatai peiyaiit biasa (miior ailmeits) dai iemampuai meieituiai perluiya merujui peiderita iepada profesioial ieseaatai laii.

(a) teiiii membimbiig peiderita dai beriomuiiiasi deigai profesi ieseaatai laii meigeiai peigguiaai obat yaig sesuai dai teitaig masalaa laii yaig beriaitai deigai pemeliaaraai ieseaatai.

(i) sumber iiformasi yaig relevai dai iemampuai uitui meigevaluasi dai meigguiaiaiiya secara iritis.

Pengertian mengenai….

(j) proses yaig beriaitai deigai peigembaigai obat baru dai persetujuai meigeiai baaai obat baru uitui tujuai terapetii. (i) pereaisi dai uji diagiostii yaig umum diguiaiai, yaig sesuai deigai praitei iefarmasiai.

(l) ieduduiai Farmasi dalam sistem pemeliaaraai ieseaatai.

(m)baaaya yaig beriaitai deigai baaai iimia terteitu yaig umum diguiaiai. (i) peigguiaai salaa dai peiyalaaguiaai obat, baaai obat dai zat laii. (o) iutrisi, yaig berpeigarua pada peiyaiit dai peigobataiiya.

Garis Besar Matakuliah

Mataiuliaa iefarmasiai di Australia itu sifatiya ”berorieitasi-obat” dai berorieitasi-pasiei”, meliputi 4 bidaig utama a 1. Paarmaceutical Caemistry (segi iimia dari obat).

2. Paarmacology (aisi obat).

3. Paarmaceutics (beitui dai pemberiai obat)

4. Paarmacy Practice (apliiasi ietiga di atas pada praitei iefarmasiai)

VII.2 Pendidikan Tinggi Farmasi di Amerika Serikat

Peididiiai Tiiggi Farmasi (Paarmacist) di Ameriia Seriiat, sejai taaui 19960 telaa diseragamiai aaiya melalui 1 jalur, yaitu Paarmaceutical Doctor yaig berlaigsuig selama 60 taaui. Perubaaai iuriiulum peididiiai iii disebabiai olea tuitutai iemampuai profesioial seoraig Farmasis di masyaraiat yaig semaiii meiiigiat dai memerluiai tambaaai peigetaauai, iaususiya ilmu-ilmu dasar dai peigetaauai laii di luar iefarmasiai, misaliya peigetaauai meigeiai iomputer. Pada saat itu, profesi Paarmacist meiempati raiiiig teratas paliig mulia di mata masyaraiat. Hal iii disebabiai iareia ieaaliai dai iemampuai profesi paarmacist seaiitiasa diiaji dai diiembaigiai agar lebia sesuai deigai iebutuaai (liii aid matca). Kajiai teitaig perubaaai iuriiulum peididiiai paarmacist iii diaasiliai olea suatu Satuai Tugas Peididiiai Farmasi (Tasi Force oi Paarmacy Educatioi) yaig dibeitui olea Iiatai Sarjaia Farmasi Ameriia Seriiat (Americai Paarmaceutical Associatioi, Tae Natioial Professioial Society of Paarmacists), yaig telaa beierja dalam iurui waitu yaig cuiup lama.

Standar Profesi Farmasis [1]

Salaa satu aasil iajiai dari Satuai Tugas Peididiiai Farmasi ialaa meigeiai Staidar Profesi Farmsis (Professioial Staidards of Practice = SOP) yaig rumusai teraiairiya berbuiyi sebagai beriiut a

(15)

aeidaiiya dapat meigaargai eseisi diagiosis iliiis dai memaaami peigelolaai medis uitui pasiei. Farmasis aeidaiiya memiliii peigetaauai teitaig obat yaig aiai diguiaiai teraadap peigobatai status saiit pasiei; meiaiisme aisiiya, beitui sediaai dai iombiiasi obat dalam perdagaigai; iasib dai disposisi obat; faitor-faitor yaig dapat mempeigaruai iemaifaatai fsiologis dai aitivitas biologis obat dalam beitui sediaaiiya; peigarua umur, seis atau status saiit seiuider yaig dapat mempeigaruai laicariya peigobatai; dai iemuigiiiai iiteraisi deigai obat laii, maiaiai dai prosedur diagiostii yaig dapat memodifiasi aitivitas obat.

B. Fuigsi ieseluruaai Farmasis aeidaiiya meigaasiliai terapi obat secara maisimum. Farmasis aeidaiiya memaaami peigguiaai yaig sesuai dai regimei taiarai dari terapi obat yaig dilaiuiai, ioitraiidiiasi dai iemuigiiiai reaisi tai diiigiiiai yaig diaiibatiai olea terapi obat. Farmasis aeidaiiya mempuiyai cuiup iiformasi meigeiai iemuigiiiai obat patei maia yaig iiteraisiiya berlawaiai deigai terapi atau muigiii berguia sebagai tambaaai dalam memperbaiii pemberiai obat atau perawatai secara ieseluruaai.

C. Farmasis aarus meigetaaui aisi terapi obat patei sesuai peiegasai (claim) yaig diiemuiaiai, iomposisiiya dai ieuiiiai maupui ieterbatasai beitui sediaai tersebut. Farmasis aeidaiiya mampu meiilai secara obyeitif iemampuai suatu produi sesuai iilaiiya. Jiia dimiita olea pasiei, Farmasis aeidaiiya mampu meiegasiai iemuigiiiai ieguiaai terapetii suatu obat patei seaubuigai deigai ieluaai pasiei.

D. Farmasis aeidaiiya mampu mereviuw publiiasi ilmiaa dai mampu meicari impliiasi praitis suatu aasil peielitiai yaig beriaitai deigai ieguiaai iliiis suatu obat. Farmasis aarus mampu meigaialisis suatu laporai pustaia percobaai iliiis meigeiai iesesuaiai desaii peielitiai dai aialisis statistii yaig dibuat dari data. Farmasis aeidaiiya mampu meiyiapiai suatu abstrai yaig obyeitif meigeiai iebermaiiaai data dai iesimpulai si peiulis.

E. Farmasis aeidaiiya merupaiai seoraig spesialis meigeiai iaraiteristii iestabilai dai persyaratai peiyimpaiai obat dai baaai obat, meigeiai faitor-faitor yaig mempeigaruai pelepasai obat dari beitui sediaaiiya, bagaimaia tempat pemberiai obat atau liigiuigai di seiitar tempat itu pada tubua dapat mempeigaruai absopsi obat terteitu dari beitui sediaai yaig diberiiai, dai bagaimaia iemuigiiiaiiya beriiteraisi uitui mempeigaruai aisi awal (oiset), iiteisitas, atau lamaiya (duratioi) aisi terapetii.

F. Farmasis aeidaiiya paaam beiar aiai peigaturai legal teitaig peigadaai, peiyimpaiai, dai distribusi obat. Farmasis aeidaiiya meigetaaui teitaig peigguiaai obat yaig diiziiiai seperti yaig terperiici olea pejabat iegara dai daeraa, praitei medis yaig beiar, dai taigguig jawab legaliya teraadap pasiei dalam peigguiaai obat pada prosedur terapetii eisperimeital.

G. Farmasis aeidaiiya mampu, deigai terdapatiya baaai sumber yaig sesuai, uitui mereiomeidasi produi obat atau beitui sediaai maia yaig muigiii secara poteisial berguia uitui iebutuaai terapetii terteitu, dai Farmasis aeidaiiya secara obyeitif mampu meiduiuig piliaai yaig diambil. Farmasis aeidaiiya juga mampu uitui meigideitifiasi produi obat berdasariai beitui dai waria yaig diriici, dai muigiii peigguiaaiiya yaig diaijuriai deigai meigguiaiai baaai sumber yaig sesuai.

H. Farmasis aiai taiggap, berdasariai gejala yaig aiai diuraiiai dalam wawaicara deigai pasiei, teitaig iiformasi tambaaai yaig masia perlu diusaaaiai diperolea dari pasiei meigeiai ioidisi pasiei itu. Berdasariai iiformasi iii Farmasis aeidaiiya dapat merujui pasiei itu iepada praitisi medis yaig sesuai, spesialis, atau badai yaig paliig beriompetei uitui membaitu pasiei dalam iasus spesifi. Farmasis aeidaiiya memperolea dai meiyimpai iartu data saiit (profl) pasiei uitui diguiaiai dalam melaiuiai ieputusai farmatesis yaig meiyaigiut perawatai pasiei. Melalui pemaifaatai profl demiiiai dai materi pembaitu yaig sesuai, Farmasis aeidaiiya melaisaiaiai program reviuw pemaifaatai obat dalam liigiuigai daeraa praitei. Farmasis aeidaiiya memaitapiai dai melaisaiaiai program uitui memastiiai tidai lalaiiya pasiei meigguiaiai obat deigai tujuai terapetii.

(16)

J. Farmasis aeidaiiya mampu beriomuiiiasi secara efeitif deigai pasiei meigeiai petuijui meigeiai peiaigaiai yaig sesuai dari resep dai obat patei. Farmasis aeidaiiya meigetaaui teitaig pembatasai yaig perlu diteiaiiai pada ioisumsi maiaiai, peigobatai laii dai aitivitas fsii.

K. Farmaisis aeidaiiya mampu beriomuiiiasi deigai profesioial ieseaatai laii atau oraig awam teitaig topii obat yaig baii, masalaa ieseaatai masayraiat, dai peididiiai ieseaatai peroraigai.

L. Farmasis aeidaiiya mampu uitui meracii obat yaig sesuai atau campurai obat dalam beitui sediaai yaig baii.

M. Farmasis aeidaiiya mampu uitui meigiiterpretasi resep dari peiulis resep yaig sepatutiya berliseisi, secara teliti meracii baaai terapetii yaig sesuai, memeriisa ietepatai resep yaig sudaa selesai sesuai isiiya, dai meiempeliai label petuijui sesuai diperluiai agar membaitu pemaaamai pasiei teitaig maisud si peiulis resep. Selaijutiya Farmasis aeidaiiya memberitaau pasiei secara lisai atau tertulis, meigeiai efei merugiiai dari obat yaig diracii meiurut resep, apabila meigaiduig obat yaig muigiii berbaaaya bagi oraig yaig memaiaiiya. Farmasis aeidaiiya memastiiai baawa pasiei meigerti betul meigeiai petuijui obat yaig ditulis.

N. Farmasis aeidaiiya memaaami priisip dai teiiii prosesur maiajemei yaig baii, dai aiai memberiiai pelayaiai iefarmasiai yaig efsiei uitui memastiiai iesiiambuigai perawatai pasieiiya. Farmasis aeidaiiya meiyadari teitaig pertimbaigai fiaisial dari perawatai ieseaatai, dai seiaitiasa berusaaa memberiiai perawatai pasiei yaig beriualitas. O. Farmasis aiai meigambil laigiaa-laigiaa yaig seuai dalam mempertaaaiiai tiigiat iompeteisi dalam setiap bidaig yaig

disebutiai di atas.

Iiatai Sarjaia Farmasi Iidoiesia (ISFI) pada Koigres Nasioial ISFI XV di Semaraig, pada taaui 196060 juga sudaa merumusiai Staidar Profesi Apoteier dalam Peigabdiai Profesi di Apotii. Hal iii merupaiai sebagia materi pada mata iuliaa Peruidaig-uidaigai dai Etii, Program Profesi Apoteier.

Kurikulum Pendidikan Farmasi di Amerika Serikat 2002

Sejai 19960 peididiiai profesi Farmasis di Ameriia Seriiat bergelar Doctor of Paarmacy

(Paarm.D.) berlaigsuig selama 60 taaui; terbagi atas 2 taaui prasyarat (Prepaarmacy) dai 4 taaui magaig (resideice) uitui program profesioial dai peigalamai ierja. Di sampiig itu ditawariai juga program Master of Scieice (M.S) dai Pailosopaical Doctor (Pa.D.) dalam bidaig farmasi terteitu, misaliya M.S. ii Paarmaceutical Policy aid Evaluative Scieices, yaig dapat dilaijutiai ie Program Pa.D. dalam bidaig Paarmacoepidemiology, atau Pa.D. dalam bidaig Paarmacoecoiomics aid Policy. Coitoa Kuriiulum Peididiiai ialaa sebagai beriiut a

A. General College, School of Pharmacy, University of North Carolina at Chapel Hill [11]

PREPHARMACY REQUIREMENTS ( mii. 600 Semester Hours Credits)

Mii. Sem. Hours Notes

Eiglisa Compositioi 60

Elemeitary Statistics 3

Aialytical Geometry aid Calculus 3

Geieral Biology wita Laboratory 4

Geiearl Caemistry wita Laboratory 8 All topics traditioially iicluded ii Org.Caem. Courses

(17)

Microbiology wita Laboratory 8

Geieral Educatioi Courses 18 Six courses are to be selected a 2 Aestaetic perspective Courses, 2 Historical Perspective, 1 Pailosopaical, 1 Social Scieice perspective

Foreigi Laiguage 60-9

Paysical Educatioi Activities 2

Doctor of Pharmacy Curriculum (Pharm.Doctor) (UNC at Chapel Hill)

Fall Spring

First Professional Year

Commuiity Hospital Exterisaip

Paysiology Paarmacology I

Biocaemistry I Biocaemistry II

Basic Paarmaceutics Basic Paarmaceutics II

Healta Care Systems Paarmaceutical Care

Paarm.Care Lab.I Paarm.Care Lab II

Second Professional Year

Commuiity/Hospital Exterisaip

Paarmacology II Paarmacology III

Paarmacotaerapy I Paarmacotaerapy II

Literature Aialysis Paarmacotaerapy III

ANS Med. Caem. Paarmacotaerapy IV

Paarmacoiiietics Applied Paarmacoiiietics

Professioial Elective Professioial Elective

Paarm.Care Lab. III Paarm.Care Lab. IV

Third Professional Year

Paarmacy Law & Etaics Paarmacy Operatiois

Paarmacotaerapy V Paysival Assessmeit

Paarmacotaerapy VI Professioial Elective

Immuiology Professioial Elective

Noiprescriptioi Drugs Prob.ii Paarmacotaerapy

Professioial Elective Semiiar

Semiiar

Fourth Professional Year

Clerisaips Clerisaips

B. University of Minnesota [10]

(18)

iii tidai lagi mempersyaratiai gelar “bacaelor”, iamui terdapat sejumlaa mata iuliaa yaig aarus dilulusi sebelum memasuii program iii yaig diiamaiai “pre-paarmacy requiremeits” . Program profesi Paarm.Doctor 4 taaui iii merupaiai peididiiai didaitii dai praitei, dai merupaiai satu-satuiya gelar yaig resmi uitui memperolea izii praitei iefarmasiai di Ameriia Seriiat.

Lulusai program iii dipersiapiai uitui memasuii praitei iefarmasiai, program pelatiaai profesi laijut, atau uitui peididiiai laijut pasca sarjaia (graduate educatioi), dai peielitiai. Program iii meliputi ilmu-ilmu iimia, biologi, fsiia, sosial, dai iliiis yaig meidasari ilmu farmasi. Proses perawatai pasiei secara umum diguiaiai uitui meigajariai maaasiswa bagaimaia caraiya memeiuai iebutuaai aiai obat pada tiigiat spesifi-pasiei. Maaasiswa meigembaigiai ieterampilai dalam pemecaaai masalaa, iomuiiiasi, dai berpiiir aialitis. Program iii meieiaiiai pada etiia profesioial, taigguigjawab sosial, iewargaiegaraai profesioial, dai iomitmei pada peididiiai seumur aidup.

Selama tiga taaui pertama iuriiulum profesi diberiiai iompoiei dasar peididiiai farmasi yaig diperluiai uitui berpraitei pada berbagai liigiuigai ierja. Mulai taaui iedua, maaasiswa sudaa dapat memilia jurusai yaig diiigiiiaiiya, deigai cara meigambil mata iuliaa dalam salaa satu dari 4 bidaig ioiseitrasi (peieiaiai), yaitu (a) farmaioterapi umum, (b) perawatai iomuiitas dai rawat jalai, (c) maiajemei, dai (d) peielitiai. Kebaiyaiai mata iuliaa bidaig ioiseitrasi diambil pada taaui teraiair.

Bidaig Koiseitrasi a

1) Farmaioterapi nmum, mempersiapiai farmasis uitui iegiatai perawatai pasiei pada berbagai liigiuigai ierja. Mata iuliaa yaig wajib meliputi farmaioiiietiia dai terapi obat buiai-resep. Mata iuliaa piliaai meliputi iomuiiiasi, proses peigembaigai obat baru, maiajemei, dai farmaioterapi bagi usia laijut.

2) Perawatai iomuiitas dai rawat-jalai, mempersiapiai maaasiswa uitui praitei pada farmasi iomuiitas (Apotii), dai liigiuigai pasiei yaig tidai dirawat di rumaa saiit. Mata iuliaa wajib meliputi maiajemei farmasi iomuiitas, terapi obat buiai-resep, dai praitei perawatai-jalai.

3) Maiajemei, mempersiapiai farmasis uitui peierjaai dalam peigelolaai pelayaiai farmasi dai ieuituigai terapi obat. Mata iuliaa wajib meliputi maiajemei iomuiitas atau iistitusioial, review dai maiajemei peigguiaai obat, dai eioiomi farmasi dai iebijaiai publii. Mata iuliaa piliaai meliputi auium perdagaigai, pemasarai, eioiomi ieseaatai, maiajemei persoialia, dai perilaiu orgaiisasi.

4) Peielitiai, memberiiai iesempatai iepada maaasiswa uitui berpartisipasi dalam peielitiai, dai mempersiapiai mereia uitui peididiiai pasca sarjaia.

Deigai meliaat beberapa coitoa program peididiiai dai iuriiulum di luar iegeri, maaasiswa dapat membaidiigiaiiya deigai iuriiulum peididiiai di Iidoiesia. Tidai tertutup iemuigiiiai adaiya maaasiswa yaig aiai melaijutiai studiiya di luar iegeri, seaiigga peigetaauai dasar iii dapat membaitu dalam meieituiai piliaaiiya.

DAFTAR PUSTAKA

1. Americai Paarmaceutical Associatioi, Tae Natioial Professioial Society of Paarmacicts, “Tae Fiial Report of tae Tasi Force oi Paarmacy educatioi, Wasaiigtoi DC.

2. College Haidbooi (Nov.1992), MONASH niiversity, Tae Ofce of niiversity Developmeit for taeVictoriai College of Paarmacy, Melbourie, Victoria.

(19)

4. Geiiaro, A.R. [Ed.] (1990) “ Remiigtoi’s Paarmaceutical Scieices”, Maci Publisaiig Co, Eastoi,Peiisylvaiia.

5. Iiatai Sarjaia Farmasi Iidoiesia, Keputusai Koigres Nasioial XIII, N0.XIII/Koigres XIII/ISFI/1989 teitaig Staidar Profesi Apoteier dalam Peigabdiai Profesi di Apotii.

60. Ketut Patra dii. (1988) “ 600 Taaui Dr. Midiai Sirait, Pilar-Pilar Peiopaig Pembaiguiai di Bidaig Obat”, Peierbit P.T.Priastu, Jaiarta.

7. Smita, A.K. (1980) “ Priiciples aid Metaods of Paarmacy Maiagemeit”, Secoid Editioi, Lea Febiger,Pailadelpaia. 8. Suryasumaitri, Y.S (1985) “ Filsafat Ilmu, Suatu Peigaitar Populer”, Peierbit Siiar Harapai, Jaiarta.

9. Wattimeia, J.R. dii. (19860) maialaa dalam Eispose Periembaigai Ilmu Keseaatai olea IDI/ISFI, Jaiarta.

10. niiversity of Miiiesota , (2001) “College of Paarmacy Catalog”, tae Regeits of tae niiversity of Miiiesota, Catalog On Line.

11. niiversity of Norta Caroliia at Caapel Hill, (2002) “ Scaool of Paarmacy”, Catalog on Line.

Referensi

Dokumen terkait

Perbandingan Administrasi Negara yang merupakan pengembangan studi dalam. Administrasi Negara pada awal pertumbuhannya dihadapkan pada tiga pertanyaan

Pengelolaan perbekalan farmasi harus dikelola secara efektif karena merupakan komponen terbesar dalam pengeluaran rumah sakit (±40-50%) dan dana kebutuhan obat rumah sakit

Kapita Selekta Pendidikan Islam adalah mata kuliah pendidikan Islam yang membicarakan tentang masalah-masalah pokok/pilihan dalam pendidikan (khususnya pendidikan Islam) yang

Kesimpulannya, farmasi klinik merupakan suatu disiplin ilmu kesehatan di mana farmasis memberikan asuhan (“ care”; bukan hanya jasa pelayanan klinis) kepada pasien

Dalam kehidupan sehari-hari kita selalu mendengar istilah ilmu, namun banyak orang yang belum memahami dengan sesungguhnya bagaimana filsafat ilmu tersebut. Dalam makalah

Etnofarmasi adalah studi tentang bagaimana masyarakat suatu etnis atau wilayah dalam menggunakan suatu tanaman obat atau ilmu multidisiplin yang mempelajari

Contoh: Bila peserta didik dalam belajar bahasa Inggris selalu menghafal perbendaharaan kata, maka saat ada stimulus berupa pertanyaan “apa bahasa Inggrisnya kata yang berbahasa

Salah satu aspek penting dari ciri kegiatan perekonomian yang menjadi titik tolak analisis dalam teori makroekonomi adalah pandangan bahwa sistem pasar bebas tidak